Amerikiečių pajėgų pasitraukimas iš karo sunaikinto Afganistano greičiausiai yra gera žinia visoms pusėms. JAV čia kovoja ilgiau, nei kartu sudėjus buvo įsitraukusios į Pirmąjį bei Antrąjį pasaulinius, Korėjos ir Vietnamo karus.
Net keista pagalvoti, kad dabar į Afganistaną gali būti siunčiami kariai, kurie 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją dar net nebuvo gimę.
Aukų skaičius dėl tokio ilgo karo yra milžiniškas. Nuo 2001-ųjų spalio žuvo daugiau kaip 3,5 tūkstančio JAV ir NATO karių, dešimtys tūkstančių buvo sužeista.
Tuo metu afganistaniečių žuvo per 100 tūkst., o milijonai prarado namus. Ši tauta dabar turi vieną didžiausių pabėgėlių populiacijų pasaulyje.
Finansinės JAV sąnaudos karui taip pat stulbina. Skaičiuojama, kad šio karo metu jau išleista per 2 trilijonus dolerių (1,8 trilijono eurų). Į šią sumą neįeina rūpinimasis iš karo grįžusių neįgalių veteranų poreikiais.
Karas, kurį JAV įstatymų leidėjai vadino „geru“ ir „būtinu“, tapo nesibaigiančiu. Tačiau ar taikos susitarimas nebus itin trapus ir bereikšmis dokumentas?
Derybų nesirengė vykdyti
Pilietinis karas Afganistane be pertraukos vyksta jau nuo 1978 metais įvykdyto komunistų perversmo. Pasitraukus sovietams valdžią į savo rankas perėmė Talibanas.
Po rugsėjo 11-osios atakų JAV pareikalavo, kad Talibanas jiems išduotų teroristinės grupuotės „Al Qaeda“ vadą Osamą bin Ladeną. Talibai tvirtino, kad jo šalyje neslepia, ir be įrodymų atsisakė derėtis.
JAV to derybų klausimu nelaikė ir jau tų pačių metų spalio 7-ąją kartu su Jungtine Karalyste pradėjo operaciją „Tvirta laisvė“. Prie jos vėliau prisijungė ir kitos NATO šalys.
„Mes neprašėme šios užduoties, tačiau ją įgyvendinsime“, – kalbėjo apie oro smūgius prieš teroristus ir Talibaną Afganistane paskelbęs JAV prezidentas George’as W.Bushas.
Po šitiek metų verta paklausti – kaip vyksta šis karas? NATO sąjungininkai laimi ar ne? Ar taika regione po tiek pjudymo metų išvis įmanoma?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas per pastarąją kalbą Kongreso nariams tik trumpai užsiminė apie „nepaprastą pažangą“, kuri buvo padaryta.
Tačiau „laimėjimas“ kariniu požiūriu yra netinkama sąvoka. JAV institucijų ataskaitos rodo, kad 2019-ieji buvo vieni kruviniausių metų karo istorijoje.
Sėkmė nelydi nei Vašingtono, nei Kabulo pajėgų, o Talibanas savo išpuolius vykdo vis intensyviau. Afganistano kariuomenė veikia vos 80 proc. pajėgumu ir vis labiau yra priklausoma nuo amerikiečių pagalbos.
Pernai 400 tūkst. afganistaniečių buvo priversti palikti namus, o 11,3 mln. žmonių susidurs su maisto trūkumu. Afganistano vyriausybės kontroliuojama teritorija tirpsta.
Konfliktas dar nebaigtas
D.Trumpas nuolat kalba apie ilgiausio karo JAV istorijoje baigimą ir karių parsiuntimą namo. Tačiau karo užbaigimas nebūtinai reiškia taiką.
Prezidento administracija nori kuo greičiau išvesti karius, kad turėtų papildomą argumentą rinkimų kampanijos metu.
Amerikiečių susitikimai su talibais prasidėjo 2019 m. vasarį. JAV atstovo Zalmay Khalilzado ir Talibano lyderio mulos Abdulo Ghani Baradaro pasirašyta sutartis nėra konflikto užbaigimas, bet tai žingsnis į procesą, kuris gali padėti užbaigti karą.
Susitarime yra numatytas planas, pagal kurį JAV ir NATO pajėgos turėtų būti išvestos iš šalies. Mainais į tai Talibanas žada nebendradarbiauti su „Al Qaeda“, „Islamo valstybe“ ar bet kokia kita teroristine grupuote ir neleisti jiems naudoti Afganistano teritorijos, kad vykdytų atakas prieš JAV ar jų sąjungininkus. Dalis ekspertų abejoja tokiu talibų nuoširdumu.
JAV norėjo išlaikyti Afganistane dalį pajėgų, kad atbaidytų ateities grėsmes, tačiau jų skaičius nuo 12 tūkst. bus iškart sumažintas iki 8,6 tūkst.
Visiškas pasitraukimas įvyks per 14 mėnesių, jei abi pusės laikysis sutarties sąlygų
Afganistano ateitis neaiški
Talibanas sutiko pradėti derybas su vyriausybe Kabule, kad būtų sukurtas politinis planas šalies ateičiai, tačiau Afganistano prezidentui Ashrafui Ghani neramu, kad jo vyriausybė buvo palikta už derybų Katare durų.
Šios derybos išlieka problemiškos. JAV pažadėjo, kad Kabulas iki kovo 10-ąją planuojamų derybų pradžios paleis 5 tūkst. kalinamų talibų. Talibanas savo ruožtu paleis tūkstantį kalinamų vyriausybės karių.
Iškart po sutarties pasirašymo ceremonijos A.Ghani paskelbė, kad tai neįmanoma.
Prezidentas taip pat tvirtina, kad šalį nori išlaikyti demokratinę, kuri gerbia moterų teises. Daugelis ekspertų mano, kad Talibanas vis dar tikisi sukurti religinių lyderių valdomą emyratą, kuriam žmogaus teisės nerūpės.
Be to, Afganistano valdžioje taip pat yra kilusi politinė krizė.
Neseniai po pusmečio laukimo buvo paskelbti galutiniai Afganistano rinkimų rezultatai, o A.Ghani, pralaimėjęs Abdullah Abdullah, pagrasino suformuoti savo vyriausybę.
Pasitraukimas tik blogiau?
D.Trumpo administracijos derybininkas Z.Khalilzadas padarė didelį darbą pasiekdamas šį tašką, tačiau JAV traukiantis reikia atsargiai apsvarstyti karinio, politinio, diplomatinio ir ekonominio bendradarbiavimo ateitį.
Nėra aišku, ar JAV pasiryžusios toliau dirbti su Afganistanu, kad būtų pasiekta ilgalaikė taika.
JAV šiuo metu neturi ambasadoriaus Afganistane, o prezidentas nenori pinigų leisti kitų šalių gelbėjimui. Tačiau Afganistanui, norint atsistoti ant kojų, reikės milijardinių injekcijų.
Nėra abejonių, kad amerikiečiams karas Afganistane jau yra atsibodęs. Dauguma viliasi, kad šis susitarimas bus sėkmingas, tačiau ta pati dauguma žmonių mano, jog JAV privalo ir toliau padėti Afganistano vyriausybei atstatyti šalį.
Generolas Dougas Lute’as, kalbėdamas apie šį karą Senate, yra pažymėjęs, kad JAV pasitraukimas iš regiono gali būti blogesnis rezultatas nei karo pratęsimas.
Afganistano valstybė pasitraukus amerikiečiams gali visiškai sugriūti, o politinės ir diplomatinės pažangos nebuvimas šalį vėl paskandintų pilietiniame kare.
Tai atvertų duris ir tarptautiniams teroristams, kurie šalyje plačiai išraizgė tinklą prieš rugsėjo 11-ąją.
Smurto ilgam nenutraukė
Tačiau Talibanas iš Dohos išvažiavo jausdamasis laimėtoju ne tik derybose, bet ir visame kare.
Jie sėkmingai beveik du dešimtmečius kovojo su galiausia pasaulyje valstybe. Jie atsitiesė po karo pradžioje patirto nokdauno ir dabar aktyviai veikia apie 70 proc. Afganistano teritorijos.
„Net jeigu dabar garsiai ir nešnekame apie tai, kad nugalėjome JAV Afganistane, tai yra vieša paslaptis“, – tvirtino Talibano kovotojas Anasas Haqqani.
Tik pasirašius susitarimą Talibano atstovai pradėjo šaukti „Allahu Achbar“ („Dievas yra didis“).
Talibanas gali būti apimtas euforijos, tačiau kartu jiems reikia elgtis itin atsargiai.
Smurtinių atakų sustabdymas ilgai netruko. Dar iki trečiadienio Talibanas buvo įvykdęs mažiausiai 76 atakas prieš Afganistano pajėgas. Reaguodamos į tai JAV po 11 dienų pertraukos prieš kovotojus įvykdė antskrydį.
Afganistano pajėgos kol kas dar laikosi ugnies nutraukimo susitarimo ir aktyviai ginasi tik nuo tų talibų, kurie bando užimti jų postus.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo tvirtino, jog niekas neturi iliuzijų, kad šis laikotarpis bus lengvas, tačiau būtina judėti į priekį.
„Tikiuosi, kad nustatėme sąlygas, kurios leis taikiai užbaigti 40 metų trukusias grumtynes“, – kalbėjo M.Pompeo.
Tačiau konflikto šalys viena kitai siunčia skirtingus signalus, tad itin trapi taika gali ilgai neišsilaikyti, o kruvinas konfliktas tęsis ir toliau.
Svarbiausi karo Afganistane įvykiai
1979-ųjų gruodžio 24-oji. Raudonoji armija pradėjo invaziją į Afganistaną ir kovą prieš antisovietinę koaliciją.
1986-ųjų rugsėjis. JAV aprūpino modžahedus priešlėktuvinėmis raketomis, kurių naudojimas pakeitė karo eigą.
1989-ųjų vasario 15-oji. Paskutinis sovietų karys paliko Afganistaną.
1994 metai. Iš buvusių modžahedų kovotojų Kandaharo provincijoje susikuria Talibanas, perima teritorijos kontrolę ir ją valdo griežtai pagal islamo mokymą.
1996-ųjų rugsėjo 26-oji. Talibanas perėmė Kabulo kontrolę.
2001-ųjų rugsėjo 11-oji. „Al Qaeda“ įvykdo ataką JAV teritorijoje, žūva beveik 3 tūkst. žmonių.
2001-ųjų spalio 7-oji. JAV vadovaujama koalicija pradeda karą Afganistane prieš teroristų rengimo centrus.
2001-ųjų lapkričio 13-oji. Talibano pajėgos palieka Kabulą ir pasitraukia į Kandaharą.
2001-ųjų gruodžio 7-oji. Talibano režimas visiškai sugriūva.
2001-ųjų gruodžio 22-oji. Hamidas Karzai išrenkamas šalį valdančios 29 narių tarybos pirmininku. Vėliau – 2004 ir 2009 metais – jis laimi prezidento rinkimus.
2002 m. Lietuvos kariuomenės pajėgos pradeda dalyvavimą NATO misijose Afganistane.
2002–2014 metai. Vyksta kova su Talibano pajėgomis. 2010-aisiais Afganistane buvo beveik 100 tūkst. JAV ir apie 50 tūkst. NATO sąjungininkų karių.
2013-ųjų rugpjūčio 25-oji. Lietuvos kariuomenės pajėgos baigia misiją Afganistano Goro provincijoje.
2014-ųjų gruodžio 8-oji. Amerikos ir NATO pajėgos oficialiai baigia karinę misiją Afganistane ir pereina prie vietinių pajėgų apmokymo. Prezidentas Barackas Obama duoda leidimą JAV pajėgoms toliau vykdyti operacijas prieš Talibano ir „Al Qaeda“ taikinius.
2015–2018 metai. Talibanas atgimsta ir beveik kiekvieną dieną vykdo atakas prieš Afganistano ir NATO pajėgas.
2018-ųjų rugsėjis. Donaldas Trumpas deryboms su Talibanu vesti paskiria diplomatijos veteraną Z.Khalilzadą, kuris ne kartą susitinka su talibais, tačiau šie nenori vykdyti derybų su Kabulu.
2019-ųjų rugsėjo 9-oji. D.Trumpas dėl įvykdytų išpuolių nutraukia derybas su Talibanu.
2019-ųjų lapkričio 24-oji. JAV prezidentas Padėkos dienos proga aplanko karius Afganistane ir tvirtina, kad derybos Katare dar nėra žlugusios.
2020-ųjų vasario 29-oji. Talibanas ir JAV pasirašo taikos susitarimą, kuris nubrėžia kelią į ateityje galimą pasiekti karo užbaigimą ir taiką regione.
