Italijoje pernai gimė mažiausiai vaikų per visą suvienytos šalies istoriją. Rekordiškai blogi rodikliai politikus privertė susiimti už galvų – jie pažadėjo, kad gimstamumo skatinimas bus vienas prioritetinių vyriausybės darbų.
Įvairių drastiškų priemonių griebiasi ir kitos Senojo žemyno šalys. Tarp jų kone aktyviausia yra Vengrija, nusprendusi teikti net nemokamas dirbtinio apvaisinimo paslaugas valstybinėse klinikose.
Gimusius sveikina varpais
Itin maži gimstamumo rodikliai Italiją verčia skambinti pavojaus varpais. Ne tik perkeltine šio žodžio prasme.
Bažnyčios varpais kai kuriuose ištuštėjusiuose šalies miesteliuose nuo šiaurės iki pietų gimus kūdikiui skambinama iš tikrųjų – tokiu retu įvykiu čia, kur varpų gaudesiu dažniausiai pranešama apie žmogaus mirtį, tapo vaiko gimimas.
Tokių miestelių sąrašas vis ilgėja. Kunigai sako taip kovojantys su kelerius metus besitęsiančia dramatiška demografine krize.
„Kai į pasaulį atkeliauja naujas Dievo vaikas, privalu apie tai pranešti visuomenei – nesvarbu, ar vėliau jo krikštynos bus švenčiamos, ar ne“, – sakė tėvas Rino Valente.
Italija, kur gimstamumo rodikliai mažėja jau daugybę metų, liko priblokšta naujausios statistikos.
Žiniasklaida skelbia, kad pernai čia užfiksuotas rekordiškai mažas gimstamumas, mažiausias nuo pat suvienytos Italijos laikų, tai yra 1861-ųjų.
435 tūkst. gimimų ir 647 tūkst. mirčių – tokia graudi mirštančios šalies statistika. Vienai moteriai Italijoje vidutiniškai tenka vos 1,29 vaiko.
Gąsdina ir dar vienas rodiklis – kad italės motinystę atideda vis vyresniam amžiui ir yra kone vyriausios gimdyvės pasaulyje.
„Statistikos departamento duomenys rodo, kad daugiau vaikų gimdo moterys per 40 metų nei jaunos iki 20 metų. Vaikų mažėjimą iš dalies sušvelnina imigrančių indėlis į gimdymo statistiką. 2019-aisiais maždaug penktadalis pagimdytų vaikų turi mamą iš užsienio“, – rašė dienraštis „La Stampa“.
Šalies žiniasklaida Italiją jau pakrikštijo tuščių lopšių ir aklos politikos šalimi, kur jokia vyriausybė iki šiol nesugebėjo įveikti ar bent pristabdyti įsibėgėjusio demografinio nuosmukio.
Lėmė valdžios abejingumas
Italijos prezidentas Sergio Matarella pareiškė, kad vyriausybė turi skubiai ieškoti bet kokių būdų, kaip įveikti šį gąsdinantį fenomeną, nes kitaip šalies ateitis pakibs ant plauko.
„Būtina, kad valstybė padarytų, kas jai priklauso, kitaip Italija išmirs, o to tikrai nenusipelnė.
Jeigu neliks žmonių, neliks ir tautos, jai gresia išnykimas. To pasekmė būtų prarasta ir mūsų tūkstantmečių kultūra: sudie, Dante, Michelangelo, Leonardo“, – įspėjo šalies vadovas po neseniai vykusio susitikimo su Italijos šeimų asociacijos forumo atstovais.
„Aikštės pilnos, o lopšiai tušti. Prezidento žodžiai apie demografinę krizę – lyg smūgis į paširdžius Italijai, kuri nostalgiškai snaudžia ant sofos priešais San Remo dainų festivalį (populiariausias Italijoje dainų konkursas. – Aut.). Tai ir smūgis politikai, kuri iki šiol rūpinosi pati savimi“, – rašė dienraštis „Repubblica“.
Italijos šeimų asociacijos forumas apie didėjančią demografinę krizę įspėjo ne kartą išrikiuodamas tuščius vežimėlius didingose Romos aikštėse. Tačiau Italijos vyriausybė iki šiol rimtai problemos nesprendė.
„Italija nuvertino šeimą, nors šeima kartu su turizmu yra pagrindinis mūsų šalies kuras.
Problema ta, kad daugybę metų jai nebuvo skiriama dėmesio. Kadangi šeimoms niekada nebuvo deramai padedama, atsitiko taip, kad žmonėms vaikus auginti pasidarė sudėtinga. Italijoje vaiko gimimas yra antra pagal dažnumą skurdo priežastis. Tai pakeitė ir žmonių mentalitetą.
Daugybę metų nebuvo kuriamos ekonominės sąlygos šeimoms, todėl visiems atrodo, kad šeimos visada alkanos.
Vis dėlto apklausos rodo, kad jaunimas nori turėtų vaikų, bet nemato galimybių.
Sakoma, kad Italija nėra nevaisinga šalis, tačiau dirvožemis šeimoms joje buvo blogai išdirbtas“, – „Lietuvos rytui“ sakė Nacionalinio šeimų forumo prezidentas Gigi de Palo.
Tėvų atstovas kritikavo valdžios sprendimus: „Mes Italijoje susiduriame su tokia situacija, kai demografiniai spąstai tapo ir demokratiniais spąstais.
Kadangi šalyje senyvo amžiaus žmonių yra daugiau negu jaunimo, politikai priima vis daugiau reformų, reikalingų būtent vyresniems.
Vyresniųjų daugiau ir jie turi daugiau balsų per rinkimus. Tai didžiulė problema, lyg šuo kąstų pats sau į uodegą.
Politikai turi rasti sutarimą ir dėl senų žmonių jį randa – Italijoje jie sudaro didžiąją visuomenės dalį.
Tačiau mums reikia politikų, kurie, užuot rūpinęsi dabartimi, žiūrėtų į ateitį.“
Parama kiekvienam vaikui
Italija sutinka – vaistų, kurie galėtų greitai išgydyti nuo įsisenėjusios ligos, nebūna. Tačiau statistikos išgąsdinta valdžia jau pažadėjo daryti viską, kad lopšiai vėl prisipildytų.
Veiksmų planas, skambiai pavadintas „Family act“, jau įtrauktas į vyriausybės programą. Jame numatoma daugiau pinigų darželiams, strategija, kaip padėti mamoms po gimdymo sugrįžti į darbą ir labiau įtraukti vyrus į vaikų auginimą, suteikiant jiems ilgesnes tėvystės atostogas.
Vis dėlto tėvai piktinasi, kad valdžia vis randa kitų prioritetų ir finansinės paramos didinimą šeimoms nuolat atideda geresniems laikams.
„Visoje Europoje vaikas yra pripažįstamas kaip bendras gėris, daugumoje šalių valstybė moka tam tikrą išmoką už vaiką. Italijoje taip nėra.
Mes apskaičiavome, kad būtų galima mokėti iki 250 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui iki 18 metų. Finansiniai šaltiniai iki praėjusio mėnesio buvo, bet dalis tų pinigų buvo panaudoti profsąjungoms.
Taigi tai yra politinis pasirinkimas – padėti profsąjungoms, bet ne vaikams. Bėda ta, kad valstybė, užuot nuoširdžiai pasirūpinusi, naudojasi tuo, kad šeimos nestreikuoja, ir prioritetą teikia kitiems dalykams“, – sakė G.de Palo.
Lygių galimybių ir šeimos ministrė Elena Bonetti pažadėjo, kad valstybė nuo kitų metų pradės mokėti minėtą pašalpą už kiekvieną vaiką.
„Šįmet mums nepavyko įgyvendinti šios reformos, tai padarysime nuo 2021-ųjų, nes esame atsakingi žmonės. Tokio tipo priemonė reikalauja mokestinės struktūros ir sistemos, padedančios šeimoms, pertvarkymo. Mes negalime imtis reformos turėdami apytikslius skaičiavimus“, – Italijos žiniasklaidai sakė ministrė.
Kad pagalba šeimoms bus šių metų vyriausybės prioritetas, žadėjo ir premjeras Giuseppe Conte.
„Italija susiduria su gimstamumo mažėjimu, kuris yra didžiausias nuo pat suvienytos Italijos laikų. Mes privalome dirbti su maksimaliu atsidavimu ir labai ryžtingai.
Kad pakeistume šią tendenciją ir neleistume sau tapti vis senesne šalimi“, – sakė G.Conte.
Priežastys – ne ekonominės
Kol reikiamos reformos tūno valdininkų stalčiuose, iniciatyvos imasi kai kurie Italijos verslininkai.
Vamzdynus naftos kompanijų platformoms pardavinėjantis Vinicio Bulla iš Šiaurės Italijos nusprendė kiekvienam savo įmonės darbuotojui, auginančiam 2–3 vaikus, išmokėti kelių tūkstančių eurų premijas ir padengti išlaidas už lopšelius.
Jis teigė prieš metus supratęs, kad tikrasis Italijos pastarųjų metų iššūkis yra įtikinti savo piliečius pradėti gimdyti vaikus.
„Norėdamas parodyti, kad mano ketinimai labai rimti, ir nežinodamas, ar, tarkime, po septynerių metų dar būsiu gyvas, aš daviau pavedimą savo bankui rezervuoti tam reikiamas lėšas.
Mažėjantis gimstamumas turėtų būti kiekvienos vyriausybės darbų sąrašo viršūnėje, bet ir privatūs žmonės gali ką nors padaryti, ypač įmonių savininkai“, – Italijos žiniasklaidai sakė apie 200 darbuotojų turintis pilietiškas verslininkas.
Nebenori aukotis šeimai
Vis dėlto manoma, kad ne tik pinigų trūkumas lemia žmonių pasirinkimą neturėti vaikų. Garsus Italijos sociologas profesorius Giuseppe de Rita įsitikinęs, kad pagrindinė gilėjančios demografinės prarajos priežastis – pasikeitęs visuomenės požiūris, prarastas gebėjimas aukotis dėl kito ir nenoras investuoti į ateitį.
„Mano paaiškinimas būtų labai paprastas. Italija visada buvo individualistų šalis, kur žmonės labiau galvoja apie save nei apie kitus. Daugelį metų šis mąstymas nelietė gimstamumo, italai buvo individualistai sporte, versle, konkurencinėje kovoje – visur, tik ne šeimoje.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius situacija pasikeitė. Tas individualizmas palietė šeimą, laiką, skiriamą vaikams, požiūrį į ateitį.
Italas nebeinvestuoja į ateitį, investuoja į save, į dabartį, į tai, ką gali gauti dabar. Taigi jis nebenori investuoti į vaikus“, – „Lietuvos rytui“ sakė G.De Rita.
Socialinių investicijų studijų centro (CENSIS) įkūrėjas, pats užauginęs 8 vaikus, apgailestavo, kad prisikviesti gandrus nebus taip lengva, net valstybei ėmusis drastiškų reformų.
„Pastaraisiais metais tapo labai populiari tokia nuomonė, kad viso ko priežastis yra pinigų trūkumas, kad nėra darželių, valstybės paramos, kad tai yra grynai ekonominiai dalykai. Aš manau, kad vis dėlto tai labiau susiję su kolektyvinės psichologijos pokyčiais, koncentravimusi į dabartį, norą mėgautis ja negalvojant apie ateitį.
Todėl valstybė dėl mažėjančio gimstamumo gali padaryti mažai. Skirti pinigų biudžete daugiavaikėms šeimoms, mokėti premijas už kiekvieną gimusį vaiką arba finansuoti darželius – visa tai galima padaryti, jei yra pinigų, bet tai neduos norimo efekto gimstamumui.
Problema ta, kad valstybė neturi reikiamų instrumentų“, – pabrėžė sociologas.
Siūlys nemokamą apvaisinimą
Nors Italija, būdama kone seniausia pasaulio valstybė, Europoje pirmauja pagal mažėjančio gimstamumo rodiklius, panaši situacija ir kitur Bendrijoje.
„Nė viena ES šalis neturi tokio aukšto gimstamumo rodiklio, kuris būtų lygus mirčių skaičiui.
Daugumoje šalių žemyno rytuose ir pietuose gyventojų skaičius mažėja, to priežastis – emigracijos ir už gimstamumą didesnio mirtingumo derinys“, – taip apie prastėjančią Europos demografinę padėtį sausį rašė žurnalas „Financial Times“.
Akivaizdu, kad senėjanti Europa turi tik du pasirinkimus – skubiai didinti gimstamumą arba dar plačiau atverti sienas imigrantams.
Tai suvokdamos kai kurios valstybės jau ėmė ieškoti galingų ginklų šiam iki šiol nelaimėtam mūšiui įveikti.
Kone drastiškiausią priemonių paketą patvirtino Vengrija, kur gimstamumo rodiklis prieš keletą metų buvo vienas žemiausių Europoje.
Šalies premjeras Viktoras Orbanas, garsėjantis radikaliomis nacionalistėmis pažiūromis, yra pareiškęs, kad Vengrijai reikia tik vengrų vaikų. Jo vadovaujama vyriausybė paskelbė visam gyvenimui nuo pajamų mokesčio atleisianti keturis vaikus auginančias motinas.
Jaunoms šeimoms pažadėtos paskolos lengvatinėmis sąlygomis, kurių nereikės grąžinti, jei šeimoje gims bent trys vaikai.
Taip pat numatyta daugiau pinigų darželiams, subsidijos būstui ir septynviečiams šeimos automobiliams įsigyti. Ir tai dar ne viskas.
Vengrijos vyriausybė paskelbė, kad nuo šių metų vasario šeimoms, negalinčioms susilaukti vaikų, dirbtinio apvaisinimo procedūros bus atliekamos nemokamai valstybinėse vaisingumo klinikose.
Radikalusis Vengrijos premjeras V.Orbanas patikino: gimstamumo didinimas ir moterų nevaisingumas yra nacionalinės svarbos problema.
„Vaisingumo klinikų perdavimas valstybės kontrolėn pasitarnaus tam, kad visas procesas taptų visiškai skaidrus – nevaisingumo gydymas daugiau nebebus atliekamas tik komerciniais pagrindais“, – sakė V.Orbanas.
Anot žiniasklaidos, Vengrijos vyriausybė yra numačiusi ir konkrečius skaičius: iki 2022-ųjų tokiu būdu pasaulį turėtų išvysti 4 tūkst. vaikų.
Problema – ir kitose šalyse
Specialią paramos programą daugiavaikėms šeimoms yra patvirtinusi ir Lenkija. Tačiau, kaip rašo „Financial Times“, geriausias receptas gimstamumui didinti yra leisti mamoms derinti šeimą ir motinystę.
„Faktai rodo, kad sėkmingiausia priemonė yra palengvinti gyvenimą dirbančioms mamoms: kai moterims reikia pasirinkti tarp vaikų auginimo ir karjeros, jos vis dažniau renkasi karjerą“, – rašė britų verslo žurnalas.
Kad toks kovos su demografine krize būdas iš tiesų veiksmingas, jau įrodė Prancūzija. Jai pavyko pažaboti demografinę krizę skyrus daugiau dėmesio šeimos politikai ir leidus moterims suderinti darbą ir motinystę.
Statistika rodo, kad viena moteris čia vidutiniškai susilaukia 1,9 vaiko, ir tai yra aukščiausias rodiklis Senajame žemyne.
Lietuvoje gimstamumo rodikliai nėra tokie džiuginantys. Statistikos departamento duomenimis, pernai čia gimė 27,7 tūkstančio vaikų, ir tai 1,5 proc. mažiau nei 2018-aisiais.
Tačiau sociologai pranešė pirmą kartą po ilgos pertraukos užfiksavę kitą džiuginančią tendenciją – Lietuvos gyventojų skaičius pernai pirmąkart po 28 metų didėjo, o ne mažėjo.
