Visos sąmokslo teorijos prasidėjo nuo gana naivaus žmogaus fantazijų. Jo vardas – Billas Kaysingas. Jis ėmė tikinti, jog visa kelionė į Mėnulį buvo surežisuota.
Esą JAV astronautai tuo metu nebuvo pasiekę tokio techninio išsivystymo lygio, kuris leistų nuskristi iki Mėnulio.
Amerikietis B.Kaysingas pats prisidėjo prie JAV kosmoso programos plėtros. Nuo 1956 iki 1963 metų B.Kaysingas dirbo „Rocketdyne“ kompanijoje, kuri buvo atsakinga už „Saturn V“ raketų variklių dizaino sukūrimą.
1976 metais vyras išleido brošiūrą „Mes niekad nebuvome Mėnulyje: 30 milijardų vertės Amerikos apgavystė“.
Pasak brošiūroje pateiktų faktų ir B.Kaysingo surinktų keisčiausių įrodymų, N.Armstrongas ir B.Aldrinas negalėjo išsilaipinti Žemės palydove.
Ši konspiracijos teorija dažnai atgaivinama Holivudo filmuose, „Fox News“ kanalo dokumentikos programose, „YouTube“ vaizdo įrašuose ar „Reddit“ forumuose.
Nepaisant nenuginčijamų įrodymų – 382 kg svorio akmens luitų iš Mėnulio, bendradarbiavimo su Rusija, Japonija ir Kinija ar nuotraukos iš palydovų, aiškiai parodančios astronautų batų įspaudus Mėnulio paviršiuje – sąmokslo teorija gyvuoja nuo 1969 metų.
Kas kartą – vis nauja
Tarp sąmokslininkų idėja, kad išsilaipinimas Mėnulyje buvo surežisuotas – duotybė ir įrodytas faktas.
Tinklalaidžių karalius Joe Roganas, „YouTube“ žvaigždė Shane’as Dawsonas – tik keli pavyzdžiai garsenybių, kurios patikėjo išgalvotomis istorijomis.
Vienas Naujojo Džersio sociologijos profesorius tokia „realybę“ netgi išdėstė studentams – vėliau dėl joms jam teko atsiprašinėti.
Šių laikų sąmokslo teorijų gerbėjai tikina, kad NASA buvo tokia aptingusi, kad naudojo tą patį mėnuleigį režisuodama tris skirtingas „Apollo“ misijas.
„Realybė tokia, kad internetas suteikė žmonėms galimybę kalbėti, ką jie nori, didelėms žmonių auditorijoms, – sakė lietuvių kilmės buvęs NASA istorikas Rogeris Launius. – Amerikiečiai tiesiog dievina sąmokslo teorijas. Kai nutinka kas nors svarbaus, visuomet atsiranda tokių, kurie turi savo įvykių versiją.“
Teorijas pasigavo ir britai
Jungtinėje Karalystėje žmonės irgi dažnai įsijaučia į įvairiausias sąmokslo teorijas ir narplioja jas. Praėjusiais metais vienas iš rytinės televizijos laidos „This Morning“ svečių dalijosi įžvalgomis apie nusileidimą Mėnulyje.
Martinas Kenny tikino, kad niekas negali vaikščioti šio palydovo paviršiumi, nes jis pagamintas iš šviesos.
„Praeityje mes matėme nusileidimus Mėnulyje, bet niekaip negalėjome įrodyti, kad tai tikra. Dabar, technologijų amžiuje, jauni žmonės bando patys tai išsiaiškinti“, – teigė M.Kenny.
Naujausių apklausų duomenys rodo, kad vienas iš šešių Jungtinės Karalystės gyventojų sutinka su teiginiu, kad išsilaipinimas Mėnulyje buvo surežisuotas.
Iš jų 4 procentai įsitikinę, kad ši teorija yra visiškai teisinga, 12 procentų – kad greičiausiai teisinga, o dar 9 procentai apklaustųjų nurodė nežinantys.
Net 21 procentas jaunuolių nuo 24 iki 35 metų tiki, kad JAV astronautų žingsniai Mėnulyje buvo viso labo vaidybinio filmo kadrai.
O kur dingo žvaigždės?
B.Kaysingo „atradimai“ tik dar labiau pagyvina tikėjimą šiomis teorijomis.
Pirmiausia, amerikietis aiškina, kad NASA paskelbtose nuotraukose nematyti jokių žvaigždžių. Antra, beveik nematyti sprogimo kraterio po nusileidusios kapsulės. Trečia, šešėliai krinta nenatūraliai.
Žmonės, kurie supranta, apie ką kalbama, švaistė daug valandų aiškindami tokias „anomalijas“ tiems, kurie įtikėjo sąmokslo teorijomis.
Visi minėti dalykai susiję su kameros išlaikymu, kaip trauka veikia vakuume ir atspindinčių Mėnulio dulkių savybių.
Tačiau iki pat mirties 2005 metais B.Kaysingas tvirtino, kad visas nusileidimas Mėnulyje buvo nufilmuotas paprasčiausioje televizijos studijoje.
„Yra aiškių įrodymų, kad NASA buvo prastai kontroliuojama ir turėjo prastus kokybės standartus, – 1994-aisiais kalbėjo B.Kaysingas. – O 1969 metais mes staiga sugebėjome atlikti sėkmingus skrydžius vieną po kito.
Tai tiesiog prieštaravo visiems statistikos apskaičiavimams.“
Sparčiai šovė pirmyn
Šioje vietoje iš dalies jis buvo teisus. Kai Sovietų Sąjunga 1957 metais į kosmosą paleido dirbtinį palydovą „Sputnik 1“ (po mėnesio paleistas „Sputnik“ 2, su jame skridusiu šunimi Laika), JAV kosmoso programa dar net nebuvo pradėjusi gyvuoti.
NASA įkurta 1958 metais ir į kosmosą Alaną Shepardą išsiuntė tik 1962 metais. Kai prezidentas Johnas Kennedy paskelbė, kad dešimtmečio pabaigoje pavyks nusileisti Mėnulyje ir grįžti į Žemę, daug kas tai laikė nepasiekiama svajone.
Septintojo dešimtmečio viduryje NASA gavo 4 proc. iš šalies federalinio biudžeto, tačiau Sovietų Sąjunga kosmoso srityje ją labai lenkė.
„Apollo 8“ pasiekė Mėnulio orbitą 1968 metais, bet, kaip pažymėjo N.Armstrongas, kurso sureguliavimas ir nusileidimas ant jo paviršiaus buvo sudėtingiausia kelionės dalis.
Jis juokaudavo, kad vaikščiojimą Mėnulio paviršiumi dėl jo sudėtingumo pagal dešimties balų skalę įvertintų vienetu, o nusileidimą – 13.
Norint suprasti B.Kaysingo teorijos absurdiškumą galima pasitelkti garsiausius Holivudo pavyzdžius. Stanley Kubricko filmas „2001 metų kosminė odisėja“ buvo giriamas dėl specialiųjų efektų (1968 m.), tačiau jie tikrai nepakankami, kad tuo laiku būtų buvę galima susukti tokio lygio kūrybinį produktą.
Tokiai kokybei pasiekti būtų reikėję pasitelkti 2019 metų lygio specialiųjų efektų.
Naujoji skeptikų karta
Sąmokslo teorija dėl nusileidimo Mėnulyje pasiekė modernų etapą 2001 metais, kai „Fox News“ kanalas parodė dokumentinį filmą „Ar mes nusileidome Mėnulyje?“
Serialo „X failai“ aktorius Mitchas Pileggi perteikė B.Kaysingo argumentus visiškai naujai žiūrovų kartai.
NASA darbuotojai tuomet negalėjo patikėti, kokio antausio sulaukė iš eilinių šalies gyventojų.
„Daug metų nereaguodavome į tokius dalykus. Bet kai „Fox News“ kanalas parodė, kad nenusileidome Mėnulyje, tai tikrai gerokai pakėlė sąmokslo teorijų kartelę, – teigė NASA istorikas R.Launius. – Mums skambino ne tik šios teorijos gerbėjai, bet ir mokinių tėvai bei mokytojai. Jie nežinojo, kaip reaguoti. Tuomet išsiuntėme informacijos mokytojams.“
„Fox News“ parodytoje dokumentikoje teigiama, kad 20 proc. visų JAV gyventojų mano, kad nusileidimas Mėnulyje buvo suklastotas.
NASA istorikas teigia, kad toks skaičius kur kas mažesnis ir siekia 4 ar 5 proc.
Bet net ir tai nemenkas rodiklis. Net garsiajame Christopherio Nolano filme „Tarp žvaigždžių“ girdima mokyklos mokytojos frazė, kad skrydis į Žemės palydovą buvo surežisuotas.
Tvyrojo didelė paranoja
Knygos „Mėnulis: istorijos ateitis“ autorius Oliveris Mortonas sako, kad sąmokslininkų gyvavimas neturėtų stebinti.
Nors yra surinkta nepaprastai daug įrodymų dėl „Apollo 11“ programos ir jokių įrodymų dėl skrydžio surežisavimo, neabejotinai atsiras žmonių, kurie tikės melu.
„Apollo“ programos tikslas buvo parodyti žmonėms, kokia galinga buvo JAV valstybė, – sakė O.Mortonas. – Tuo metu Mėnulio misijos klastojimo teorijos buvo siekis įrodyti žmonėms, kaip JAV vyriausybė geba apgaudinėti eilinius piliečius.“
Bet ši istorija tapo įmanoma tik todėl, kad po 1972 metų nebuvo jokių Mėnulio misijų.
„Kai amerikiečio protas grįžta į tą 1970 metų paranoją, tampa kur kas lengviau ja patikėti“, – tikino rašytojas O.Mortonas.
Garsusis britų personažas Džeimsas Bondas irgi turi prisiimti šiokią tokią atsakomybę. Septintajame filme apie slaptąjį agentą „Deimantai amžiams“ vienoje iš scenų Seano Connery personažas nukeliauja į Las Vegase įsikūrusią NASA bazę.
Blogiukų gaudynės vyksta kino studijoje, kuri atkuria Mėnulio vaizdus ir astronautų veiksmus.
Be to, ir po „Watergate“ skandalo mintis, kad JAV vyriausybė galėtų šitaip meluoti, atrodė kur kas realesnė.
„Žmonės niekaip negalėjo suprasti, kaip galima sėkmingai nusileisti Mėnulyje, bet nelaimėti karo Vietname, išgydyti vėžio ar atlikti kitų dalykų, kurie buvo kur kas svarbesni tų laikų amerikiečiui, – teigė knygos apie Mėnulį autorius O.Mortonas. – Kai pasirodė, kad valdžia nėra tokia galinga, ji suteikė peno apmąstymams ir įvairioms konspiracijų kurti.“
Pasirenka ką pateisinti
Sąmokslo teorijų sekėjai susiskaldę dėl „Apollo“, „Mercury“, „Gemini“ ir „Atlas“ misijų.
Jie nežino, kurios jų buvo tikros, o kurios – tik vyriausybės pramanai. Žmonės taip pat diskutuoja, ar šuo Laika bei sovietų kosmonautas Jurijus Gagarinas išvis buvo nuskridę į atvirą kosmosą.
Ir nors pirmoji Mėnulio sąmokslo teorijų gerbėjų karta atsirado iš pykčio, šiais laikais tokį domėjimąsi skatina paprasčiausias nuobodžiavimas, intrigų ieškojimas kasdienybėje.
B.Aldrinas 2002 metais net kumščiu smogė konspiracijų teorijų kūrėjui Bartui Sibreliui, neapsikentęs jo idėjų.
Pasaulyje veikia ištisi propagandos ir melo mechanizmai, kurie užvaldo žmones, o aukščiausiems šalių vadovams padeda išlaikyti savo pozicijas.
Propaganda, kurią skleidžia Rusija, Šiaurės Korėja ar Kinija, padeda šalies valdžiai išlaikyti savo galias ir atkurti šalies didybę savo piliečių akyse.
„Sąmokslo teorijų galią nulemia laikas. Jam bėgant tie, kurie matė šiurpius įvykius, pavyzdžiui, holokaustą ar Antrąjį pasaulinį karą, miršta, o jaunimas gali lengvai patikėti netikrais dalykais, – teigė istorikas R.Launius. – Kas iš tos kartos žmonių gali paneigti jaunesniems, kas iš tiesų įvyko? Kai nėra kam atsakyti į šiuos klausimus, atsiranda ištisos mitologinės istorijos.“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
