Internetinės prekybos mastas pasaulyje itin išaugo – tai patvirtina skaičiai. Didžiausias „Amazon“ sandėlis dabar užima 93 tūkst. kvadratinių metrų, nors pirmasis, 1997-aisiais įkurtas, užėmė 8,6 tūkst. kvadratinių metrų.
Padidėjo ir pristatymų į namus skaičius: Niujorko gyventojai 2009-aisiais per dieną sulaukdavo mažiau negu 360 tūkst. pristatymų į namus – šis skaičius šiandien siekia net 1,5 mln.
Yra ir labiau nerimą keliančių skaičių: į namus pristatytų prekių pakuotės dabar sudaro 30 proc. visų atliekų JAV, o dėžėms naudojamam kartonui per metus nukertama 1 mlrd. medžių.
Prognozuojama, kad internetinė prekyba visame pasaulyje 2024-aisiais išaugs iki 6 trln. eurų – nuo 3,4 trln. eurų 2017-aisiais.
Ši statistika apima įvairiausius produktus: nuo maisto produktų, alkoholio ir vaistų iki skėrių, kuriais gali pamaitinti savo tarantulą.
Tiesa, dauguma į namus pristatytų prekių ateina iš didelių internetinių parduotuvių – pavyzdžiui, pusė visų JAV gyventojų gaunamų siuntinių yra iš „Amazon“.
Paskatino komercijos greitį
Internetinių parduotuvių sėkmės paslaptis – tai, kad jos leidžia mums daugiau pirkti ir mažiau galvoti – ypač apie tai, kaip prekės pasiekia mūsų namus.
Jeffas Bezosas, „Amazon“ įkūrėjas, nenorėjo, kad pirkėjai galvotų apie pristatymo kainą ir trukmę, todėl vis labiau greitino šį procesą.
„Amazon“ greitis paskatino skubėti ir kitas parduotuves, todėl daug žmonių pradėjo manyti, kad daikto neverta turėti, jeigu jo neįmanoma gauti greitai. Elektroninės komercijos tikslas nėra vien platus pasirinkimas – dar vienas jiems svarbus tikslas yra kova su laiku.
„Amazon“ 2005-aisiais sukūrė „Prime“ – klubą pirkėjams: jo nariai, sumokėję tam tikrą narystės mokestį, galėjo džiaugtis nemokamu pristatymu per dvi dienas.
„Prime“ dabar turi daugiau nei 100 mln. narių. Statistika rodo, kad 93 proc. šią paslaugą išbandžiusių žmonių ja vis dar naudojasi po metų.
„Prime“ šūkis – „Nekantriems žmonėms“ – nemeluoja: trečdalis „Prime“ narių išmeta prekę iš savo krepšelio, jei pamato, kad ji neatkeliaus per dvi dienas.
Dėmesys greičiui ir laikui netiesiogiai sako, kad įprastinio apsipirkimo kaina yra per didelė – laikas yra per brangus, kad valandą važiuotum į didesnį knygyną, parduodantį naujausią knygą.
Žmonės skaičiuoja ne tik valandas, bet ir minutes: yra manančių, kad neverta 12 minučių eiti iki parduotuvės nusipirkti pupelių – verta sumokėti už pristatymą per valandą, o tas 12 minučių praleisti naudingiau.
Tiesa ta, kad tas 12 minučių dauguma žmonių praleis instagrame arba feisbuke. Internetas mums žada laiką, o tada iš karto jį pasiima.
Pavojingiausia kelionės dalis
Po truputį pradedame suprasti tikrąją apsipirkimų kainą, kuri yra didesnė nei tiesioginės siuntimo išlaidos.
Daug dėmesio pradėta skirti ir sunkumams, kuriuos patiria sandėlių darbuotojai bei išvežiotojai. Didžiulis prekių kiekis keičia infrastruktūrą, miestus, kompanijas.
„Pirkėjas sukelia didžiulį spaudimą tiekimo grandinėje, – sakė Jamesas Nichollsas, industrinės architektūros kompanijos „Stephen George + Partners“ atstovas. – Ypač tada, kai žmogus užsisako penkias skirtingas spalvas, visus variantus pasimatuoja, o keturis iš jų išsiunčia atgal.“
Nors prekė gali atkeliauti iš kito pasaulio krašto, pavojingiausia jos kelionės dalis – skubėjimas iš centrinio sandėlio gavėjo šalyje į jo namus.
Daiktas šią dalį turi nukeliauti kuo pigiau. Prieš pasiekdama pirkėjo namus pakuotė nukrinta vidutiniškai 17 kartų.
Kai furgonas prikrautas pilnai, apatinės dėžės turi išlaikyti didžiulį svorį. Kai jis pustuštis, dėžės slidinėja ir trankosi viena į kitą, kai mašina turi staigiai sustoti, – miestuose tai vyksta dažnai.
„Amazon“ turi skyrių, atsakingą už patvarių dėžių gaminimą. Kim Houchens – jo direktorė. Jos darbas – sukurti kartoną, atlaikantį visus kelionės sunkumus. Moteris yra medžiagotyros ekspertė, todėl daug žino apie sunkias sąlygas.
Ji anksčiau kūrė aprangą NASA astronautams, karinius parašiutus ir neperšaunamąsias liemenes. Tai – patirtis, kurią turi žmogus, tobulinantis kartonines dėžes.
K.Houchens komanda išaugo nuo 7 narių 2014-aisiais iki 85 šiandien.
Šiam elementui skiriama daug dėmesio, nors kartoninė pakuotė pirkėjo namuose iškart keliauja į šiukšlių dėžę.
Stengiasi mažinti pakuotę
Didžiosios kompanijos turi nepamiršti ir aplinkos – dėžių per metus pagaminama milijardai.
Sunkesnės dėžės brangesnės, joms transportuoti sunaudojama daugiau degalų. „Amazon“ stengiasi sumažinti daromą žalą ir kuria lengvas, bet tvirtas dėžes.
Ši kompanija buvo pagarsėjusi persistengimu: socialiniuose tinkluose piktintasi į daugybę polietileno sluoksnių suvyniotomis plaukų gumytėmis, nedideliais elektronikos prietaisais didžiulėse dėžėse.
„Amazon“ nuo 2016-ųjų savo dėžių svorį sumažino 25 procentais. Kompanija rugpjūtį taip pat paskelbė, kad kiti pardavėjai jų platformoje galės tikėtis baudų, jei persistengs pakuodami prekes.
Vis dėlto kartonas ir plastikas – tik dalis taršos, kurią sukuria didžiosios kompanijos. Rugsėjį atskleista, kad „Amazon“ į atmosferą išmetė 44,4 mln. tonų anglies dvideginio: mažiau nei „Walmart“, bet daugiau nei „Apple“ ar visa Danija.
Tiesa, mokslininkai iš Edinburgo Herioto-Watto universiteto apskaičiavo, kad žmogus, važiuojantis 20 kilometrų pirkti vieno daikto, išmeta 24 kartus daugiau anglies dvideginio, nei tas, kuris prekę perka internetu.
Tiesa, tyrimo rezultatai dabar tikriausiai būtų kitokie – jis buvo atliktas 2009-aisiais, kai dar nebuvo įsigalėjęs prekių pristatymas per 2 valandas ir dažnas pasimatuotų prekių grąžinimas.
Be to, ne visi žmonės apsipirkti važiuoja į kitą miesto galą. Yra daugybė žmonių, kurie į parduotuvę eina pėsčiomis arba važiuoja viešuoju transportu.
Gyvenantys dideliuose miestuose parduotuves gali pasiekti daug lengviau.
Situacija keliuose prastėja
Prekių pristatymas į namus turi daug įtakos eismui. Britų statistika rodo, kad prekių išvežiojimo furgonų nuvažiuotas kelias nuo 2000-ųjų padidėjo 56 proc. (keleivinių automobilių nuvažiuotas kelias padidėjo vos 9 proc.).
Situacija kelyje tik pablogėjo todėl, kad žmonės vengė transporto spūsčių ir rinkosi daiktus užsisakyti internetu.
Skubantys išvežiotojai taip pat sukelia avarijų: „Amazon“ dėl to į JAV teismus buvo kviesta daugiau nei 100 kartų.
Pakitę įpročiai verčia ieškoti naujų sprendimų. Architektų bendrovė „Chetwoods“ sugalvojo dar vieną struktūrą Londone: 9 kilometrų ilgio požeminį geležinkelį, jungiantį Vakarų ir Rytų Londoną.
Paštininkai jį naudojo nuo 1927-ųjų iki 2003-iųjų – juo kasdien keliaudavo 4 mln. laiškų. Architektai norėtų šią struktūrą panaudoti siuntoms gabenti.
Tunelis nutiestas po tais Londono rajonais, kuriuose judėjimas intensyviausias. Ankstesni tunelio savininkai į jį nutiesė 9 vamzdžius, kuriais galima iš požemio į viršų perduoti siuntinius.
„Chetwoods“ apskaičiavo, kad už 498 mln. svarų sterlingų (591 mln. eurų) tunelį būtų galima paversti linija, kuria per valandą perduodama 16 tūkst. siuntų. Tai eismą mieste sumažintų net 25 procentais.
Šia idėja susidomėjo „Selfridges“, „John Levis“, DHL ir „Amazon“ kompanijos.
Prekių pristatymo į namus paklausa tik didėja – tai būtų buvę sunku įsivaizduoti prieš dešimtmetį.
Sunku įsivaizduoti, kaip komercija atrodys 2030-aisiais, kai prekybos įpročių bei pristatymo technologijų kaita tokia sparti.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
