Australijoje iki 3 000 atsargos karių šeštadienį buvo iškviesti padėti kovoti su šalį krečiančia gamtinių gaisrų krize, dešimtims tūkstančių gyventojų palikus savo namus susiklosčius beveik katastrofinėms sąlygoms. Didesnė kaip 40 Celsijaus laipsnių kaitra ir smarkios vėtros padėjo dar labiau išplisti šimtams gaisrų, kurių daugelis jau anksčiau buvo nevaldomi.
„Kai 15 valandų degė Paryžiaus Dievo Motinos katedra, visi gedėjo, bet ar matote, kas dedasi Australijoje?“ – klausė vienas žemyno gyventojas.
Krūmynų gaisrai žemyne liepsnoja jau nuo spalio. Iki šiol žuvo mažiausiai 19 žmonių. Naujojo Pietų Velso ir Viktorijos valstijose šiuo metu šėlsta beveik 200 gaisrų.
Bendras visoje šalyje siaučiančių gaisrų plotas toks, kad užtektų daugiau negu trims ketvirtadaliams Lietuvos teritorijos padengti. Ir sudeginti dvi Belgijos dydžio valstybes.
Premjeras sulaukė kritikos
Tūkstančiai žmonių sprunka iš savo namų. Už katastrofas atsakinga ministrė Lisa Neville paragino gyventojus skubiai palikti pavojingas teritorijas: „Jūs turite pasitraukti, kad išgelbėtumėte savo gyvybę. Jei to nepadarysite, atsiųsime policiją, kad jūs suprastumėte šią žinutę.“
Premjeras Scottas Morrisonas šeštadienį paskelbė didžiausią per kelis dešimtmečius atsargos karių mobilizaciją, turinčią pagelbėti tūkstančiams savanorių ugniagesių, kovojančių su liepsnomis jau nebe pirmą mėnesį.
„Šiandienos sprendimu siunčiama daugiau žmonių ant žemės, pakeliama į orą daugiau lėktuvų, į jūrą išvedama daugiau laivų“, – paskelbė S. Morrisonas, dėl savo ankstesnio atsako į pražūtingus gaisrus sulaukęs aštrios kritikos.
Didelėje dalyje tankiai apgyventų Australijos pietryčių regionų buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Trijose valstijose daugiau kaip 100 tūkst. žmonių buvo paraginti evakuotis.
„Iš tikrųjų metėme išvykstančius dešimtis tūkstančių žmonių“, – sakė Naujojo Pietų Velso kaimiškų vietovių priešgaisrinės tarnybos komisaras Shane'as Fitzsimmonsas, prognozuodamas ilgą ir sunkų šeštadienį.
„Mūsų žinia buvo pasiųsta, siekiant užtikrinti, kad būtumėt išvykę [jau] vakar. Atidėjus tai iki šiandienos reiškia smarkiai rizikuoti, atidėjus dar pusvalandžiui – reiškia rizikuoti dar smarkiau“, – pabrėžė pareigūnas.
Nuo rugsėjo pabaigos per gaisru žuvo jau daugiau kaip 20 žmonių ir sudegė arba buvo apgadinta daugiau kaip 1,5 tūkst. namų. Visoje Australijoje išdegusių teritorijų bendras plotas yra apytikriai dvigubai didesnis nei Belgijos.
Vėliausių pranešimų apie aukas gauta iš daug turistų pritraukiančios Kengūrų salos, esančios į pietvakarius nuo pietinės pakrantės miesto Adelaidės. Žuvo du žmonės, buvę automobilyje, kuriam kelią atkirto liepsnos.
Ugnis „pasiglemžė didžiąją dalį Flinderso gyvūnijos nacionalinio parko“, – prieš šiltajam atmosferos frontui nuslenkant į žemyno gilumą sakė Pietų Australijos valstijos vyriausiasis ministras Stevenas Marshallas.
Grėsmė elektros tiekimui
Elektros tiekimui į daugiausiai gyventojų turinčią Australijos valstiją, įskaitant jos didžiausią miestą Sidnėjų, šeštadienį kilo pavojus, krūmynų gaisrams sunaikinus dvi pastotes ir tarnybos perspėjus, kad gali prireikti išjungti elektros tiekimą, jei sąlygos dar pablogės.
Naujojo Pietų Velso pietuose siautėjančios liepsnos sunaikino perdavimo linijas, jungiančias regioną su kaimynine Viktorijos valstija, per tviterį pranešė valstijos energetikos ministras Mattas Keanas.
Jis paragino gyventojus stengtis kuo mažiau naudoti elektrinius prietaisus: „išjungti baseinų pompas ir šviesą nenaudojamose patalpose, taip pat neįjungti skalbimo mašinų ir indaplovių“.
Pasak elektros tinklų operatorės „TransGrid“ generalinio direktoriaus Paulo Italiano, sistema veikia, bet „nepalankiomis sąlygomis“.
Jis perspėjo, kad praradus dar vieną svarbią elektrinę, galbūt tektų „išjungti apkrovą“, kad būtų išvengtą visiško elektros tiekimo nutrūkimo.
Tinklas „nebeveikia kaip bendroji nacionalinė elektros energijos rinka, todėl kilo pavojus energijos tiekimui Naujajam Pietų Velsui“, nacionaliniam transliuotojui ABC sakė P. Italiano.
Niekas nesijaučia saugiai
Jautriu komentaru apie Australijoje siaučiančią stichiją socialiniuose tinkluose pasidalijo Sidnėjuje gyvenanti rašytoja Akvilina Cicėnaitė-Charles.
„Gyvendama Australijoje negaliu negalvoti ir nerašyti apie tai, kas čia dedasi pastaraisiais mėnesiais. Kai manęs klausia, ar jau galiu atsidaryti langus ir įkvėpti gryno oro, galvoju, kad man pasisekė, jog dar turiu namus, kai tūkstančiai jų neteko.
Kai manęs klausia, ar ten dar liko kam degti, galvoju apie pusę milijardo liepsnose sudegusių gyvūnų, apie tuos, kurie liko. Kai manęs klausia, ar mes saugūs, galvoju, kad galbūt jau niekur nesame saugūs“, – rašė lietuvė.
Rašytoja iš Lietuvos pasakoja, kad gaisrų apsiaustyje atsidūrę tūkstančiai gyventojų bei poilsiautojų liko be elektros ir atsargų, liepsnoms atkirtus kelius.
„Kariniai laivai ir orlaiviai į pakrantės vietoves gabena degalus, medicinos priemones, vandenį ir maistą ir pradeda tūkstančių žmonių evakuaciją, – rašė A.Cicėnaitė-Charles. – Ketvirtadienį, atidarius kai kuriuos kelius, žmonėms liepta evakuotis iš didžiulės teritorijos palei Naujojo Pietų Velso pietinę pakrantę. Susidarė milžiniškos iki dešimties valandų spūstys. Tai apokalipsė, kartojo žmonės bėgdami iš gaisrų nusiaubtų vietovių.
Gimę ir augę gaisrų pažeidžiamuose regionuose, jie tikino, kad tokių kaip šio sezono gaisrų nematė nė karto.“
Idilės – kaip nebūta
Moteris pasakoja, kad vaizdai iš išdegusių teritorijų nebeprimena idiliško pietinės pakrantės regiono, populiaraus tarp atostogautojų iš Sidnėjaus ir Kanberos.
„Vietoj nerūpestingai smėlyje žaidžiančių vaikų ir vandenyno mėlio – gaisrų nuniokoti miškai, miesteliai, iki pamatų sudegę namai, mokyklos, bažnyčios, krautuvės, fermos, nuo karščio išsilydę automobiliai ir visa užklojęs tirštas tamsiai raudonas ūkas“, – košmariškus vaizdus apibūdino rašytoja.
Viskas tarytum siaubo filme apie pasaulio pabaigą. A.Cicėnaitė-Charles teigė, kad kai kurios bendruomenės tapo atkirstos: trūksta maisto produktų, vandens saugyklos užterštos pelenais, prie vis dar veikiančių parduotuvių ir degalinių nusidriekusios ilgiausios eilės.
„Ten, kur evakuotiesiems leidžiama grįžti, apokaliptiniai vaizdai atsiveria visu šiurpumu – žmonės randa sudegusius savo namus ir gyvenimą, bandžiusius pabėgti gyvulius, gyvus suliepsnojusius tiesiai ant vielinių tvorų, – rašė Sidnėjuje gyvenanti lietuvė. – Vienoje tragediją šiurpiai iliustruojančių nuotraukų – vaikas su kauke, saugančia nuo oro taršos.
Jis laiko irklus valtyje, išplaukusioje gelbėtis nuo krante siautėjančio gaisro.
Nuotraukos fonas tamsiai raudonos, pragariškos spalvos, nors fotografuota ankstyvą rytą. Kita fotografija, kurios neįmanoma pamiršti, – kaukę dėvinti mergaitė, sudegusiame miške vedžiojanti šunį ir sustingusi prie negyvos kengūros.“
Siuntė gausias pajėgas
Šiuo metu gaisrus Australijos krūmynuose bando suvaldyti ne tik ugniagesiai, bet ir karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų kariškiai. Jie padeda gabenti vandenį.
Kariškiai vežė maistą į miestelius, kuriuos gaisrai ir kelių uždarymas atkirto nuo civilizacijos, taip pat padeda gyvūnų gelbėjimo ir žmonių evakavimo operacijoms.
Visų blogiausia, kad gaisrų pabaigos nematyti. Temperatūra ne tiktai neketina kristi šį savaitgalį. Prieš akis – dar trys karščio mėnesiai.
„Dar laukia trys mėnesiai karštų orų. Kalbant apie gaisrus visoje valstijoje susiklosčiusi dinamiška ir pavojinga padėtis“, – teigė Viktorijos ekstremalios padėties valdymo tarnybos komisaras Andrew Crispas.
