Tichuanoje šiemet įvykdyta apie 1,8 tūkst. žmogžudysčių, o visoje Meksikoje – 26 tūkstančiai.
Šalies, kurioje kasdien nužudoma daugiau nei 100 žmonių, prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras bando užčiuopti socialines neramumų šaknis, tačiau pokyčiai Meksikoje vyksta per lėtai.
Tichuana – tarsi to įrodymas. Tai miestas, kuriame klesti visos Meksikos blogybės: narkotikai, smurtas, skurdas ir neviltis.
Mirtis užklupo netikėtai
Brianna Rojas buvo gana atsipalaidavusi, kai keliavo į ryškiai geltoną biurų pastatą, kuriame įsikūrusi draudimo bendrovė.
„Pasimatysime vėliau“, – tarstelėjo ji savo draugams prieš keliaudama į darbą. Tačiau niekas negalėjo įsivaizduoti, kad tądien jos laukia tragiška baigtis.
B.Rojas buvo nužudyta prieš pat pietus. Nušauta į galvą iš arti – ją pražudė nežinomo žudiko paleista kulka.
Kai į įvykio vietą atvyko pirmieji pareigūnų ekipažai, jie išvydo išties kraupų vaizdą – ant kėdės kraujo klane susmukusios merginos kūną.
„Ji buvo nuostabi mergina, graži, nuolat šypsodavosi“, – sakė jos ilgamečio vaikino tėvas, kol šokiruoti B.Rojas giminaičiai lūkuriavo šalia tragiško įvykio vietos.
„Nepaprastai skaudu dėl to, kas čia vyksta. Mieste visiškai nebėra kontrolės“, – kalbėjo vyras, dėl savo saugumo nenorėjęs atskleisti vardo ir pavardės.
Pasidžiaugė ramybe trumpai
Kai Meksika gruodį išsirinko naująjį prezidentą A.M.Lopezą Obradorą, pagrindinis jo siekis buvo išlaisvinti šalį nuo kruvinų karų šalies gatvėse.
Prabėgus metams didelės pažangos nepastebima – Meksikoje toliau nesiliauja grėsmingos atakos, o nužudytųjų statistika pasiekė dar tamsesnius rekordus nei Felipe Calderono valdymo metu – 2006–2012 metais.
Praėjusį mėnesį Meksikos saugumo vadovas Alfonsas Durazo paskelbė pozityvią naujieną, kad smurto lygis sušvelnėjo.
Vis dėlto per savaitę po šios žinios paskelbimo narkotikų kartelio šauliai nužudė 13 policijos pareigūnų.
Kuljakano miestas buvo visiškai paralyžiuotas dėl narkotikų prekeivių siekio išlaisvinti garsiausio Meksikos narkotikų barono Joaquino El Chapo Guzmano sūnų Ovidio Lopezą.
O šią savaitę jau ir Donaldas Trumpas pasiūlė Amerikos pagalbą kovojant su smurtaujančiais karteliais. Mat pirmadienį kartelio banditai užpuolė ir nužudė 9 mormonų šeimos narius – moteris ir vaikus, kurie pasipainiojo jų kelyje.
Per pirmuosius 9 šių metų mėnesius kasdien Meksikoje vidutiniškai buvo nužudoma daugiau kaip 100 žmonių. 2018 metais šioje šalyje nužudyta 2518 asmenų.
Valdžia paleido vadžias
„Valstybė visai paleido vadžias“, – sako Victoras Clarkas, saugumo ekspertas ir aktyvistas.
Norint geriau suvokti žudynių mastą reikia šioje Lotynų Amerikos valstybėje praleisti daugiau laiko.
Britų leidinio „The Guardian“ žurnalistai Meksikoje praleido lygiai savaitę – nuo spalio 4 iki 11-osios. Pirmą jų viešnagės dieną nebuvo užfiksuotas nė vienas nužudymas.
Tai turėjo tapti nedidele švente naujai išrinktam Tichuanos miesto merui Arturo Gonzalezui Cruzui. Jis buvo kiek nusivylęs, kad žiniasklaida mažai kalbėjo apie įvykį, kurio nebuvo net kelerius metus, mat žmonės Tichuanoje žudomi kasdien.
Tačiau jau kitą dieną Tichuanoje vėl buvo pralietas miestiečių kraujas.
Grasino, šaudė ir vogė
6 valandą ryto vietos laiku rastas vieno vyro kūnas, o po kelių valandų miesto sąvartyne – nežinomo vyro kojos.
Popiet nežinomas užpuolikas įsibrovė į vieną miesto gyvenamųjų namų, išsitraukė ginklą ir nušovė dar vieną auką.
„Miesto policijos pareigūnai vykdo operaciją siekdami surasti asmenį, kuris atsakingas už nužudymą“, – skelbė vienas vietinis leidinys.
Puoselėti didelių vilčių tokiais atvejais nereikėtų – net 90 procentų nusikaltėlių Meksikoje lieka nenubausti.
Šalia centrinės Tichuanos ligoninės kulkų sužeisti civiliai tapo dar vieno susišaudymo liudininkais.
Kas čia nutiko? Incidentas. Taip pasakė vienas policijos tyrėjų ir nuvijo reporterius norėdamas detaliau apžiūrėti susišaudymo vietą.
Kitą vakarą 30-metis Jesusas Bernalis buvo sužeistas į kojas ir rankas. Kai greitosios pagalbos darbuotojai pritvirtino vyrą prie neštuvų lipniąja juosta, vienas policijos pareigūnų užsiminė, kad jis yra nuteistas vagis.
Pareigūnai manė, kad į jį šaudyta neatsitiktinai ir kad jis greičiausiai bandė apiplėšti vieną iš miesto namų.
„Tai greičiausiai bausmė, jam narkotikų kartelio pasiųsta žinutė“, – svarstė pareigūnas.
Kadangi Tichuanoje nuolat praliejama daug kraujo, apie tokius incidentus nerašo žiniasklaida, jų nepastebi visuomenė ir daugelių atvejų jie lieka neištirti.
„Šios žudynės niekam nerūpi“, – tikino V.Clarkas, miesto saugumo žinovas.
Didžiausios baimės era
Prabėgo jau dešimtmetis nuo narkotikų kartelių karo Tichuanos gatvėse, išgarsinęs šią vietą visame pasaulyje. Smurto protrūkis vyko dar 2008 metais, kai garsusis J.Guzmano kartelis bandė įsitvirtinti Tichuanoje ir palaužti vietinę mafiją.
Negyvų žmonių kūnai tuomet kabodavo po tiltais, o susišaudymai vykdavo net ramiausiose miesto vietose.
„Negalėjai niekur eiti, nes bijojai, kad kas nors atsitiks, – tas dienas prisimena Dora Elena Cortes, vietos žurnalistė, kurios leidinys nušvietė to meto skerdynes. – Tai buvo didžiosios psichologinės baimės era.“
Neigiamos antraštės privertė Meksikos valdžią reaguoti, ir 2012 metais nužudytųjų skaičius šiek tiek sumažėjo.
Dabar mieste šalia JAV pasienio nužudymų mastas vėl primena to meto skerdynes. O naujienų portalai ir dienraščiai nuolat skelbia žmogžudysčių suvestines, kad padėtų skaitytojams sekti situaciją.
Valdžios institucijos ir akademikai mano, kad naujoji smurto banga kilo dėl Tichuanoje klestinčios narkotikų prekybos, ypač dėl metamfetamino. 20-metės B.Rojas nužudymas greičiausiai su tuo nesusijęs.
„Šios mirtys nėra susijusios su kartelių noru užsitikrinti narkotikų gabenimo kelių į JAV kontrolę. Tai yra siekis pavergti vietos rinką“, – situaciją apibūdino V.Cruzas.
Panašu, kad toks ir buvo pagrindinis nusikaltėlių siekis, kai ginkluoti policijos patruliai spalio 8 dieną stojo į kovą su narkotikų kartelių nariais, o per susišaudymą buvo sužeisti net 4 asmenys.
Tarp blyksinčių raudonų ir mėlynų pagalbos automobilių šviesų kraujo klane gulėjo pašautas pusnuogis leisgyvis vyras.
Po 10 minučių kelionės į vietinę ligoninę jis buvo nešamas pro policininkus, ant kurių uniformų puikavosi kaukolės, o ant pečių jie buvo užsimetę ginklus.
Tyrėjai tuo pat metu apklausė tris sužeisto vyro bendrininkus, kurie taip pat kruvini gulėjo ligoninės koridoriuje.
Korupcija – bėdų motina
Meras A.Gonzalezas pripažįsta: nerealu tikėtis, kad ši Tichuanos žudynių era greitai baigsis. Vis dėlto jis viliasi, kad aukų sumažės, o miesto ekonominė padėtis nepablogės.
„Korupcija yra visų blogų dalykų motina, nes ji paveikia visas gyvenimo sritis“, – miesto rotušėje kalbėjo meras A.Gonzalezas.
Tačiau ją pažaboti Meksikoje, regis, dar sunkiau, nei sugauti įtariamus žudikus.
„Tai siaubinga. Kiekvieną dieną mes kvėpuojame mirtimi“, – teigė viena Tichuanos gyventoja.
Moteris išmaniajame telefone rodė makabriškus vaizdus iš miesto lavoninės.
„Atrodo, kad naktį čia laikoma 60 negyvų šunų. Mes negalime net praverti langų“, – kalbėjo lavoninės kaimynystėje gyvenanti kita Tichuanos gyventoja.
Kol tėvai gedi nužudytų vaikų, žmonos – vyrų, o „The Guardian“ žurnalistai baigia viešnagę, Tichuanos policija gauna dar vieną iškvietimą.
Po dar vieno susišaudymo pusiau sąmoningas vyras neštuvais įkeliamas į greitosios pagalbos automobilį.
„Kulka perskrodė kaukolę“, – teigė vienas iš medikų.
Žurnalistų paklaustas, kokios galimybės, kad jis liks gyvas, atsako tiesiai: „50 ir 50.“
Parengta pagal „The Guardian“ informaciją.
