Ar ankstesni koronagrupės virusų – SŪRS (sunkaus ūminio respiracinio sindromo) ir MERS (Vidurinių Rytų kvėpavimo takų sindromo) – protrūkiai gali padėti nuspėti ir pastarąjį?
Tokį klausimą kelia portalo „National Geographic“ žurnalistė Sarah Gibbens.
Mokslininkai teigia, kad kol kas per anksti spėlioti, kokia bus šio sparčiai pasaulyje plintančio viruso eiga. Dešimtys virusų priklauso koronavirusų šeimai, tačiau tik 7 iš jų yra pavojingi žmonėms. 4 iš jų gali sukelti švelnius peršalimo simptomus.
Tuo metu likę trys yra pavojingi ar net mirtini, platinami ne tik žmonių, bet ir gyvūnų.
Neatmetama, kad pavasario ir vasaros šiluma neleis šiam virusui išplisti iki epideminio lygio. Žinoma, taip atsitikti gali tuomet, jei paaiškės, kad koronavirusas turi sezoniškumo bruožų.
Suardo cheminės medžiagos
Virusai, pavyzdžiui, gripo ar koronavirusai, sukeliantys peršalimo simptomus, šiltuoju metų laiku tampa ne tokie aktyvūs. Tai, pasak mokslininkų, yra tam tikras virusų „sezoniškumas“. Tačiau nėra žinoma, ar SŪRS-CoV-19 virusas bus toks pat sezoniškas.
Nėra žinoma ir tai, kaip jį paveiks besikeičianti oro temperatūra.
„Labai tikiuosi, kad šis virusas bus sezoniškas, tačiau tai sunku nuspėti“, – teigė daug dėmesio koronaviruso tyrimams skiriančio Merilando universiteto Medicinos mokyklos mokslininkas Stuartas Westonas.
Dabar žinoma, kad 34 pasaulio šalyse koronavirusas yra diagnozuotas apie 80 tūkst. žmonių.
Ekspertai teigia, kad šis skaičius didės, nes virusas sparčiai plinta.
Kaip virusai sukelia infekcijas ir ligas? Mokslininkai apie virusus aiškina labai paprastai: gripo ar koronavirusai yra baltymų ir lipidų rinkinys. Jie plinta tarp žmonių fizinio kontakto metu.
Tačiau gali išgyventi ir ant įvairių paviršių, taip pat sergančio žmogaus kvėpavimo takuose ir jų išskyrose.
Virusai, patekę į aplinką, gali būti paveikti išorės veiksnių, pavyzdžiui, dezinfekavimo priemonių. Jos suardo baltymus bei lipidus ir taip virusai tampa ne tokie pavojingi.
Susiburia ir perduoda
Kodėl virusams būdingas sezoniškumas, bandoma išsiaiškinti tiriant gripo virusą. Įdomu tai, kad pastarojo viruso aktyvumo pikas yra šaltuoju metų laiku – nuo spalio iki kovo ar balandžio.
Viena priežasčių – labai paprasta: šaltuoju metų laiku žmonės saugosi nuo šalčio dažniau susiburdami įvairiose patalpose, tad virusui daug paprasčiau plisti.
Kad suprastų, kodėl šiaurinėse platumose gripo viruso paplitimas yra dažnesnis rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, mokslininkai ištyrė, kaip virusai plinta esant skirtingai temperatūrai ir drėgmei.
2007 metais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad sausoje ir šaltoje aplinkoje virusai oru plinta sparčiau, nei esant šiltam ir drėgnam orui.
Tokios išvados buvo paviešintos po to, kai mokslininkai atliko bandymus su jūrų kiaulytėmis tirdami gripo viruso plitimą laboratorijoje.
Paaiškėjo, kad esant labai aukštai temperatūrai ir didelei drėgmei gripo viruso plitimas buvo visiškai sustabdytas. Tiesa, kokioje temperatūroje ir oro drėgmėje skirtingų virusų plitimas yra visiškai sustabdomas, mokslininkai neįvardijo.
Tačiau tikina, kad šiltame ore daugiau drėgmės, o drėgnu oru virusai gali plisti gerokai trumpesniais atstumais negu sausu oru. Pavyzdžiui, patekus į vandens lašelį virusams tampa sunkiau plisti, mat jie paprasčiausiai krinta žemyn.
Svarbu oro drėgnumas
Kai kuriuose tropiniuose regionuose didesnis gripo paplitimas fiksuojamas drėgnuoju metų laiku, tačiau todėl, kad žmonės nuo lietaus slepiasi patalpose ir buriasi į didesnes grupes – lygiai taip pat, kaip ir nuo šalčio.
Tyrėjai kelia hipotezę, kad žiemą esant mažam oro drėgnumui žmogaus nosies gleivinė išsausėja, todėl joje susidaro palankios sąlygos į ją patekti svetimkūniams – plisti virusams ar bakterijoms.
Kolumbijos universiteto infekcijų ir imuniteto tyrimų centro direktorius Ianas Lipkinas užsiima šiuo metu pasaulyje sparčiai plintančio koronaviruso tyrimu.
Jis teigia, kad saulės šviesa taip pat gali padėti naikinti virusus, ypač tuos, kurie platinami per įvairius paviršius.
„Ultravioletinė spinduliuotė pažeidžia virusų nukleono rūgštis ir taip beveik sterilizuoja paviršių. Todėl būdami lauke, saulės šviesoje, būsite ir gerokai švaresnėje aplinkoje vien dėl ultravioletinės spinduliuotės“, – paaiškino I.Lipkinas.
Be to, UV spinduliuotė dažnai naudojama ligoninėse siekiant sterilizuoti patalpas.
Turi identišką DNR
Tačiau ar tokios pat sąlygos paveiktų ir koronavirusą? Nors tiek koronavirusas, tiek gripo virusas yra perduodami oro lašeliniu būdu ir sukelia kvėpavimo takų infekcijas, dar nėra patikimų duomenų, kad SŪRS-CoV-19 bus toks pat sezoniškas kaip ir gripas.
Kad geriau suprastų, kaip plinta šis koronavirusas, mokslininkai tiria panašius atvejus – SŪRS ir MERS.
SŪRS, kuris ėmė plisti 2002 metais, turi beveik 90 proc. identišką DNR kodą kaip ir dabartinis koronavirusas.
„SŪRS protrūkis truko nuo lapkričio pabaigos iki liepos – tai reiškia, kad turėjo sezoniškumo požymių“, – tikino Merilando universiteto Medicinos mokyklos mokslininkas S.Westonas.
Ar koronavirusas išnyks, kai baigsis šaltasis sezonas, ir ar taikomos gydymo ir prevencijos priemonės bus veiksmingos? To mokslininkai pasakyti dar negali.
Svarbu sunaikinti židinius
MERS protrūkis prasidėjo 2012 rugsėjį Saudo Arabijoje, kai oro temperatūra buvo gana aukšta. Priešingai nei SŪRS, šis protrūkis nebuvo sustabdytas ir vis dar sulaukiama pranešimų apie šios ligos atvejus.
„Kol kas nepastebime, kad MERS turėtų sezoniškumo požymių“, – tikino S.Westonas.
Bet šiuo metu plintantis koronavirusas taip pat užfiksuotas Viduriniuose Rytuose – Irane ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Harvardo universiteto epidemiologas Marcas Lipsichius nemano, kad besikeičiantys orai stipriai paveiks koronaviruso paplitimą. Anot jo, SŪRS-CoV-19 jau dabar yra fiksuojamas beveik kone visame Šiaurės pusrutulyje. Tad jei koronavirusas iš tiesų panašus į gripą, jo protrūkis tikėtinas ir Pietų pusrutulyje, kai ten prasidės šaltasis metų laikas.
Londono higienos ir tropinės medicinos mokslo įstaigos specialistas Davidas Heymannas teigia, kad dar nėra paprasta nuspėti, kaip virusas plis keičiantis orams, mat turimų tyrimų išvadų dar nepakanka.
„Spėlionės neturint išsamių įrodymų, ypač jei jos būtų klaidingos, gali sukelti netikro saugumo jausmą“, – teigė D.Heymannas. Anot jo, dabar svarbiausia stengtis, kad koronaviruso židiniai būtų suvaldyti.
Parengta pagal „National Geographic“, „Newscientist.com“ inf.
