Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir V.Ušacko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“.
– Didžiulė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Jūsų manymu, kiek yra grėsminga ši situacija?
– Grėsmės epicentras jau praėjęs, kadangi tą savaitę po to, kai įvyko amerikiečių įvykdytas antpuolis ir buvo nužudytas Irano nacionalinės gvardijos vadas, tai visi buvo susikaustę ir manė, koks bus iraniečių atsakas. Akivaizdu, kaip ir maniau, kad turint omenyje Irano ekonomines problemas ir kad Iranas neturi rimtų ir tvirtų sąjungininkų, vargu bau ar tai gali virsti regioniniu, globaliu karu.
Antra vertus, prezidentas Donaldas Trumpas pasielgė ryžtingai, bet lanksčiai, demonstruodamas visų pirma iraniečiams ir kitiems blogai nusiteikusiems, kad šis JAV prezidentas gins Amerikos piliečių interesus ir apgins Amerikos ambasadą Irake. Tokiu būdu išvengdamas tragiškų pasekmių, kaip buvo 1972 m., kai buvo įkaitais paimti ambasados darbuotojai Teherane. Kai visiškai neseniai, 2012 m. Libijoje įvyko užpuolimas ir buvo nužudytas JAV ambasadorius Libijoje. Apie ką iki šiol dar kalba ir labai smarkiai kritikuojama Baracko Obamos vyriausybė, ypatingai Hillary Clinton.
Tai šia prasme prezidentas D.Trumpas, pagrasinęs, galbūt net ir regioniniu, globaliu karu, išvengė tolesnės eskalacijos, abudu – ir Ali Khameinei, ir prezidentas D.Trumpas paskelbė, kad jie laimėjo. Vienas sudavė smūgį amerikiečiams be aukų, o D.Trumpas pasakė, kad iraniečiai atsitraukė.
– Iraniečiai, kaip sako apžvalgininkai, yra išdidūs ir neva taip lengvai neatleis Qasem Soleimani nužudymo.
– Viena vertus, karo išvengta, bet susipriešinimas, priešprieša ir žemo intensyvumo konfliktas toliau tęsis. Tiek tarp Irano ir Amerikos, tiek tarp Irano ir Saudo Arabijos ir jos sąjungininkų. Ką mes matome ne tik Irake, bet ir Jemene Sirijoje ir kituose regionuose.
– Ką jūs turite omenyje sakydamas „žemo intensyvumo konfliktas“?
– Konvencinio karo, kai lėktuvai, tankai ir pėstininkai, kaip buvo nuo 1958 m. JAV pėstininkai išsilaipino Libane ar kai įvyko intervencija Irake – tokios intervencijos, karinės operacijos tikrai neįvyks. Prezidentas D.Trumpas yra pareiškęs, kad aplamai nori atitraukti karines pajėgas ir iš Irako, ir iš Afganistano. Ir aišku, jo grasinimai, sprendimas pritraukti 18 tūkst. JAV karinių pajėgų į regioną, prieštarauja jo principiniam nusistatymui.
Antra vertus, ko trūksta ir kur sąjungininkai yra pasimetę – ką tik buvau Londone, kalbėjau su užsienio reikalų ir gynybos ministerijos aukštais pareigūnais, tie patys vokiečiai, prancūzai, europiečiai – neaišku, kokia yra D.Trumpo, kaip prezidento, strategija Artimuose Rytuose. Mes žinome Irano strategiją, ką pasakė Ali Khamenei, kad tikslas yra išgrūsti Ameriką iš regiono. Prezidento D.Trumpo strategija Artimuose Rytuose nėra aiški, nes jo veiksmai prieštarauja žodžiams. Yra neaiškumas, neapibrėžtumas, kuris įneša tam tikrą sąmyšį. Viena vertus, daro spaudimą Irano režimui, nes jie pamatė, kad D.Trumpo negalima nuspėti.
Antra vertus, tiek patiems amerikiečiams, apie ką kalbėjo senatorius Chuck Hagel, buvęs Amerikos gynybos ministras – Pentagonas nebespėja perrašinėti karinių galimų scenarijų, turint omenyje, kad pageidavimai prezidento labai greitai keičiasi. Ir tai įneša sąmyšį tiek planuotojams, tiek sąjungininkams europiečiams, Saudo Arabijoje, emyratuose, ko tikėtis iš prezidento D.Trumpo.
– Pradžioje buvo prognozių, kad šis konfliktas gali išaugti į Trečią pasaulinį karą ir turime mes istorijoje tokių atvejų, kai karas prasidėjo nuo nužudymo. Tas pats Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo nuo Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio nužudymo. Jūs principingai nuo pat pradžių teigiate, kad nereiktų svarstyti tokio varianto?
– Aš manau, kad tam prielaidų nėra. Nei amerikiečiai, nei iraniečiai nėra pasiruošę ir suinteresuoti naujam globaliniam karui. Iraniečiai neturi tokių karinių gebėjimų – taip, jie gali keli grėsmę Saudo Arabijai, sunitų valstybėms, kurios yra Saudo Arabijos sąjungininkai, ką jie parodė, kai buvo įvykdytas išpuolis prieš Saudo Arabijos naftos gavybos įmonę. Tačiau ko kas jie neturi tokių branduolinių gebėjimų, kad sukeltų tiesioginę grėsmę Amerikai ar Europai. Kita vertus, prezidentas D.Trumpas neturi aiškios strategijos dėl JAV buvimo Irake ar regione. Juo labiau, jis yra pareiškęs atsitraukimą iš Artimųjų Rytų.
Bet kuriuo atveju, esant atsitraukimui, reikalingi sąjungininkai. Europiečiai tikrai nesiųs savo karių kovoti Artimuosiuose Rytuose. Kaip ir Rusija, ir Kinija – tikrai nesiųs kovoti už Iraną, prieš Ameriką. Todėl nesant ekonominės galios Irano valstybės, karinių gebėjimų ir sąjungininkų, vargu bau ar tai įmanoma padaryti.
– Užsiminėte apie Europos Sąjungos vaidmenį šiame kontekste. Europos Sąjunga turėtų kažkaip reaguoti į šią krizę?
– Europos Sąjunga privalo reaguoti. Tai mūsų tiesioginė kaimynė. Būkime nuoširdūs, daugeliui europiečių būtent grėsmės, kylančios iš Artimųjų Rytų, yra žymiai didesnės, labiau jaučiamos negu Rusijos grėsmės.
– Jeigu būtų ignoruojamas šis klausimas, kas būtų?
– Problema, kad šiuo metu Europos Sąjunga neturi politinės valios ir gebėjimų reaguoti. Todėl mums svarbu, kad Europa tuos gebėjimus įgytų, tokia politinė valia atsirastų ir Lietuvos vaidmuo, nors nesame didžiausi aktoriai šiame globaliniame žaidime, tačiau mūsų žodis ir veiksmai, investuojant į gynybą, stiprinant Europos Sąjungos ne autonomiją nuo Amerikos, bet kuriant tuos strateginius gebėjimus, kad Europa galėtu pati veikti tuo atveju, jei amerikiečiai nuspręs nedalyvauti regiono konfliktuose, siekiant jų išvengti ar numalšinti. Sprendimai per pastaruosius 4 metus kuria tam tikrą tendenciją.
Manau, kad Lietuva turėtų turėti du stiprius ramsčius. Mes turime išlaikyti mūsų santykius su Amerika, bet turime investuoti į gynybą, Europos Sąjungos strateginius, karinius gebėjimus veikiant kartu regioninio karinio konflikto ar krizės atžvilgiu.
– Mes turime savo karių Irake. Kaip reiktų elgtis?
– Mūsų kariai yra NATO misijos dalis ir mes veiksime taip, kaip priims sprendimus kolektyviai visos NATO valstybės. Buvo priimtos prevencinės priemonės, išvengiant aukų. Kadangi pats buvau karo zonoje ir žinau, kaip yra reaguojama į pavojus, manau, kad ir kariai buvo patalpinti į saugias vietas, požemius, vadinamus saugos kambarius išvengti raketų smūgių. Mes esame karinės organizacijos dalis ir tie sprendimai priimami bendrai.
– Ar dėl šių įvykių atsiranda didesnė rizika teroristiniams aktams, teroristinei grėsmei? Ar tai gali padidinti pabėgėlių krizę?
– Mano nuomone, ryšium su tuo, kad neįvyko karinis tiesioginis konfliktas, papildomos pabėgėlių bangos tikrai galima nesitikėti. Antra vertus, nors oficiali Irano valdžia pasakiusi, kad tai buvo proporcionalūs veiksmai Irano valdžios tiesiogiai įvykdytos JAV atžvilgiu, vis dėl to neužmirškime, kad pati nacionalinė gvardija, kurios vadovu buvo Q.Soleimani, yra sukūrusi dešimtis karinių grupuočių ir turi savo tinklą sąjungininkų ir bendraminčių, tame tarpe net ir už Artimųjų Rytų ribos.
Jų atskiri vadovai yra paskelbę, kad jie tęs kerštą Amerikos atžvilgiu ir šia prasme jau ir dabar Amerikos žvalgybos pareigūnai viešai kalba apie tai, kad galima tikėtis išpuolių prieš panašaus rango politinius ir karinius Amerikos veikėjus bet kuriame pasaulio krašte.
– Kitaip sakant, tai išaugina terorizmo grėsmę?
– Tai yra pasekmė to. Negalim sakyti, kad tai būtų tiesioginė išvada, bet tai pasekmė tos priešpriešos, kuri išliks ir žemo intensyvumo karas, kuris vyksta Jemene, kuris tęsiasi Sirijoje, gali taipogi pamatyti tam tikrus protrūkius teroristinių aktų vykdymo kai kuriose šalyse.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
