Vakarų sankcijos, paskelbtos po Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje, privertė Vladimiro Putino artimiausios aplinkos valdininkus ir verslininkus didelę dalį savo aktyvų perduoti vaikams – naujajai Rusijos nomenklatūros kartai, kuri turi išsaugoti turtus, jeigu jų tėvai prarastų įtaką.
Kol kas viskas vyksta sklandžiai ir „Kremliaus vaikai“ pamažu užima svarbiausius postus Rusijos bankuose, energetikos kompanijose ir net vyriausybėje.
Šiai temai skirtas naujas Lenkijos Tarptautinių santykių instituto tyrimas, kurio autoriai ragina Vakarų šalių vyriausybes atidžiau stebėti Rusijos „elito 2.0“ atstovus.
Instituto analitikų A.Leguckos ir Bartoszo Bieliszczuko nuomone, „Kremliaus vaikų“ inkorporacija į svarbiausius Rusijos valdžios ir ekonomikos sektorius aiškiai rodo, kad net pasitraukus iš scenos dabartinės kartos valdančiajam elitui Rusijoje greičiausiai išliks dabartinė socialinė ir politinė padėtis.
„Rusijos valdžios sistema paremta kleptokratija ir klanais, jos pagrindas – V.Putino draugai, kurie dažnai susiję giminystės ryšiais.
Tai organizuota hierarchija, kurioje oficialios pareigos anaiptol ne visada atspindi tikrą žmogaus įtaką“, – sakoma tyrimo santraukoje.
Kaip pavyzdį autoriai pateikia, kaip manoma, V.Putino dukters Jekaterinos ir Kirilo Šamalovo, Rusijos prezidento draugo Nikolajaus Šamalovo sūnaus, santuoką.
Tyrime taip pat minimas Rusijos žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas (Saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo sūnus), Denisas Bortnikovas, Federalinės saugumo tarnybos vadovo Aleksandro Bortnikovo sūnus, ir VTB banko prezidento-valdybos pirmininko pavaduotojas, „Rostech“ vadovo Sergejaus Čemezovo sūnus Stanislavas, kuriam tėvas, nepriklausomų tyrimų duomenimis, perdavė dalies savo ofšorinių aktyvų Britų Mergelių salose valdymą ir dar daug ką kita.
Detaliau apie tyrimą „Kremliaus vaikai“ radijui „Svoboda“ papasakojo viena jo autorių, Tarptautinių santykių instituto analitikė A.Legucka.
– Kas jie, „Kremliaus vaikai“, kuriems skirtas jūsų tyrimas? Ką aprėpia ši sąvoka?
– „Vaikais“ juos galima vadinti tik sąlygiškai, tiems žmonėms jau po 30–40 metų. Mus domino dabar Rusiją valdančio elito antroji karta.
Mes tyrėme ne tik turtingų tėvų vaikus, bet ir valdininkų vaikus, kurie stiprina savo tėvų valdžią. Tai Patruševo, Sečino, Putino dukterys ir sūnūs.
Mums buvo įdomu, kaip šia karta naudojasi tėvai, kad sustiprintų savo pozicijas valdžioje, versle, energetikos sistemoje Rusijos viduje, taip pat kaip tie vaikai padeda tėvams Vakaruose, be kita ko, ir išpumpuoti pinigus iš šalies.
Mes aptikome liudijimų, kad šie žmonės ne tik gauna išsilavinimą Vakaruose, bet ir panaudojami sankcijoms apeiti.
– Į kokias veiklos sferas dažniausiai įtraukiami „Kremliaus vaikai“ Rusijoje?
– Pavyzdžiui, į energetikos sektorių ir bankų sistemą. Bet yra ir išimčių, pavyzdžiui, D.Patruševas, Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus N.Patruševo sūnus. Jis – pirmasis pavyzdys, kad „Kremliaus vaikai“ eina ir į politiką: 2018-ųjų gegužę Patruševas jaunesnysis tapo žemės ūkio ministru.
Tai išimtis, nes šiaip jau šie vaikai tarsi paslėpti, kad paprasti žmonės nematytų jų veiklos.
– Pateikite keletą pavyzdžių iš jūsų tyrimo. Apie ką būtent kalbama?
– Pavyzdžiui, Ksenija Frank, vieno turtingiausių Rusijos žmonių ir V.Putino bičiulio Genadijaus Timčenkos duktė. Ji gavo postą tėvo kompanijoje „Transoil“. Formaliai ji atsakinga už strateginį planavimą, nors mes suprantame, kad tikrąją kompanijos strategiją formuoja jos tėvas.
Dar vienas pavyzdys – antrasis N.Patruševo sūnus Andrejus Patruševas, kuris 2015 metais tapo „Gazprom nefti“ generalinio direktoriaus pavaduotoju šelfo projektams vystyti (2019-ųjų spalį paaiškėjo, kad A.Patruševas paliko šį postą, bet, kaip ir kompanijoje „Gazprom nefti“, toliau susijęs su Arktimi, vadovauja nekomercinei organizacijai – centrui „Arktičeskije iniciativy“. – Red.)
Yra ir kitų šios sferos pavyzdžių, kaip antai Arkadijaus Rotenbergo sūnus Igoris: kai tėvui buvo pritaikytos sankcijos, jis sūnui pardavė dalį kompanijos „Gazprom burenije“.
– Garsiausi ir kartu paslaptingiausi „Kremliaus vaikai“ – tai V.Putino vaikai, apie kuriuos jis nė karto atvirai nekalbėjo kaip apie savo vaikus. Kokia vieta skirta jiems?
– Viena jų – Jekaterina Tichonova, apie ją žinoma daugiau negu apie Mariją. Ji vadovauja „Innopraktikai“ – fondui, kuris su partneriais ant Vorobjovų kalvų kuria Maskvos valsybinio universiteto technologinį slėnį, analogišką Silicio slėniui. Fondo „Innopraktika“ globėjų taryboje taip pat yra V.Putino draugų – Sergejus Čemezovas, Nikolajus Tokarevas, Igoris Sečinas, Borisas Kovalčiukas ir kiti.
Mes manome, kad pagrindinė priežastis, kodėl jie yra dosniausi „Innopraktikos“ donorai, – tai noras geriau suprasti, kaip mokslas galėtų padėti plėtotis jų verslui. Gal ta „donorystė“ – savotiška pakiša V.Putinui per jo dukterį, kuriai jie padeda tapti sumania mokslininke ir verslininke.
Negalima duoti pinigų pačiam V.Putinui, bet galima duoti jo vaikams, kad jie plėtotų įvairias Rusijos ekonomikos ir netgi mokslo šakas.
Dar vienas įdomus pavyzdys – Romanas Putinas, Igorio Putino, Rusijos prezidento pusbrolio, sūnus. Tai pavyzdys, kaip galima atvirai naudotis giminystės ryšiais.
R.Putinas turi konsultacinę kompaniją, kuri skelbia dirbanti ne tiek rusų, kiek Vakarų klientams, ketinantiems investuoti Rusijoje.
Kompanijos svetainėje tiesiai sakoma: „Rusija – labai sudėtinga šalis verslui, jį spaudžia valdžia, bet jeigu jūs sumokėsite mums pinigų, jums viskas bus gerai.“
Kitas pavyzdys – Artiomas Čaika, dabar jau buvusio generalinio prokuroro Jurijaus Čaikos sūnus. Jis gavo kontraktų todėl, kad tėvas stengėsi apkaltinti jo konkurentus.
(Kovos su korupcija fondo ir „Forbes“ duomenimis, 2014-aisiais A.Čaika tapo Obuchovo smėlio karjero Kalugos srityje savininku, o po to neva dėl vietos gyventojų skundų prokuratūrai buvo uždaryta konkuruojanti įmonė – šalia esantis „Mostovskij karjer“. – Red.) Todėl JAV finansų ministerija A.Čaikai pritaikė sankcijas.
– Ar, jūsų manymu, pasikeis savitarpio santykiai valdžioje ir valdžios santykiai su visuomene ankstesnei nomenklatūrai „perdavus įgaliojimus“ naujajai kartai?
– Iš pradžių mums atrodė, kad taip, gali pasikeisti – juk dauguma „Kremliaus vaikų“ išsilavinimą gavo Vakaruose ir dažnai ten lankosi.
Kai pradėjome tyrimą, manėme, kad tai gali kaip nors pakeisti jų elgesį Rusijoje, kad jaunasis elitas galėjo suvakarėti. Tačiau tokių pavyzdžių radome kur kas mažiau, negu norėtume.
Dauguma tų vaikų grįžta į Rusiją ir sutvirtina sistemą, kurios ateityje jiems taip pat prireiks. „Kremliaus vaikai“ nesiekia pakeisti sistemos.
Bet ir čia yra išimčių, pavyzdžiui, Liza Peskova, V.Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo duktė. Ji nenori grįžti namo, sako, kad Paryžiuje jai gera gyventi.
Bet iš jos instagramo, iš to, kaip ji vertina nesenus įvykius Prancūzijoje, iš apsilankymo aneksuotame Kryme galima daryti išvadą, kad Vakarų sistemos ji nelaiko labai jau gera.
– Koks galiausiai pagrindinis valdžios tranzito iš vienos Rusijos elito kartos į kitą tikslas? Išsaugoti tai, kas užgyventa? Užtikrinti galimybę savo šeimoms toliau turtėti?
– Taip, galima sakyti ir taip – „išsaugoti, kas pavogta“, bet tai tik vienas tikslų. Svarbiausia – vieno ar kito klano saugumas ateityje.
Kaip žinome, jei Rusijoje tu arti valdžios, pinigų vienaip ar kitaip gausi.
„Kremliaus vaikai“ laiko aktyvus užsienyje tam, kad galėtų išvykti, jei tėvynėje jų šeimoms kas nors atsitiktų. Todėl daugelis jų turi antrą pilietybę.
– Kita vertus, tai, apie ką jūs rašote, – tėvų pagalba savo vaikams – argi tai nebūdinga bet kuriai visuomenei?
– Taip, normalu, kai tėvai padeda vaikams daryti karjerą, bet nenormalu, kai to tikslas – užsitikrinti saugumą.
Vakaruose žmonės taip pat gali krautis turtus ir dalytis jais su vaikais, bet tai ne asmeninio saugumo garantija.
Svarbu ne tai, kad V.Putinas, pavyzdžiui, bijo prarasti visus savo pinigus. Ne. Svarbu, kad jis yra savo artimiausios aplinkos saugumo garantas, kai nėra normalios teisinės sistemos.
Parengė Milda Augulytė
