Šešias dienas per savaitę trys moterys dirbo namų tvarkytojomis Singapūre, tačiau niekas negalėjo įtarti, kad laisvu metu jos rėmė džihadistus ir „Islamo valstybės“ (IV) organizaciją.
Moterys siuntė pinigus kovotojams užsienyje ir tapo tokios radikalios, kad viena iš jų net buvo pasiruošusi susisprogdinti Sirijoje.
Visos jos rugsėjį buvo suimtos dėl teroristinės veikos vykdymo. Visos trys – Indonezijos pilietės.
Moterys spalio 23 dieną buvo apkaltintos terorizmo finansavimu. Joms gresia 10 metų kalėjimo ir baudos iki 329 tūkst. eurų.
Terorizmo ekspertai teigia, kad šios moterys tikrai nėra vienintelės, kurios buvo radikalizuotos internetu, iš tokių didelių Azijos miestų kaip Honkongas ar Singapūras.
IV dėmesį vis dažniau nukreipia į Aziją po to, kai Viduriniuose Rytuose griuvo kalifatas.
„Žmonės medžiojami ir išnaudojami džihadistų.
Pastarieji į naivius žmones žiūri kaip į pasipelnymo šaltinį, – sakė Nava Nuriyah, Indonezijos konfliktų politikos analizės instituto narė. – Šios moterys turi nuolatines pajamas, angliškai kalba gerai, o jų tinklas labai plačiai išsiplėtęs, todėl yra lengvas taikinys islamistams.“
Verbuoja aukles ir tarnaites
Indonezijos konfliktų politikos analizės instituto duomenimis, paprastai užsienio darbuotojai laikosi įstatymų ir tik nedaugelis virsta radikalėmis.
Didžioji dalis radikalizuotų darbininkių yra iš Indonezijos.
Nuo 2015 iki 2017 metų Indonezijos konfliktų politikos analizės institutas atliko tyrimą ir sužinojo, kad 50 moterų iš Indonezijos dirbo užsienyje kaip namų tvarkytojos, auklės arba prižiūrėjo senyvo amžiaus žmones, tačiau visos priklausė radikalų tinklui.
Iš jų 43 dirbo Honkonge, trys – Singapūre ir dar trys – Taivane. Pasak šaltinio Indonezijoje, bent 20 džihadistų radikalizuotų moterų buvo sugrąžintos į Indoneziją – į šalį, kurioje gyvena didžiausia musulmonų populiacija pasaulyje.
Trys moterys sutiko dalyvauti deradikalizacijos programoje bendradarbiaudamos su savo valstybės vyriausybe.
Didžiajai daliai tokių moterų radikalizavimo procesas ir įtraukimas į IV veiklą prasideda nuo trauminės, emocinės patirties.
Viena moteris domėjosi mados pasauliu ir grožio industrija, bet kiek mažiau nei per metus tapo tvirta IV sekėja.
„Jos išsiskiria, įsiskolina arba išvykusias dirbti svetur jas ištinka kultūrinis šokas“, – pagrindines emocinių traumų priežastis vardijo N.Nuriyah.
Gyvenimas verda labai toli nuo namų, visiškai nepažįstamoje aplinkoje, o dar kai kurias iš jų išnaudoja darbdaviai, todėl jos tampa itin pažeidžiamos.
„Jos vienišos, todėl ieško būdų susisiekti su Indonezijos bendruomene, tiek internetu, tiek realiame gyvenime“, – sakė Diovio Alfathas, vienos pagalbos radikalizuotoms moterims organizacijų atstovas.
Suvilioja vaikinai kovotojai
Kai kurios iš moterų savo socialinių tinklų paskyrose jau turi kontaktus su džihadistais, kai kurias įvilioja į tinklą kiti darbuotojai.
Neretai jos pačios vienaip ar kitaip susisiekia su kovotojais, pačios ima jų ieškoti socialiniuose tinkluose. Kai kovotojai pajunta susidomėjimą, jie padaro savo juodą darbą.
„Aš pradėjau klausyti salafistų laidos valydama namus“, – sakė viena tvarkytoja iš Indonezijos, nuvykusi į Singapūrą. – „Facebook“ tinkle sekiau žmones, kurių profiliai atrodė itin islamiški, nes norėjau turėti draugų, kurie mane vestų į priekį.“
Moteris pasakojo, kad ją pakerėjo socialiniame tinkle „Instagram“ publikuotos nuotraukos su islamistų pergalės vaizdais Sirijoje.
Tuomet ji internetu susipažino su 29-erių mėsininku.
Jis jai siūlė nuvykti į Siriją ir prisidėti prie IV.
Bet Singapūro vyriausybei pavyko sužinoti apie jų kėslus ir šią moterį jie 2017 metais deportavo į gimtąją Indoneziją.
Kertinis lūžis įvyksta tuomet, kai moterys užmezga artimus ryšius su savo naujais vaikinais.
Tuomet joms nusiunčiama nuoroda į privačias pokalbių svetaines internete.
„Ten ir vyksta visas veiksmas. Dalijamasi bombų dizainais, koordinuojami veiksmai“, – sakė Zachary Abuza, IV operacijų ekspertas Pietryčių Azijos regione, kuris konsultuoja nacionaliniame karo koledže Vašingtone.
Kai radikalizavimo procesas jau būna įvykdytas, kai kurios užverbuotos moterys išteka už džihadistų. Jų vaidmuo tuomet sumenksta.
Remia pinigais ir prieglobsčiu
Kitos radikalizuotos emigrantės darbininkės atlieka svarbius vaidmenis IV darinio viduje – finansuotojų, verbuotojų ir koordinatorių.
„Merginos, kurios atsiduria mūsų programos rankose, teikdavo finansinę arba logistinę paramą, kartais net suteikdavo būstą IV kovotojams jiems keliaujant į Siriją“, – tikino D.Alfathas.
Viena ryškiausiu Honkongo džihadistų rėmėjų buvo 36-erių moteris iš Javos. Ji rinkdavo pinigus iš kitų namų tvarkytojų ir siųsdavo juos IV organizacijoms Indonezijoje.
Moteris taip pat organizavo keliones ir pirko lėktuvų bilietus šios šalies IV kovotojams į Siriją.
Kai turėdavo laisvadienių, ji lankydavo paskaitas apie tarnystę islamui.
„Ji ateidavo kartu su draugu, bet visada pratylėdavo.
Kai baigdavosi paskaita, ji nuolatos klausdavo, kodėl mes neatstovaujame IV“, – teigė egiptietis, salafistų judėjimo atstovas Waelis Ibrahimas.
Greitai moteris liovėsi lankyti paskaitas, o vėliau buvo ir deportuota iš Kinijos.
Kai kurios radikalizuotosios net nukeliauja į karštuosius karo taškus.
12 moterų bandė pasiekti Siriją per Honkongą 2017 metais. Keturioms pavyko, o likusios buvo sučiuptos ir deportuotos namo.
Dvi indonezietės, kurios buvo suimtos Singapūre, planavo keliauti į Siriją, o viena prisipažino, kad ten ruošėsi susisprogdinti.
Nauji medžioklės klodai
IV verbuotojai atrado naują tikslą savo paieškoms – Filipinus.
„Po 2017 metų, kai IV pradėjo prarasti teritorijas Viduriniuose Rytuose, jų žinutė pasikeitė, – teigė Z.Abuza, IV operacijų žinovas. – Jie pradėjo kovotojams siūlyti vykti į Mindanao ir ten įkurti savo kalifatą.“
Kelios islamistų grupuotės Indonezijoje ir Filipinuose išreiškė lojalumą IV.
„Filipinai yra gera galimybė IV, nes Mindanao sala yra savotiška juodoji skylė: čia korumpuota teisėsauga ir yra nekontroliuojamų teritorijų“, – aiškino Z.Abuza.
2017-aisiais IV kovotojai užėmė vieną iš Mindanao salos miestų. Apgultis truko net 5 mėnesius, o pareigūnams tų metų spalį pavyko nukauti kovotojų lyderius Omarą Maute ir Azijos IV emyrą Isniloną Hapiloną.
IV pralaimėjimai Sirijoje ir Irake, be jokios abejonės, turi įtakos, kodėl šios radikalizuotos organizacijos kovotojai ieško sekėjų Malaizijoje ir Singapūre.
„Kai kalifatas ėmė griūti, buvo verbuojama toliau, tik ne taip centralizuotai, o šiuo procesu užsiima pavieniai kovotojai ar grupės Indonezijoje“, – situaciją detalizavo D.Alfathas.
Pavyzdžiui, buvusi namų tvarkytoja Taivane ir Singapūre, 27 metų Dian Yuli Novi, planavo susisprogdinti šalia prezidento rūmų Džakartoje.
2017 metų rugpjūtį ji buvo nuteista 7,5 metų kalėjimo.
Veržiasi į pačią gelmę
Atvykėlių verbavimas neliko nepastebėtas Honkongo ir Singapūro specialiųjų tarnybų.
„Valstybės akylai stebi socialinių tinklų paskyras ir diskusijų grupes norėdamos atrasti sąsajų su terorizmu, – tikino D.Alfathas, pagalbos radikalizuotoms moterims organizacijos atstovas. – Jeigu jie pamato radikalias žinutes, parašytas migranto, nieko nelaukdami deportuoja jį iš šalies.“
Singapūras jau deportavo 16 moterų iš Indonezijos nuo 2015-ųjų, kai atliko išsamius tyrimus.
Teisėsauga aktyviai bendradarbiauja su Singapūro religinėmis bendruomenėmis ir reabilitacijos grupėmis siekdama užmegzti kontaktą su darbuotojomis per įvairius renginius ambasadose bei šventyklose.
„Tokie renginiai padeda mokyti moteris apie Singapūro religines ir socialines vertybes ir įspėti jas apie ektremistinių grupuočių grėsmę“, – tikino vyriausybės atstovas spaudai.
Singapūro darbo ministerija rengia susitikimus su įdarbinimo agentūromis, vykdo antiteroristinę programą.
Parengta pagal CNN inf.
