Besitreniruojantys jaunuoliai savo veidus slepia po skarelėmis, bet nesunku pamatyti, kad jiems visai nedaug metų.
Vaikai nuo 6 iki 15 metų, ypač vyresni, nešiojasi tikrus ginklus. Mažesniesiems į rankas įduodamos lazdos.
Vaizdo įraše, kuris visą Meksiką apskriejo sausio pabaigoje, matyti ant kalno komandų besiklausančių vaikų grupė.
Berniukai avi sandalus ar sportbačius, dėvi nubrizgusias sportines kelnes. Kažkur fone girdėti, kaip jiems šaukia: „Klaupkitės. Paruoškite ginklus.“
Ginasi ir moterys, ir vaikai
Šie vaikai yra naujausi bendruomenės apsaugos pajėgų Gerero valstijoje nariai. Šis savarankiškai veikiantis sargų padalinys savo veiklą tęsia jau daugiau nei penkerius metus.
Jo nariais tampa vietiniai gyventojai, kurie prižiūri aplinkinių kaimų ir vietinių bendruomenių saugumą. Bet dabar vietos bendruomenės į teritorijų apsaugą yra priverstos įtraukti net savo vaikus. Bernardinas Sanchezas Luna vadovauja šiam jaunųjų pareigūnų būriui. Paklaustas, kodėl jau ir vaikams duoda ginklus, vyras giliai įkvėpęs aiškino: „Visi turėtų prisidėti: moterys, vyrai, taip pat ir vaikai.
Kitu atveju negalėsime užkirsti kelio nusikalstamiems karteliams, suvaldyti grėsmės.“
Tada B.S.Luna pasakojo apie čiabuvių ir senųjų Gerero valstijos gyventojų skerdynes, kelio užtvarus, kasdienius grasinimus ir pinigų reketavimą – čia veikiantis kartelis reikalauja, kad žmonės susimokėtų už krašto apsaugą.
„Jie net pradėjo grobti mūsų vaikus ir juos priverčia dirbti karteliuose“, – kalbėjo sargybos būrio vadas.
Vaikų įtraukimas į miestų sargybą atskleidžia du Meksikos narkotikų karo aspektus.
Pirmiausia, kai kuriuose regionuose policija susimokiusi su karteliais arba trūksta pajėgų, galinčių žmones apsaugoti nuo jų.
Antra, vis jaunesni vaikai įtraukiami į konfliktą su narkotikų baronais. Tad užuot leidę, kad juos užverbuotų narkotikų prekeiviai, žmonės juos įtraukia į apsaugos būrius.
Vaikų akys – be baimės
Vienas kukurūzų augintojas turėjo imtis veiksmų, kai narkotikų kartelis nužudė jo 56 metų uošvę. Ginklus jis įdavė net savo 7 ir 10 metų dukroms.
Su jomis apsaugos būryje besitreniruojantis 13 metų Alexas teigė, kad jam patiko treniruočių procesas ir jo sudėtingumas. Berniuko tėvas nesistebi, kad jo sūnus taip noriai griebiasi ginklo ir klauso B.S.Lunos nurodymų.
„Jo akyse nėra baimės. Puikiai matau, kad jis yra pasiruošęs“, – teigė Santosas Martinezas.
„Aš pasiruošęs apginti savo kaimą!“ – tėvui antrino A.Martinezas.
Alexo vienmetis Luisas Gustavo Moralesas laikydamas už save didesnį ginklą tikino: „Mes esame apsupti blogų vyrukų, todėl turime būti pasiruošę apginti savo miestą ir šeimas.“
Narkotikų karteliai nuolat ieško naujos darbo jėgos, kovotojų ir sandėlių darbuotojų, kuriuos jie vilioja iš jaunesnių šalies gyventojų būrio.
„Vaikų pasitelkimas tokioje situacijoje yra desperatiškas ėjimas, – sako žmogaus teisių organizacijos mieste atstovas Abelis Barrera. – Pamiršti centrinės valdžios vietos žmonės yra nepajėgūs apsiginti.“
Pasak vyro, situacija jau kelerius metus prastėja, o smurto protrūkiai tampa dažnesni.
Kraujas liejasi upėmis
Gerero valstija įsikūrusi Pietvakarių Meksikoje, o jo garsiausia vieta – Akapulko kurortas. Tačiau retas žino, kad ši valstija yra viena iš 3 skurdžiausių šalyje.
Organizuotas nusikalstamumas čia klesti, o tenykščiai kalnų gyventojai jau daugybę metų niekaip neapsigina nuo ten siaučiančių kartelių antplūdžio.
Nusikaltėliai per šią teritoriją ne tik gabena narkotikus, įskaitant ir kokainą, bet ir apsodino teritoriją aguonomis, kurios reikalingos opiumui ir heroinui pasigaminti.
Meksika yra antra šalis pasaulyje pagal opiumo ir kitų opiatų gamybą.
Gaujos, tokios kaip „Los Ardillos“, nori priversti vietos ūkininkus jiems auginti opiumą.
Narkotikų, gaujų smurto ir silpnos valdžios kokteilis yra puikus, jei norima sukurti nestabilią padėtį šalyje. Čia vien praėjusiais metais buvo nužudyta net 35 tūkst. gyventojų.
„Sinaloa“ kartelis, kuriam vadovauja dabar JAV įkalintas garsusis narkotikų baronas Joaquinas Guzmanas-El Chapo, tokiuose kraštuose veikia kaip valstybinės institucijos. Jos turi pakankamai galios, todėl verčia jaunuolius ir vaikus jiems dirbti.
Mažesnių ar didesnių kriminalinių organizacijų šalyje suskaičiuojama iki 200.
Statistika kelia siaubą
„Nepaisant to, kad prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras ginkluoja nacionalinę gvardiją, organizuoti nusikaltėliai irgi atsako tuo pačiu“, – teigė Juanas Martinas Perezas Garcia, vaikų teisių sergėtojų grupės REDIM direktorius.
Vyro teigimu, suformuoti jaunuolių gynybos būriai prasmės ar apčiuopiamos naudos neturi.
Jie labiau veikia kaip beviltiškas bandymas taisyti situaciją, sukurti iliuziją, kad vietovė pasiruošusi atremti puolimą.
2015 metais atlikta apklausa parodė, kad 30 tūkst. vaikų iki 18 metų dalyvauja kriminalinių organizacijų veikloje.
Tokie jaunuoliai prižiūri mafijos būstines, seka priešininkus, dirba kurjeriais arba narkotikų laukuose užsiima derliaus nuėmimu.
Kuo vyresni jie tampa, tuo sudėtingesnėms užduotims pasitelkiami: pinigų reketui, pagrobimams ir užsakomosioms žmogžudystėms.
Narkotikų baronai taikinius užverbuoti randa visai lengvai: 7 milijonai vaikų Meksikoje neina į mokyklas arba nedirba. Kaip teigia J.M.Perezas Garcia, jie yra tobulas kriminalinių organizacijų taikinys.
Nusikaltėlio karjera jaunuoliams tampa kur kas patrauklesnė nei maisto pardavinėjimas gatvėse, sezoninio darbuotojo dalia ar migranto duona JAV.
Tačiau to kaina yra didelė. „Kasdien Meksikoje nužudomi daugiau nei 3 nepilnamečiai“, – tikina REDIM organizacijos direktorius.
Vaikų teisių gynėjo J.M.Perezo Garcios teigimu, nuo 2000 metų 21 tūkst. mergaičių ir berniukų buvo nužudyti, o 7 tūkst. paskelbti dingusiais.
Gėdina visus suaugusiuosius
Ar įmanoma ką nors padaryti, kad būtų išvengta kraujo liejimo, ir apsaugoti vaikus?
REDIM direktorius mano, jog aukščiausi šalies vadai nedaro nieko, kad apsaugotų savo jaunimą.
„Iš 25 svarbiausių A.M.Lopezo Obradoro projektų nė vienas nėra susijęs su tokių jaunuolių apsauga. Tai daug pasako“, – tikino J.M.Perezas Garcia.
Metus poste praleidęs Meksikos prezidentas pamiršo apie šalies ateitį. Vaikų teises šalyje prižiūrintis tinklas paskelbė nacionalinę strategiją, kuria tikimasi apsaugoti Meksikos vaikus.
REDIM direktorius J.M.Perezas Garcia asmeniškai įteikė šį dokumentą prezidento kanceliarijai, vildamasis, kad kas nors atkreips į tai dėmesį, bet atsakymo nei iš šalies vadovo, nei iš jo atstovų nesulaukė.
Pats prezidentas žiniasklaidai anksčiau teigė, kad tie, kurie vaikams į rankas įdavė ginklus, turėtų gėdytis.
Tačiau jam ir jo administracijai net nepavyksta įgyvendinti pagrindinio savo uždavinio – sumažinti smurtą šalyje, kuri atsidūrusi gaujų karų epicentre.
Gerere REDIM organizacija pagalbos kreipėsi net į valstybės šeimos institutą, kad būtų pasitelktos visos priemonės ir vaikai rinktųsi švietimą, eitų į mokyklas, o ne taptų nusikaltėliais.
Bet ir tai šiais laikais yra didelė problema. Daugelyje Meksikos kaimelių nėra mokyklų, o mokytojai juose pasirodo tik kartą ar du per savaitę.
„Kai narkotikų karteliai užblokuoja kelius, norėdami apsaugoti savo kvaišalų siuntas, mokytojai iš viso neatvyksta“, – tikino B.Sanchezas Luna.
Parengta pagal „Der Spiegel“, „The Washington Post“ inf.
