Žmogaus teisę į laisvą pasirinkimą ginančios organizacijos ragina vyriausybę kuo skubiau priimti reikalingus įstatymus, kad italams nereikėtų vykti į greta esančią Šveicariją. Pastarojoje šalyje galimybė mirti padedant medikams yra legali.
Jautrų eutanazijos klausimą pastaruoju metu ypač dažnai kėlė ir nemažai permainų vėjų įpūtęs popiežius Pranciškus. Jis leido suprasti, kad Bažnyčia šiuo klausimu buvo ir liks itin griežta.
Bažnyčia: teisė išgalvota
„Gyvenimas yra šventas ir neliečiamas“, – vos prasidėjus 2020-iesiems dar kartą priminė popiežius Pranciškus ir taip leido suprasti, kad duris kai kuriems pokyčiams pamažu atverianti Bažnyčia niekada nesileis į diskusijas dėl eutanazijos ar vadinamosios pagalbinės savižudybės įteisinimo.
Jis apeliavo ir į medikų sąžinę kviesdamas rūpintis sergančiaisiais iki paskutinio atodūsio ir nepropaguoti eutanazijos net tuomet, kai liga neišgydoma.
„Jūsų veikla turi visada būti nukreipta į asmens orumą ir teisę gyventi, be jokio nuokrypio į veiksmus, prilygintinus eutanazijai. Tokius kaip padėjimas mirti ar gyvybės slopinimas, net tuomet kai ligos stadija yra pažengusi ir negrįžtama.
Jūsų profesionalumas kartu su krikščioniškąja meile bus geriausia paslauga tikrajai žmogaus teisei – teisei gyventi.
Kai negalite išgydyti, visada galite padėti savo veiksmais ir procedūromis, suteikiančiomis atgaivą ir palengvėjimą ligoniui“, – pabrėžė Pranciškus.
Per pastaruosius keletą mėnesių pontifikas apie eutanaziją griežtai kalbėjo ne kartą. Jis pabrėžė, kad medicina negali būti naudojama patenkinant sergančiojo norą mirti, o pasaulyje vis dažniau kylančios diskusijos dėl eutanazijos įteisinimo beprasmės, nes skelbiama žmogaus teise į orią mirtį yra išgalvota ir neturi jokio teisinio pagrindo.
Teismas: tai – ne nusikaltimas
Nedviprasmiškai kalbėti apie eutanazijos įteisinimą pontifiką akivaizdžiai privertė keletas visą Italiją sukrėtusių istorijų, kai žmonių kančia buvo stipresnė už norą gyventi.
Temą į dienos šviesą tempia ir eutanaziją palaikančių organizacijų spaudimas politikams pagaliau ją įteisinti.
Eutanazijos šalininkai mojuoja iškalbingomis apklausomis, esą net 93 procentai italų tokiam žmogaus pasirinkimui pritartų, todėl šalies valdžia nebegali toliau ignoruoti šio klausimo.
Teigiama, kad šalies visuomenė sensta, o medicinos galimybės dirbtinai palaikyti žmogaus gyvybę vis tobulėja.
Už legalią eutanaziją kovojančios organizacijos, pasirinkusios šūkį „Laisvi iki paskutinės akimirkos“, ypač svarbią pergalę šventė pernai, kai Italijos konstitucinis teismas priėmė istorinį ir kelią eutanazijai įteisinti klojantį sprendimą.
Teisėjų kolegija pripažino, kad padėti mirti nėra nusikaltimas, jei žmogus sunkiai ir nepagydomai sirgo ir buvo aiškiai pareikšta tokia jo asmeninė valia.
Iki šiol Italijos baudžiamajame kodekse buvo numatyta, kad asmenims, padėjusiems kam nors nusižudyti, gresia iki 12 metų kalėjimo.
Kad tokiais atvejais nebūtų piktnaudžiaujama, teismas nustatė griežtus kriterijus, reglamentuojančius, kada pagalbinė savižudybė gali būti laikoma nusikaltimu ir kada ne.
„Kalbama apie tuos atvejus, kai asmeniui taikomos gyvybines funkcijas palaikančios procedūros – tokios kaip hidratacija ir dirbtinis maitinimas. Kai patologinė ligonio būsena yra negrįžtama, sukelianti nepakeliamas fizines ir psichologines kančias, tačiau jis yra visiškai įgalus priimti savarankiškus ir sąmoningus sprendimus“, – buvo skelbiama teismo sprendime.
Taip pat pabrėžta, kad medikai negali būti verčiami atlikti eutanazijos.
„Kiekvieno mediko sąžinės reikalas – pasirinkti, suteikti savo paslaugas ar ne vykdant šį sergančiojo prašymą“, – skelbė teisėjai ir pridūrė, kad žmogaus teisė į kančias palengvinančią terapiją yra garantuota konstitucijos.
Politinio sutarimo nėra
Vatikanas revoliucingą teismo sprendimą pavadino signalu, keliančiu rimtą susirūpinimą ir atveriančiu kelią pavojingiems horizontams.
Eutanazijos šalininkai tikino, kad po tokio teismo sprendimo žodį pagaliau turi tarti šalies politikai, kurių stalčiuose jau ne vienus metus guli net keli eutanaziją legalizuojančių įstatymų projektai.
„Šis sprendimas – didžiulis žingsnis į priekį siekiant gerbti žmogaus teises iki jo gyvenimo pabaigos.
Taip atsiveria kelias naujiems normatyvams, kurie garantuotų pasirinkimo, kaip numirti teisę tiems, kurie kenčia nepakeliamas kančias ar serga nepagydomomis ligomis“, – Italijos žiniasklaidai sakė kampanijos „Legali eutanazija“ vadovas Matteo Mainardi.
Šalies premjeras Giuseppe Conte atskleidė, kad į vyriausybės programą priimti tokį įstatymą nėra įtraukta. Jis tikino, kad ši problema ypač sudėtinga, turinti daugybę ne tik politinių, bet ir moralinių aspektų.
„Būtų teisinga Parlamente surengti ramią, rimtą diskusiją. Nenorėčiau primesti savo asmeninės nuomonės, tačiau kaip teisininkas ir kaip katalikas neturiu abejonių, kad teisė į gyvybę egzistuoja ir yra visų žmogaus teisių ašis. Vis dėlto labai abejotina, kad gali būti ir teisė į mirtį.
Yra teisė į apsisprendimą, kuri leidžia pasirinkti gydymą, bet teisė pasirinkti būti pasiųstam į mirtį ir prašyti tam kvalifikuoto personalo pagalbos gali būti šiek tiek abejotina“, – sakė Italijos premjeras, bet pripažino, kad politikai vis dėlto privalės šį klausimą svarstyti.
Mirti vyksta į Šveicariją
Ypač garsiai apie eutanazijos įteisinimą Italijoje imta kalbėti po sukrečiančios jauno vyro Fabiano Antoniani, vadinamo DJ Fabo, istorijos, kai po šiurpaus eismo įvykio prie lovos prikaustytas italas, nebegalėdamas pakelti nesibaigiančių kančių, nusprendė pasirinkti mirtį.
39-erių aklas ir visiškai suparalyžiuotas, negalintis savarankiškai valgyti vyras po kelerių metų nesėkmingo gydymo tikino nebeturįs jėgų gyventi.
Jis kreipėsi net į šalies prezidentą Sergio Mattarellą prašydamas priimti eutanaziją legalizuojančius įstatymus: „Mano dienos persmelktos kančios ir nevilties, nes aš nebematau savo gyvenimo prasmės. Esu tvirtai apsisprendęs. Manau, kad tokios kaip mano būklės žmogui kur kas oriau nutraukti šitą agoniją.“
Nesulaukęs, kol bus priimti reikalingi įstatymai, vyras išvyko į privačią kliniką greta esančioje Šveicarijoje. Po medikų ir psichologų įvertinimo, patvirtinančio sergančiojo valią, jo prašymas buvo įvykdytas.
„Aš pagaliau atvykau į Šveicariją. Tai padariau, deja, ne valstybės padedamas, o savo jėgomis. Aš noriu padėkoti vienam asmeniui, padėjusiam pabėgti iš šio pragaro, kuris pilnas skausmo ir tik skausmo. Jo vardas – Marco Cappato ir jam aš dėkosiu iki pat savo mirties“, – atsisveikindamas socialiniuose tinkluose rašė DJ Fabo, kurio istoriją sekė visa šalis.
Į Šveicariją jį palydėjęs M.Cappato, Italijoje žinomas kovotojas už eutanazijos įteisinimą, vėliau buvo teisiamas už pagalbą nusižudyti, tačiau metų pabaigoje buvo galutinai išteisintas.
„Žmonės, kurie priversti kentėti baisiausias kančias, kurių ligos nepagydomos, privalo turėti teisę pasirinkti, kaip mirti – tai yra pamatinė žmogaus teisė. Aš privalėjau jam padėti ir už tai esu atsakingas. Jis man sakė, jei man nepadėsi, vis tiek rasiu ką nors, kas paleis į mane kulką“, – teisme sakė M.Cappato.
Eutanazijos įteisinimo reikalaujantis italas tikino, kad į jį jau kreipėsi šimtai žmonių, kurie nori mirti padedami medikų.
Jis atskleidė, kad Šveicarijoje tokia paslauga kainuoja apie tūkstantį eurų, o jis pats į privačias klinikas palydėjo du nepagydomus ligonius.
„Beveik 800 asmenų kreipėsi į mūsų organizaciją su prašymu padėti numirti. Jie visi galėjo priimti kitokį sprendimą, jei jiems būtų padėję medikai, psichiatrai ar socialiniai darbuotojai.
Kai laimėsime šią kovą už laisvą pasirinkimą, galėsime tapti sąjungininkais su tais, kurie šiandien atrodo kaip didžiausi mūsų priešai. Mes niekada neprašėme Parlamento balsuoti už eutanazijos įteisinimą.
Per šiuos 13 metų kovų rašėme turėti galimybę laisvai diskutuoti. Mes žinome: kai pasieksime, kad Parlamentas šį klausimą svarstytų, laimėsime balsavimą“, – sakė M.Cappato, įsitikinęs, kad eutanazijos šalininkai anksčiau ar vėliau švęs pergalę.
Galima atsisakyti gydymo
Nors Italijoje, kaip ir daugelyje šalių, eutanazija draudžiama, prieš porą metų čia buvo priimtas biotestamento įstatymas, pagal kurį žmogus iš anksto gali pareikšti valią, kokį gydymą jam taikyti.
Pagal šį įstatymą medikai negali padėti nutraukti gyvybės, tačiau asmuo gali atsisakyti ją palaikančio dirbtinio maitinimo ir hidratacijos, taip pat paprašyti jį užmigdyti ar gauti kitokią terapiją, mažinančią fizinius ir psichologinius skausmus.
Būtent tokią mirtį praėjusią savaitę pasirinko vos 25-erių sulaukęs italų futbolininkas Giovani Custodero, sirgęs agresyvia vėžio forma – kaulų sarkoma. Futbolininku kariu vadintam sportininkui buvo amputuota koja, o medikai nebedavė jokių vilčių išgyti.
Medikamentų pagalba jis buvo užmigdytas, o gyvybę palaikančios procedūros, tokios kaip dirbtinis maitinimas, nutrauktos.
„Aš atkeliavau iki finalinės savo kovos. Dabar esame aš ir jis, vienas prieš kitą. Aš jam žiūriu į akis, suprantu, kad jis stiprus, pilnas energijos, maitinęsis manimi pastaruosius metus.
Aš esu tiesiog pavargęs“, – socialiniame tinkle „Facebook“ atsisveikindamas rašė futbolininkas, miręs po kelių dienų nuo tada, kai buvo užmigdytas.
„Jaunasis Giovani nusprendė nebekentėti, nors keletą metų drąsiai kovėsi su savo liga. Taigi nusipelnė besišypsančio kario titulo.
Jeigu būtų buvęs priimtas eutanaziją įteisinantis įstatymas, jis būtų iškeliavęs per keletą minučių, o dabar tam prireikė trijų dienų“, – pabrėžė eutanazijos šalininkas žinomas italų anesteziologas Mario Riccio.
Jis tikino, kad biotestamentą jau yra užpildę dešimtys tūkstančių žmonių. Padaryti tai galima ir internetu nemokamai parsisiuntus reikalingą formą.
Kelia daug ginčų
Eutanazija įteisinta vos keliose pasaulio šalyse, tarp jų Nyderlanduose, Belgijoje ir Liuksemburge.
Vis daugiau valstybių bando šį klausimą spręsti pasirinkdamos tarpinį laikomą vadinamosios pagalbinės savižudybės variantą.
Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje, taip pat Šveicarijoje, kurią renkasi italai, pasyvi eutanazija, kai ligoniui suleidžiama mirtina vaistų dozė, negalima, bet pagalbinė savižudybė, kur esminė yra žmogaus valia, įteisinta.
Norą mirti pareiškęs žmogus medikų padedamas turi pats sąmoningai išgerti mirtiną vaistų dozę. Teisės pasirinkti mirti klausimas visuomet buvo itin jautrus ir sukeliantis daug prieštaravimų.
Pernai pasaulį sukrėtė jaunos olandės Noos Pothiven istorija.
Pasaulį apskriejo žinia, kad anoreksija ir depresija po kelių patirtų išprievartavimų sirgusiai merginai buvo atlikta eutanazija.
Kritikos bangos sulaukę Nyderlandai, kurie eutanaziją įteisino dar 2002-aisiais, tai paneigė. Teigė, kad mergina mirė savo namuose atsisakiusi maisto ir vandens.
Popiežius Pranciškus socialiniame tinkle „Twitter“ tuomet paskelbė aiškią eutanaziją smerkiančią žinutę: „Eutanazija ar pagalbinė savižudybė yra visų pralaimėjimas. Mūsų atsakas turi būti niekuomet nenusigręžti nuo kenčiančiųjų, nepasiduoti, bet rūpintis ir mylėti taip suteikiant naujos vilties.“
