Kova dėl teisės šiais metais tapti Demokratų partijos kandidatu prezidento rinkimuose yra kaip niekada įtempta. Pirminiai rinkimai įvyko dar tik trijose valstijose, tačiau apklausos jau rodo pokyčius, kurie nedžiugina anksčiau favoritais laikytų kandidatų.
Prie to prisideda ir debatai, kurių metu likę kandidatai stengiasi kuo stipriau kritikuoti reitingų viršūnėje esantį kandidatą. Pradžioje aštrios kritikos strėlės skriejo į buvusio viceprezidento Joe Bideno pusę, dabar to vis dažniau sulaukia į viršų iškilęs Bernie Sandersas.
Partija yra itin susiskaldžiusi, joks kandidatas nenori nusileisti kitam, tačiau politikos apžvalgininkai čia įžvelgia bėdą. Gali pasikartoti ne tokia ir sena istorija, kaip Donaldas Trumpas tapo Respublikonų partijos kandidatu 2016 metais.
Pirminiai rinkimai šeštadienį įvyko Pietų Karolinos valstijoje, o jau po poros dienų laukia vadinamasis superantradienis. Balsavimas vyks 14-oje valstijų ir paaiškės daugiau kaip trečdalio delegatų pasiskirstymas. Tačiau kas varžysis su perrinkimo siekiančiu D.Trumpu, greičiausiai nebus aišku, nes net ir po viso pirminių rinkimų maratono nė vienas kandidatas gali nesurinkti reikiamo delegatų skaičiaus.
Taigi kas yra pagrindiniai konkurentai, kokioms idėjoms jie atstovauja ir kokie jų šansai?
Nesustabdomas B.Sandersas
78 metų Vermonto valstijos senatorius B.Sandersas šiuo metu yra reitingų lentelių viršuje. Jį vidutiniškai palaiko 28 proc. demokratų.
Socialistiniu pažiūrų politiko traukinys nestabdomas juda į priekį. Jis griežtai gina savo kairiąsias idėjas – nuo sveikatos apsaugos iki užsienio reikalų politikos.
Pirminiuose Demokratų partijos rinkimuose jis dalyvavo jau 2016 metais, tačiau tuomet pralaimėjo Hillary Clinton. Tuomet to priežastimi jis įvardijo rinkimų sistemą.
„Taip nutiko, nes neturtingi žmonės nebalsavo“, – prieš ketverius metus kalbėjo B.Sandersas, kurio tikslas tada buvo padidinti piliečių dalyvavimą politikoje.
Senatoriaus idėjoms tuomet nepavyko prasibrauti į žmonių širdis 16 valstijų, kuriose egzistuoja didelė pajamų nelygybė.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad B.Sanderso populiarumo priežastys kelios: jis akivaizdžiai prieštarauja kitų kandidatų pozicijai, nuosekliai kartoja savo iškeltas idėjas ir turi sėkmingo pasirodymo pirminiuose rinkimuose patirties.
„Jis pralaimėjo H.Clinton, tačiau subūrė didelį rinkėjų ratą ir sukėlė jausmą, kad galbūt ne visai sąžiningai tuomet buvo pasiekta jos pergalė. Elitas tuomet buvo nusistatęs prieš B.Sandersą ir dabar jau kyla banga, norinti ištaisyti prieš 4 metus padarytą klaidą“, – kalbėjo L.Kojala.
Atrodo, kad bent dabar B.Sandersui sekasi geriau, bet jis sulaukia kritikos dėl savo radikalumo. Tačiau per debatus politikas net nesistengia numalšinti pasipiktinimo ir patraukti į savo pusę rinkėjų, kurie mano, kad jo pergalė būtų žalinga partijai.
„B.Sanderso nominacija gali demokratams kainuoti ne tik Baltuosius rūmus, bet ir lemti Atstovų Rūmų pralaimėjimą ir sumažintų šansus atsikovoti daugumą Senate“, – teigė pats demokratų kandidatu siekiantis tapti Pete’as Buttigiegas.
Tačiau B.Sandersas save laiko kandidatu, kuris prie balsadėžių priverstų pasirodyti dažniausiai nebalsuojančius piliečius.
„Jeigu norime nugalėti D.Trumpą, mums reikės plataus baltaodžių, juodaodžių, Lotynų Amerikos, vietinių amerikiečių ir azijiečių judėjimo, kuris nori kovoti už teisybę“, – paskutiniuose debatuose kalbėjo B.Sandersas.
Buvęs viceprezidentas stringa
77 metų J.Bidenas anksčiau buvo apklausų lyderis, tačiau prastas pasirodymas ir energijos trūkumas per debatus ir nesėkmingi pirminiai rinkimai jo palaikymą aptirpdė iki 16 proc.
Ajovoje jis – ketvirtas, o Naujajame Hampšyre – tik penktas. Galiausiai sutelkęs visas pajėgas Nevadoje politikas užėmė antrąją vietą ir su nekantrumu laukė balsavimo Pietų Karolinos valstijoje, kurioje iš anksto žadėjo laimėti ir savo kandidatūrai suteikti naują kvėpavimą. Tai jam pavyko padaryti, tačiau ar šio postūmio užteks ateityje?
„Matematiškai Naujasis Hampšyras ir Ajova nesudaro nė 2 proc. galutinio delegatų skaičiaus, bet tai sukūrė neigiamą foną ir terpę svarstymams nacionalinėje žiniasklaidoje, kad J.Bidenas nepateisina lūkesčių“, – kalbėjo L.Kojala.
Per paskutinius debatus J.Bidenas puolė B.Sandersą dėl jo kintančios nuomonės ginklų kontrolės klausimu.
J.Bidenas prisiminė 2015-aisiais Pietų Karolinos Čarlstono bažnyčioje įvykdytą išpuolį, kurio metu baltaodis ekstremistas pražudė 9 žmones.
„Aš nesakau, kad jis (B.Sandersas. – Aut.) yra atsakingas už tas mirtis, tačiau tas vyras nebūtų gavęs ginklo, jei tuomet būtų egzistavęs mano siūlytas laukiamasis periodas“, – kalbėjo J.Bidenas.
Tačiau pernelyg didelis dėmesys vienai ar kelioms valstijoms J.Bidenui gali skaudžiai atsiliepti.
Daugelyje superantradienio valstijų situacija yra panaši į tokią, kuri sutrukdė nuo pat pradžių žengti tvirtą žingsnį išrinkimo link, – trūksta organizacinės struktūros, nėra pasiekiami vietiniai demokratai, o rinkimų kampanija buvo pradėta per vėlai.
J.Bidenas kliaunasi savo žinomumu, bet kitiems pagrindiniams kandidatams pralaimi pinigų kovą. Vasario pradžioje jis turėjo vos 7 mln. dolerių, kai B.Sanderso sąskaitoje buvo likusi dvigubai didesnė suma. Kandidato lėšų negalima palyginti su Michaelo Bloombergo į reklaminę kovą mestais milijonais.
Be to, pavyzdžiui, Kalifornijos valstijoje J.Bidenas turi vos vieną rinkimų kampanijos biurą, o M.Bloombergas ir B.Sandersas atitinkamai turi 24 ir 23.
Daugelyje valstijų demokratai tvirtino, kad čia J.Bidenas nebuvo pasirodęs per pastarąjį mėnesį. L.Kojala teigė, kad J.Bidenas yra seno sukirpimo politikas, bet šiandien politinėje arenoje dominuoja radikalesni pareiškimai.
Tad ar nuosaikumo, žinomumo ir 8 metų viceprezidento poste tikrai gali pakakti pergalei pasiekti?
Nominaciją ketina nusipirkti?
78 metų M.Bloombergas yra kitas nuosaikus kandidatas, kurį palaiko apie 15 proc. rinkėjų. Jis nusprendė nedalyvauti dalyje debatų laidų, praleisti pirmus keturis pirminius rinkimus ir į kovą įsitraukti tik nuo vadinamojo superantradienio.
„Dėl tokios strategijos jis yra originalus kandidatas. Nėra pavyzdžių, kai praleidžiamos pirmosios valstijos ir kartu investuojama didžiulė pinigų suma. Stiprių ir nuoseklių pažiūrų jis neturi, tai keisdavo priklausomai nuo konteksto“, – M.Bloombergą įvertino L.Kojala.
Rinkimų kampanijos renginiuose M.Bloombergas labiausiai pabrėžia savo pasiekimus nuo 2002 iki 2013 metų vadovaujant Niujorkui – ekonominis augimas, mažėjantis nusikalstamumas, dėmesys sveikatos apsaugai.
Politikas aktyviai pasisako už ginklų kontrolę ir aplinkosaugos klausimus.
„Nugalėti D.Trumpą ir atstatyti Ameriką – tai svarbiausia kova mūsų gyvenime.
Aš siūlausi kaip dalykų darytojas ir problemų sprendėjas, o ne šnekėtojas. Aš esu pasirengęs eiti į šią kovą ir ją laimėti“, – teigė M.Bloombergas.
Bet ir šis kandidatas sulaukia aršios kritikos.
Nors politikas yra atsiprašęs, daugeliui antipatiją kelia jo remta ir Niujorko policijos vykdyta „stok ir apieškok“ politika, kuri neproporcingai dažnai buvo nukreipta prieš tautinių mažumų vyrus.
Pareigūnai galėjo laikinai sulaikyti, apklausti ir apieškoti asmenis kilus įtarimų, kad jie gali užsiimti ginklų ar kita kontrabanda.
M.Bloombergas kritikuojamas ir dėl paramos respublikono Tomo DeLay politinei kampanijai rinkimo. Šis politikas 2010-aisiais buvo nuteistas dėl pinigų plovimo.
Svarbu priminti, kad politikas nekart keitė partijas. Jis buvo nepriklausomas, demokratas, prieš Niujorko miesto mero rinkimus perbėgo į respublikonų pusę, o 2018-aisiais vėl sugrįžo pas demokratus.
Į rinkimų kampaniją milijardierius jau yra investavęs per 400 mln. dolerių, tad daugelis jį kaltina mėginimu nusipirkti Demokratų partijos nominaciją prezidento rinkimuose.
Iš kovos nepasitrauks
Šiek tiek mažesnio palaikymo sulaukia, bet rinkimų kovoje aktyviai dalyvauja dar trys kandidatai – 70 metų Elizabeth Warren, 38-erių P.Buttigiegas ir 59-erių Amy Klobuchar. Juos atitinkamai palaiko 13, 10 ir 7 procentai rinkėjų.
Visi jie aktyviai dalyvauja rinkimų kampanijoje ir debatuose, tačiau net ir žinodami, kad greičiausiai nelaimės, vargu ar pasitrauks iš rinkimų kovos.
Senatorė E.Warren per debatus itin aršiai puolė M.Bloombergą, kurio vardo dar net nebuvo ant balsavimo biuletenio.
Ši politikė yra artima B.Sandersui ir retai jį kritikuoja, tad politikos apžvalgininkai pastebi, kad E.Warren greičiausiai siekia tapti jo bendražyge ir siekti viceprezidento posto.
Jaunasis P.Buttigiegas į rinkimus eina kviesdamas Baltuosius rūmus atsinaujinti kartomis. Jis teigia, kad bus tiltas į naują Amerikos politikos erą, ir atvirai kritikuoja pagrindinius apklausų lyderius.
Pirminių rinkimų Ajovoje ir Naujajame Hampšyre metu P.Buttigiegas netikėtai šovė į priekį – pagal delegatų skaičių šiuo metu yra antrojoje vietoje, tad visi su nekantrumu laukia, kokį rezultatą jis parodys superantradienio metu.
„Šio kandidato situacija gali būti sudėtingesnė išėjus iš pirmųjų valstijų, kuriose jis daug dirbo. Kyla klausimas, ar tolesnėje kovoje jis ir toliau išliks konkurencingas“, – teigė RESC vadovas.
Kartu P.Buttigiegas yra pirmasis homoseksualumo neslepiantis kandidatas, o tai verčia kelti klausimus, ar Amerika tam yra pasiruošusi?
Savo ruožtu A.Klobuchar rinkimų kampanijoje kalba apie dalykus, kurie galėtų suvienyti abi partijas. Ji yra paskelbusi planą, kuriuo ruošiasi šalyje kovoti su alkoholio ir narkotikų priklausomybėmis.
Minesotai atstovaujanti senatorė ten yra itin populiari, o tai gali padėti rinkimuose prieš D.Trumpą bandant laimėti kovą Vidurio Vakarų svyruojančiose valstijose.
L.Kojala tvirtino, kad iš kovos nė vienas iš šių trijų kandidatų greičiausiai nesitrauks, nes orientuosis ne į pergalės siekį, o į žinomumą ir dėmesį, kuris vėliau jiems gali pažerti daugiau politinių dividendų.
Kartos respublikonų scenarijų?
Demokratų partijoje iš kovos dėl tapimo pretendentais prezidento rinkimuose dar nepasitraukė Atstovų Rūmų narė iš Havajų Tulsi Gabbard, bet ji jokio rimto vaidmens dabartinėje kovoje neturi. Po pirminių rinkimų Pietų Karolinos valstijoje iš kovos pasitraukė paskutinis kandidatas milijardierius Tomas Steyeris.
Bet kokiu atveju pasirinkimo rinkėjams yra į valias, o tai galiausiai gali tiksliai atkartoti 2016 metų pirminių rinkimų Respublikonų partijoje scenarijų.
Šioje rinkimų kovoje panašumų turi ne tik B.Sandersas su D.Trumpu. Politikos apžvalgininkai A.Klobuchar lygina su Johnu Kasichu, E.Warren – su Tedu Cruzu, o ilgamete patirtimi besiremiantis J.Bidenas yra laikomas šios rinkimų kovos Jebu Bushu. Šių politikų net inicialai sutampa.
B.Sandersas atstovauja vienai rinkėjų pusei, o visi kiti kandidatai kaunasi dėl likusių balsų. Norint įveikti aršų socialistą jiems reikėtų sumažinti konkurenciją, tačiau niekas nenori pasitraukti iš rinkimų kovos ir savo pozicijų užleisti kitiems.
„D.Trumpas taip pat rinkdavo apie 30 proc. balsų ir nors 70 proc. rinkėjų už jį nebalsavo, tie balsai pasiskirstydavo tarp 5–6 oponentų ir tai lemdavo, kad dabartinis prezidentas užimdavo pirmąją vietą“, – teigė L.Kojala.
Reikės žiūrėti į skaičius
Kalbėdamas apie superantradienį RESC vadovas pažymėjo, kad tik po jo bus galima kalbėti apie matematiką ir delegatų skaičius, nes visi balsavimai iki šiol buvo tik kuriantys atmosferą, bet nekeičiantys galutinės struktūros.
„Reikės žiūrėti į skaičius – ar B.Sandersas turės šansų surinkti delegatų daugumą, ar jų turės tiesiog daugiausia.
Tokiu atveju Demokratų partijos suvažiavime viskas galėtų pakrypti bet kuria linkme, nes nominacijos galėtų siekti ne tik dabartiniai kandidatai, bet ir bet kas, galintis tapti konsensuso kandidatu“, – kalbėjo L.Kojala.
Jeigu B.Sandersui vis dėlto pavyktų iškovoti nominaciją per liepos 13–16 dienomis vyksiantį partijos suvažiavimą, tada lauktų įdomi rinkimų kampanija.
Bus įdomu stebėti, ar jis keis retoriką ir orientuosis į platesnį elektoratą, kuris jam padėtų laimėti esmines valstijas, kuriose viskas ir spręsis. Tačiau greičiausiai susiskaldymas JAV tik stiprės, o demokratai ir respublikonai toliau griežtai balsuos pagal skirtingas partines linijas.
D.Trumpas užsimena, kad norėtų varžytis su B.Sandersu, o demokratai nelegaliais būdais bando užkirsti kelią jo kandidatūrai.
Naujausių apklausų duomenimis, D.Trumpas pralaimėtų kovą B.Sandersui, tačiau nebūtinai taip įvyks.
„D.Trumpui palanku B.Sandersą pateikti kaip socialistą ir sutelkti elektoratą, kuriam bloga vien nuo šio žodžio. Kita vertus, jeigu B.Sandersas mobilizuos tuos žmones, kurie rečiau ateina į rinkimus, pergalė gali būti ir jo pusėje“, – teigė L.Kojala.
Galiausiai rinkimai vyks tiktai keliose svyruojančiose valstijose ir bendras balsų skaičius nebūtinai lems daugiau rinkikų kolegijos balsų, tad kas galės vadintis laisvojo pasaulio lyderiu, prognozuoti dar anksti.
Baltijos šalims siunčia skirtingus signalus
Vienas svarbiausių klausimų, kuris kelia nerimą Lietuvai, – tai demokratų kandidatų pozicija Baltijos šalių atžvilgiu: ar jie palaiko NATO, koks jų požiūris sankcijų Rusijai ir kitais svarbiais klausimais. Jungtinio Baltijos Amerikos nacionalinio komiteto (JBANC) atstovai apžvelgė pagrindinius 6 kovoje dėl Demokratų partijos nominacijos kovojančius kandidatus.
B.Sandersas dar 1997 metais pasisakė prieš NATO plėtrą į Rytus ir Baltijos šalių įtraukimą. Tai jis vadino nereikalinga Rusijos provokacija ir našta JAV mokesčių mokėtojams. Be to, B.Sandersas ne kartą priešinosi JAV sankcijoms Rusijai ir balsavimo metu susilaikydavo arba išreikšdavo nepritarimą. 2017-aisiais jis buvo vienas iš dviejų prieš naujas sankcijas balsavusių senatorių. Prezidento poste politikas greičiausiai izoliuotų Ameriką nuo tarptautinės arenos ir sumažintų karinę galią. NATO jis vadina sėkmingiausiu Aljansu pasaulio istorijoje, tačiau kartą yra kalbėjęs apie naujo karinio bloko, į kurį būtų įtraukta ir Rusija, kūrimą.
J.Bidenas Baltijos šalis ir NATO remia ilgą laiką. Lietuvą, Latviją ir Estiją jis rėmė būdamas tiek viceprezidentas, tiek senatorius, tiek paprasčiausiai viešas asmuo. 2016-aisiais Baltijos kelio ir Molotovo-Ribbentropo pakto metinių metu jis viešėjo Latvijoje, kur patvirtino JAV įsipareigojimą laikytis NATO 5 straipsnio. Šiais metais J.Bidenas yra pareiškęs, kad NATO ilgai neišsilaikys, jeigu D.Trumpas bus perrinktas antrajai kadencijai. Šios rinkimų kampanijos metu J.Bidenas žada atnaujinti ir sustiprinti santykius su NATO, didinti Aljanso pajėgumus, atkurti Amerikos lyderystę tarptautinėje arenoje ir kitiems rodyti pavyzdį.
M.Bloombergo pozicija užsienio politikos klausimais nėra aiški. Jis kritikavo D.Trumpą dėl leidimo Rusijai kištis į JAV prezidento rinkimų procesą. Tačiau 2015 metais jis palygino Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją su JAV įvykdytu Kalifornijos prisijungimu. M.Bloombergas, panašiai kaip ir B.Sandersas, yra sakęs, kad NATO plėtra yra Rusijos provokacija. Tačiau politikas teigė, kad Rusija turėtų būti laikoma priešininke, jeigu toliau vykdys karinius veiksmus Ukrainoje.
E.Warren Rytų Europoje yra lankiusis ne kartą. 2017-aisiais ji susitiko su Estijos užsienio reikalų ministru Svenu Mikseriu ir su juo aptarė bendradarbiavimą kibernetinėje ir gynybos srityse, taip pat ES ir JAV prekybos santykius. Viename straipsnyje žurnale „Foreign Affairs“ E.Warren tvirtino, kad yra būtina dirbti su sąjungininkais Europoje kuriant energetinę nepriklausomybę ir duodant atkirtį Rusijai už bandymą kištis į rinkimus. E.Warren kaltina D.Trumpą tolstant nuo ES ir NATO.
P.Buttigiegas į tarptautinius santykius žiūri iš realizmo perspektyvos. Jis ragina Rusijos atžvilgiu sukurti naują politiką, kuri Rytų Europos regionui suteiktų stabilumą. Politikas yra teigęs, kad JAV turi nesidrovėti padėti Europai apsiginti. P.Buttigiegas ne kartą yra gyręs Estiją už jos pažangią politiką ir technologines inovacijas.
A.Klobuchar yra lankiusis visose trijose Baltijos šalyse. Ji keliavo kartu su senatoriais Johnu McCainu ir Lindsay Grahamu. Politikė yra tvirtinusi, kad reikia persvarstyti branduolinius santykius su Rusija ir pratęsti branduolinę ginkluotę ribojančios sutarties „New START“ galiojimą. Politikė remia sankcijas Rusijai ir teigia, kad vien jos nepadės užkirsti kelią Maskvai šiame kibernetiniame kare.
