Viena iš 135 etninių mažumų grupių šalyje susidūrė su skaudžia realybe. Jie buvo priversti palikti savo užgyventą turtą, darbus ir susikurtą gyvenimą Rachinų valstijos šiaurėje, kad išvengtų Mianmaro militaristinių pajėgų smurto bei valdžios represijų.
Didžiausia etninė grupė pasaulyje – jai priskiriama beveik du milijonai gyventojų – nesukūrusi savos valstybės galutinai praranda savo vietą šalyje, kurioje niekuomet ir negalėjo jaustis ramūs dėl tolesnio likimo.
Vaikai likę be tėvų
Pirmieji aršūs susidūrimai tarp vietos budistų ekstremistų bei musulmonų kilo dar 2012 metais, ir nuo tada tarpusavio konfliktai vis aštrėjo. Galiausiai įtampos burbulas visa galia sprogo 2017-ųjų vasaros pabaigoje ir negrįžtamai pakeitė tūkstančių žmonių regione likimus.
Dabar kone milijonas rohinjų bando susikurti gerovę Bangladešo pabėgėlių stovyklose, kuri bent kiek numalšintų kartėlį ir primintų geresnius laikus, kuriuos jie atmena iš gyvenimo Rachinų valstijoje laikų.
„Mano tėvai mane labai mylėjo. Jie mane gerai prižiūrėjo“, – sako 11-metis Omaras. Berniuko tėvai nužudyti kruvinąjį rugpjūtį 2017 metais.
Mianmaro armija prisidėjo ir prie trijų berniuko brolių bei dviejų seserų nužudymo.
„Kiekviena rytą, vos tiktai pabundu, aš pradedu verkti. Tada nusišluostau ašaras ir susiruošiu į mokyklą“, – didžiuliu vidiniu skausmu dalijosi vienoje Bangladešo pabėgėlių stovykloje apsistojęs Omaras.
Praėjus dvejiems metams vis dar sunku įvertinti tragišką procesą ir jo brutalumą, kuris įvyko Omarui ir jo etniniams rohinjams Mianmare.
Bet tokios istorijos neveda prie aktyvių tarptautinės bendruomenės veiksmų. Bent jau tokių, kuriais būtų galima nuveikti ką nors reikšmingo.
Pastebimo šios musulmonų etninės mažumos Mianmare gyvenimo pagerėjimo nelabai matyti, o bet kokie pozityvūs postūmiai vyksta vėžlio greičiu.
Bet manoma, jog netrukus turėtų įsižiebti viltis, kad konfliktinė situacija būtų išspręsta.
Žiba vilties kibirkštis
Jungtinių Tautų inspektoriai dar 2018 metų rugsėjį teigė, kad Mianmaro kariuomenės vadai turėtų stoti prieš teismą dėl šiurpaus genocido vykdymo Rachinų valstijoje.
Daugiau nei 700 tūkst. rohinjų 2018 metais turėjo bėgti slėptis į Bangladešą.
Teisingumo įvykdyti šioje šalyje nepavyksta, o Mianmaro armiją užstoja itin galingos pasaulinės jėgos ir teisiniai svertai.
Viena tokių – didžioji Kinija, kuri pasiruošusi blokuoti bet kokius Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos bandymus į Tarptautinį baudžiamąjį teismą nuvesti ir dėl genocido teisti kaltus asmenis kaip karo nusikaltėlius.
Dar viena problema yra ta, kad Mianmaras nepripažįsta JT Saugumo Tarybos. Nepaisant to, Tarptautinis baudžiamasis teismas ruošiasi pradėti tyrimą dėl veiksmų Bangladeše, šalyje, kuri taip pat nepripažįsta šio teismo.
Šie tiriami nusikaltimai susiję su Mianmaro valdžios organizuojama deportacija, verčiančia rohinjus bėgti iš savo gimtosios šalies, tačiau nėra vertinami veiksmai dėl karo nusikaltimų ar genocido.
Rachinų valstijos nepriklausomos komisijos, kurios pirmininkas yra ilgametis JT organizacijos vadas Kofi Ananas, narė Laetitia van den Assum patvirtino, kad laukia labai ilgas procesas teisybės link.
„Tiesa, kad tai užtruks. Jei esi centrinės galios pozicijoje, tu būsi apsaugotas. Niekas nenusiųs tavęs į Hagos tribunolą“, – teigė L.van den Assum.
Bet buvusi diplomatė iš Olandijos mano, kad Mianmaro karo vadai ir generolai visuomet nebus saugūs, ir beda pirštu į kitus karo nusikaltėlius, tokius kaip Slobodanas Miloševičius, Ratko Mladičius ir Radovanas Karadžičius, kurie buvo nuteisti dėl savo veiksmų prabėgus labai ilgam laikotarpiui.
Mianmaro atstovai teigia, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas neturi legalių galių imtis tyrimo dėl rohinjų padėties regione.
Mianmaro kariuomenė pati suformavo savo komisiją ir neigia, kad darė karo nusikaltimus.
Kruvinasis rugpjūtis
2017-ųjų rugpjūčio 25 diena – data, kuri į atmintį įsirėžė kiekvienam rohinjui. Ji buvo paženklinta skausmo, kraujo, neapykantos bei smurto atspalviais.
Mianmaro karinės pajėgos ir vietos budistų ekstremistai tuomet pasiuntė gana aiškią ir akivaizdžią žinutę: jūs čia nesate ir niekada nebuvote pageidaujami.
Šiaurės Vakarų Rachinų valstijos teritorijoje buvo deginami ištisi kaimai, vykdomos masinės civilių žudynės, prievartaujami ir engiami vietos gyventojai.
Per vykdytus persekiojimus 2017 metais aukų skaičius, įvairių organizacijų duomenimis, siekė iki dešimties tūkstančių gyventojų.
Likusiai daliai rohinjų neliko kitos išeities, kaip tik palikti teritoriją.
Nuvylusi kovos ikona
2012 metais Nobelio taikos premijos laureatė iš Mianmaro, tuometė opozicijos lyderė Aung San Suu Kyi Osle savo kalboje patikino tarptautinę bendruomenę sieksianti įtvirtinti pamatinius žmogaus teisių principus bei demokratines vertybes gimtojoje šalyje.
„Mianmaras yra šalis, kurioje skirtingų tautybių ir įsitikinimų gyventojų ateitis turėtų būti formuojama tikros vienybės dvasia“, – tuomet cituodama visuotinę žmogaus teisių deklaraciją teigė Aung San Suu Kyi.
Ilgą laiką Aung San Suu Kyi buvo tikras simbolis bei herojė tiems, kuriems buvo nesvetimos žmogaus teisių idėjos, o ji pati net 20 metų praleido namų arešto sąlygomis ir buvo akylai stebima buvusio Mianmaro militaristinio diktato.
Vis dėlto Aung San Suu Kyi jau dabar yra kaltinama tuo, kad galimai pati prisidėjo prie itin daug aukų pareikalavusio etninio valymo, ir gana realu, jog ateityje kartu su generolu Mingu Aungu Hlaingu turės atsakyti už savo veiksmus.
Zeidas Radas El Husseinas, JT žmogaus teisių stebėtojas, dar 2017 metais britų nacionaliniam transliuotojui BBC teigė, kad valstybės sekretorė tikrai galėjo padaryti kur kas daugiau siekiant sustabdyti kariuomenės smurtą.
„Tai tikrai buvo itin gerai apgalvoti ir suplanuoti smurtiniai veiksmai“, – 2017 metais apie genocidą kalbėjo Z.Radas El Husseinas.
2017 metais net pasigirdo kalbų, kad iš Aung San Suu Kyi turėtų būti atimtas Nobelio taikos laureatės titulas, kuris buvo pelnytas dar 1991 metais.
Aung San Suu Kyi vardas net yra įrašytas vienoje iš Argentinoje tiriamų bylų kartu su dar keliais Mianmaro generolais.
Byla buvo iškelta žmogaus teisių gynėjų grupės, o joje minimi kaltinimai veikia universalios jurisdikcijos principu.
Tai reiškia, jog nusikaltimai yra tokie šiurpūs, kad kaltinamieji galėtų būti teisiami bet kokiame pasaulio kampelyje.
Nors Mianmaras nepripažįsta tokių kaltinimų, Aung San Suu Kyi ekstradicijos galimybė egzistuoja, o tai apsunkintų žymiosios politikės judėjimą, kai tik jai palankios šalys galėtų apsaugoti ją nuo išdavimo teismui. Tačiau iki to laukia ilgas kelias.
Dešimtmečius Azijos Nelsonu Mandela vadinta Aung San Suu Kyi iš tarptautinės žmogaus teisių ikonos virto bėgle.
Mažytės šalies parama
Maža Vakarų Afrikos valstybė Gambija pateikė teisinį ieškinį Tarptautiniam Hagos tribunolui kaltindama Mianmarą vykdant genocidą ir etninį valymą.
Aung San Suu Kyi trečiadienį Jungtinių Tautų teisme teisindama Mianmaro kariškių vykdytą susidorojimo kampaniją prieš musulmonus rohinjus neigė, kad tai daryta „genocido tikslais“. Esą tai buvo reakcija į vieną rohinjų kootojų ataką, buvusią 2017 metais.
„Deja, Gambija pateikė teismui klaidinantį ir neužbaigtą padėties Rachinų valstijoje vaizdą, – Teismui pareiškė Aung San Suu Kyi. – Negalima atmesti galimybės, jog gynybos tarnybų nariai kai kuriais atvejais panaudojo neproporcingą jėgą nepaisydami tarptauinės humanitarinės teisės ar kad jie nepakankamai aiškiai skyrė kovotojus ir civilius.”
Tarptautinės teisininkų komisijos narys Kingsley Abbottas teigia, kad nukentėjusieji Mianmare ir Bangladeše neturi būti palikti vieni šioje kovoje.
„Jie turi būti įtraukti į teismo procesą ir nuolat konsultuojami. Mianmaras privalo pakeisti vykdomą politiką ir visiškai atsakyti už savo nusikaltimus“, – tikino K.Abbottas.
Tačiau iki šiol jokie legalūs ar galimi veiksmai teigiamų rezultatų padėti rohinjams nedavė. 400 tūkst. jų Rachinų valstijoje toliau kenčia.
Jiems nesuteikiama pilietybė, žmonės negali judėti iš šalies, taip pat neprieinamos ir sveikatos apsaugos ar švietimo paslaugos.
Milijonas rohinjų pabėgėlių stovyklose Bangladeše, kaip kad šeimą praradęs 11-metis Omaras, toliau laukia stebuklo.
Įkalinta prarado realybės suvokimą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) daktaras Konstantinas Andrijauskas „Lietuvos rytui“ teigė, kad įžvelgia sisteminių bėdų tiek JT, tiek ir Aung San Suu Kyi veiksmuose siekiant pažaboti nesibaigiančią rohinjų krizę regione.
Mianmaras, pasak jo, linkęs visiškai užmerkti akis šios krizės akivaizdoje: „Mianmaro valstybės vadovai nesupranta, kaip rohinjai išvis atsidūrė šalies teritorijoje, jie nepripažįsta jų kaip teisinių subjektų. Rohinjai yra beteisiai, o JT valstybės nėra linkusios pripažinti ir dėti pastangas siekiant užtikrinti šios etninės grupės pamatines teises Pietų Azijos teritorijose.“
Kalbėdamas apie Aung San Suu Kyi vaidmenį K.Andrijauskas mano, kad anksčiau ar vėliau buvusiai žmogaus teisių ikonai reikės pažiūrėti tiesai į akis. „Jai anksčiau ar vėliau teks įtvirtinti žmogaus teises šalyje, nusileisti chuntos ir oponentų reikalavimams norint bent kažkiek atkurti savo, kaip demokratijos šauklės, portretą“, – sakė K.Andrijauskas.
Aung San Suu Kyi, pasak dėstytojo, buvo visiškai užmerkusi akis prieš įvykius, kurie vyko jos gimtajame Mianmare. „Kai ji buvo įkalinta Mianmaro kariuomenės, ji prarado realybės supratimą. Kai Aung San Suu Kyi išėjo į laisvę, visa demokratinė aura aplinką ją staiga dingo“, – tikino VU TSPMI dėstytojas K.Andrijauskas.
