Kai turistai išsinuomoja kambarį jo namuose per „Airbnb“ platformą, Ahmadas Naderis Alfararja visada juos atsiveža iki durų.
Šis 25 metų vaikinas labai svetingas, bet tokias paslaugas siūlo ir dėl praktinių priežasčių – jis gyvena netoli Betliejaus esančioje „Dheisheh“ pabėgėlių stovykloje, kur gatvės neturi pavadinimų.
„Vietiniai gatves skiria pagal ten gyvenančių šeimų pavardes arba pagal pavadinimus kaimų, iš kurių jie atvyko per 1948-ųjų Arabų ir Izraelio karą, – aiškino palestinietis ir trumpam nutilęs pridūrė: – Nėra lengva sukti „Airbnb“ nuomos verslą pabėgėlių stovykloje.“
Vaišina mamos patiekalais
Ahmadas yra vienas iš palestiniečių Vakarų Kranto pabėgėlių stovyklose, kurie siūlo kambarius nuomai interneto portale „Airbnb“, – jame keliautojai gali išsinuomoti žmonių būstus visame pasaulyje.
Šventojoje Žemėje nuotykių ieškantiems turistams originalesnės patirties nerasi.
„Mano tikslas yra parodyti užsieniečiams, kaip gyvename Palestinos pabėgėlių stovyklose, parodyti konflikto realybę visiškai kitokiu žvilgsniu, – laikraščiui „Haaretz“ sakė linksmo būdo Ahmadas, gyvenantis su tėvais ir dviem seserimis. – Pradžioje nuomojau atskirą butą, bet dabar siūlome gyventi mūsų šeimos name. Svečiams taip labiau patinka, jie dievina mano mamos pagamintą maistą.“
Jis pradėjo siūlyti kambarį tik praėjusią vasarą, bet jo profilyje jau pilna entuziastingų komentarų.
„Jei norite autentiškos gyvenimo kitoje sienos pusėje patirties, apsistokite pas Ahmadą. Tai, be abejonių, buvo geriausia mūsų atostogų Izraelyje dalis“, – rašė jaunas turistas iš Čekijos.
Italė Roberta Micagli sakė, kad „gyventi „Airbnb“ siūlomuose palestiniečių namuose yra vertinga patirtis, tačiau ji – ne visiems.“
Nepanašu į poilsio oazę
Keletą metų Ahmadas gyveno Sankt Peterburge ir studijavo viešuosius ryšius bei rinkodarą, o tai matyti jo mielame vidiniame namo kieme, kur jis užima svečius.
Ši teigiama ir versli dvasia yra visiška priešingybė fatalizmui, kuris juntamas šios pergrūstos ir nuskurdusios stovyklos gatvėse, kur rūkydami ir dykinėdami stoviniuoja bedarbiai jaunuoliai.
Kaip teigia Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo agentūra, „Dheisheh“ stovykla buvo įkurta 1949-aisiais arabų pabėgėliams, pasitraukusiems iš 45 kaimų, esančių į vakarus nuo Jeruzalės ir Hebrono.
Šiandien tai tankiai apstatytas miestas, tapęs namais 15 tūkstančių palestiniečių.
Kad ši vieta nėra įprasta turistų stotelė, primena plakatai, garbinantys palestiniečių „šahidus“, tai yra kankinius, ir grafičiai, skelbiantys apie pabėgėlių teises sugrįžti į savo istorines žemes.
Ironiška, bet kai kuriuos nupiešė europiečiai, savanoriaujantys stovyklos nevyriausybinėse organizacijose.
Primena apie suvaržymus
Ahmadas nėra pirmasis palestinietis, „Airbnb“ siūlantis kambarį pabėgėlių stovykloje. Ši garbė tenka 42 metų medicinos slaugytojui Ibrahemui Fararjai.
Jis gyvena pačiame ant kalno įsikūrusios „Dheisheh“ stovyklos viršuje ir dirba Rytų Jeruzalės Šv.Juozapo ligoninėje.
„Kai prieš trejus metus „Airbnb“ pasiūliau nuomai kambarį, buvau pirmasis. Dabar pamąstau, kad verslui išplėsti būtų gerai įsigyti dar vieną butą“, – kalbėdamas su „Haaretz“ sakė Ibrahemas.
Nedidelėje bendruomenėje juokais jis vadinamas „Airbnb“ karaliumi. O jo brolis Bassamas nuomoja savo kambarį pirmajame to paties namo aukšte.
„Kadangi negalime apkeliauti pasaulio, norime pakviesti pasaulį pas save“, – sakė Ibrahemas.
Šį šūkį pasiskolino ir kiti palestiniečiai „Airbnb“, taip primindami apie judėjimo suvaržymą palestiniečiams bei sudėtingą biurokratiją jiems norint įsigyti leidimą keliauti ar išvykti iš Vakarų Kranto.
Pareigūnai žiūri įtariai
Šiuo metu kambarius pabėgėlių stovyklose Vakarų Krante siūlo apie dešimt žmonių. Vienas – didžiausioje Balatos stovykloje, kur įsikūrę apie 30 tūkstančių žmonių.
„Dheisheh“ yra mažiausiai penki skelbimai. Keletas kambarių – Betliejuje esančioje „Aydos“ pabėgėlių stovykloje.
Kai „Haaretz“ čia apsilankė, sutiko du pasimetusius olandų turistus, menkai nusimanančius Izraelio ir Palestinos santykiuose. Jie pasakojo, kad ant sienos perėjimo punkto iš Jordanijos ilgai buvo kvočiami Izraelio sienos apsaugos pareigūnų, bandžiusių suvokti, kodėl turistai išsinuomojo kambarį tokioje neįprastoje vietoje.
Kambarį galima išsinuomoti ir visai nedidelėje „Al Aroub“ stovykloje, bet čia mažai kas sugalvoja važiuoti.
„Ta vieta tolokai nuo visko, tarp B ir C zonų, Izraelio kontroliuojamoje teritorijoje, kur dažnai vyksta neramumai“, – sakė Ibrahemas.
Atvyksta net izraeliečiai
Vyras pasakojo, kad anksčiau „Airbnb“ buvo galima rasti kambarių nuomai tik didžiuosiuose Palestinos miestuose ir Izraelio naujakurių namuose.
„Kartais žmonės atvyksta pas mane manydami, kad jie Izraelyje, – pasakojo palestinietis, o aplink bute lakstė trys jo vaikai. – Iš pradžių maniau, kad niekas čia nevažiuos. Bet dabar, pačiais populiariausiais mėnesiais, laisva būna vos keletą dienų. Keliautojai dažnai užsibūna ilgiau, nei planavo.“
Nedarbas Palestinoje klesti, todėl uždarbis iš „Airbnb“ yra puiki paspirtis Ibrahemo žmonai Ayai, 29-erių apskaitininkei iš Betliejaus. Viena naktis jų nuomojamame kambaryje kainuoja apie 27 eurus.
Pora neslepia, kad nuoma užsiima dėl pinigų: „Kad ir kokia tai socialiai ir kultūriškai vertinga patirtis tiek keliautojams, tiek šeimininkams, šiame krašte net ir mažiausios įplaukos be galo reikšmingos.
Kadangi Vakarų Krante smurtas ir susirėmimai pastaruosius keletą metų aprimo, vis daugiau turistų noriai kerta žaliąją liniją. Tarp jų – ir Izraelio gyventojai.
„Kai užklausą gaunu iš izraeliečių, sakau: visuomet laukiame atvykstant, tik nesivežkite savo jarmulkų“, – sakė Ahmadas.
Turistai pasigenda palapinių
Ibrahemas visada sutaria, kad pasitiks svečius prie buvusio Palestinos lyderio Yassero Arafato atvaizdo prie įėjimo į „Dheisheh“.
Tada mašina užvažiuoja stačių gatvelių labirintu iki savo namo ir stogo, nuo kurio matyti visa stovykla, o dar šiauriau – Jeruzalė.
Kai kurie suglumę atvykėliai klausia: „O kur palapinės?“
Bet praėjus 70 metų nuo „nakbos“ (arabų kalba tai reiškia „katastrofa“, kaip palestiniečių vadinamas Izraelio įkūrimas) jau liko mažai ženklų, dėl ko laikoma pabėgėlių stovykla.
„Pradžioje pabėgėliai gyveno urvuose, paskui palapinėse ir mažuose JT būstuose, bet netrukus žmonės pradėjo statytis namus“, – aiškino Ibrahemas.
Svečiams jis dažnai paaiškina, kad JT agentūra, prižiūrinti stovyklą, dirba prastai: „Savo vaikus siunčiu į privačią mokyklą Betliejuje, o ne į vietinę JT mokyklą, nors tai man brangiai kainuoja.“
JT šiukšlių surinkimo aikštelė prie pagrindinio kelio tarp Betliejaus ir Hebrono, einančio palei stovyklą, yra apipurkšta Dovydo žvaigždėmis, bet JT jų nenuvalo.
Ibrahemas visada atveda savo svečius čia, o paskui – iki sukamųjų vartelių, kurie buvo vienintelis būdas patekti į stovyklą per pirmąją intifadą – palestiniečių sukilimą, vykusį 1987–1991 metais.
Bet turo pažiba yra grafitis, skirtas legendiniam Palestinos karikatūristui Naji al-Ali, aštriai kritikavusiam tiek arabų režimą, tiek Izraelį. 1987-aisiais jis buvo nušautas Londone.
Ibrahemas visada parodo ant sienos nupieštą žinomiausią N.al-Ali sukurtą personažą Handalą, tapusį Palestinos pasipriešinimo simboliu. Berniukas visada piešiamas iš nugaros.
„Jis atsisuks ir parodys savo veidą tik tada, kai Palestina bus laisva“, – vietos legendą papasakojo Ibrahemas.
Parengta pagal „Haaretz“ informaciją.
