Pirmąkart „Diamond Princess“ buvo sustabdytas vasario 3-iąją. Nors virusas kruiziniame laive „Diamond Princess“ plito, įgula turėjo tęsti darbą. Per dviejų savaičių karantiną čia vyravo chaoso ir baimės atmosfera.
Christianas Santosas (darbuotojų vardai pakeisti) prisimena, kad visą naktį negalėjo užmigti girdėdamas, kaip greta kosi jo kolega.
Jie miegojo žemiau denio, vienoje iš mažų kajučių, paskirtų visiems kruizinio laivo „Diamond Princess“ darbuotojams.
Dvi savaites, iki kovo 1 d., kai laivas buvo išlaisvintas, Christianas aptarnavo kambariuose save izoliavusius svečius ir matė, kokių apgailėtinų ligų kontrolės priemonių imtasi laive.
Jis suvokė, kad koronavirusas, palietęs šimtus žmonių, beveik neabejotinai pasiekė ir jo kajutę. Vyras dar bandė pasikeisti kambarį, bet buvo patikintas, kad tai neįmanoma.
„Man būdavo baisu kiekvieną kartą, kai kolega sukosėdavo“, – prisimena Ch.Santosas.
Netrukus jo kolega buvo išvežtas gydyti į ligoninę.
Kaltina darbuotojų išnaudojimu
Ch.Santosui atlikti tyrimai dėl koronaviruso buvo neigiami, jis kartu su įgula vis dar leidžia dienas karantine.
Pasak Ch.Santoso, akivaizdu, kad keleiviai ir „Diamond Princess“ įgula turėjo būti evakuoti gerokai anksčiau iš viruso plitimo židiniu tapusio laivo. Geriausia – iškart po to, kai Japonijos vyriausybė sustabdė jo plaukimą.
Įgula, pasak jo, neturėjo tęsti žmonių aptarnavimo, maisto ruošimo ir patalpų valymo tol, kol buvo karantinas.
„Mumis buvo pasinaudota, – sakė Ch.Santosas. – Ar galite įsivaizduoti? Situacija buvo kritinė, tačiau mes turėjome dirbti.“
Jis baiminasi, jog vis dar gali paaiškėti, kad jis užsikrėtęs ir dėl krizės praras darbą.
Taisyklės buvo padrikos
Susirūpinimas laivu pirmiausia kilo, kai vienam keleiviui, išlipusiam Honkonge, vasario 1 d. buvo patvirtintas virusas.
Po trijų dienų Japonijos valdžia nurodė sustabdyti laivą.
Po kelių dienų buvo įvesta griežtesnė kontrolė, o 2,6 tūkst. svečių buvo liepta likti savo kambariuose.
Tačiau tokios priemonės, kurios, manoma, įvestos per vėlai, buvo taikomos tiktai keleiviams. Įgulos nariai toliau valgydavo didelėje salėje, naudodavosi tais pačiais vonios kambariais ir eidavo į svečių kambarius.
Kai kurie skyriai apsaugos priemones gavo vėliau. Ch.Santosas prisimena, kad medicininę kaukę gavo tiktai praėjus savaitei po to, kai laivo kelionė buvo sustabdyta.
Per karantiną kruiziniame laive apsilankęs infekcinių ligų specialistas Kentaro Iwata iš Kobės universitetinės ligoninės tvarką laive apibūdino kaip visiškai netinkamą.
Internete paskelbtame kandžiame vaizdo įraše jis teigė dirbęs Ebolos ir SARS protrūkių metu ir nesibaiminęs užsikrėsti, bet apsilankęs „Diamond Princess“ jis bijojo susirgti COVID-19.
„Dirbdamas su įgula net nežinai, kuris yra sveikas, – bendrauji, vaikštinėji laive ir valgai kartu su visais, – sakė kitas personalo darbuotojas Jamesas Reyesas, dirbęs kambarių tvarkytoju. – Mes – vieninteliai izoliuotiems įgulos nariams suteikiantys viską, ko jiems reikia, ir plaunantys nešvarius jų indus. O vieną dieną pamatai tuščias izoliuotas kajutes, kurių gyventojų testo rezultatai dėl viruso buvo teigiami. Įsivaizduokite viruso paplitimą.“
Nuo viruso mirė septyni keleiviai – laivas tapo šio greitai plintančio užkrato veisykla.
Beje, tai ne vienintelis kruizas, kuriame prasidėjo nelaimės.
Pirmadienį Kalifornijoje prisišvartavo kitas laivas – „Grand Princess“, kuriame koronavirusas diagnozuotas 21 iš 3,5 tūkst. keleivių ir įgulos narių.
Filipiniečiai dirba laivuose
Kruizinių laivų įmonė „Princess Cruises“ pareiškime teigė, kad Japonijos sveikatos apsaugos ministerija buvo atsakinga už „visų svečių ir įgulos narių tikrinimo ir karantino protokolų apibrėžimą ir vykdymą“ ir kad laivas yra teisiškai įpareigotas laikytis šalies visuomenės sveikatos ir medicinos įstaigų nurodymų.
Japonijos užsienio reikalų ministerija pareiškime teigė, jog už tai, kad laive keleiviams ir įgulai būtų užtikrinta saugi aplinka, atsakingas laivo operatorius.
J.Reyesas nėra tikras, kas išties kaltas.
Šiuo metu jie karantine kartu su Ch.Santosu, grįžę į Filipinus, kur gyvena kone pusė „Diamond Princess“ įgulos.
Iš šios šalies kilę daugiausia laivų darbininkų. Nors didžioji dalis filipiniečių užsiima žemdirbyste, 2018 m. pabaigoje 330,9 tūkst. žmonių dirbo jūroje. Dėl didesnių atlyginimų ir puikios reputacijos darbas kruiziniame laive yra labai trokštamas.
Tai gali lemti darbuotojų nenorą prisipažinti, kad su jais elgiamasi nesąžiningai, sakė Kardifo universiteto Tarptautinio jūrininkų tyrimų centro profesorė Helen Sampson: „Dauguma darbuotojų dirba pagal laikinas sutartis ir bijo prarasti darbą, todėl jie ypač pažeidžiami.“
Daugelis apklaustų įgulos narių nenurodė savo vardų, nes bijojo sulaukti sankcijų iš kruizinių laivų įmonės „Princess Cruises“ ar įdarbinimo agentūros „Magsaysay Maritime Corporation“ (MMC).
O kai kurie įgulos nariai ir jų artimieji teigė, kad jiems buvo draudžiama platinti informaciją apie viruso protrūkį internete ar kalbėti su žiniasklaida. Kruizinių laivų įmonė „Princess Cruises“ tai neigė.
Filipinų sostinėje Maniloje įsikūrusios grupės „Migrante International“, palaikančios nukentėjusius įgulos narius, pirmininkė Joanna Concepcion teigė, kad darbuotojai norėjo išeiti iš darbo, tačiau neturėjo kito pasirinkimo: „Atrodė, tarsi jie buvo priversti rinktis tarp sveikatos bei saugumo ir galimybės užsidirbti pragyvenimui.“
Tikisi laimingos pabaigos
Laivo įgulai pateikti pranešimai buvo skirtingi. Viename skyriuje visiems nepageidaujantiems toliau dirbti buvo pasakyta užrašyti savo vardus ir pavardes, kad vėliau jų duomenys būtų pateikti administracijai, – tai kai kuriems darbuotojams pasirodė lyg grasinimas.
Kitur darbuotojai nebuvo informuoti apie galimybę nedirbti, priešingai – jų darbo valandos ilgėjo, nes jiems buvo paskirta pristatyti maistą ir kitus skanėstus keleiviams, nusprendusiems likti savo kambariuose. Įgulos nariai taip pat gaudavo užkandžių ir vitaminų.
„Jei būtume nustoję dirbti ir nebepristatę maisto, keleiviai būtų likę alkani, – sakė vienas darbuotojas, prisistatęs inicialais RCDG. – Daugelis svečių buvo pagyvenę ir turėjo sveikatos bėdų, todėl jie buvo labiau pažeidžiami viruso.
Mes paaukojome savo sveikatą kitų labui. Dabar, kai viskas baigėsi, jaučiame pasididžiavimą dėl to, ką padarėme.“
Artimieji baiminasi, kad darbštūs filipiniečiai turėjo peržengti visas atsargumo ribas.
„Tai nebe jų darbas. Tai nėra jų darbo sutarties dalis“, – pasakė vieno vyro, dirbusio laive, mergina, kuri vėliau užsikrėtė koronavirusu ir liko Japonijoje.
Laivai – tai puiki vieta ligoms plisti, ir jau ilgą laiką buvo svarstoma sumažinti protrūkių riziką. „Kruiziniuose laivuose dauguma įgulos narių, išskyrus tik vyresniuosius vadovus, dalijasi mažomis kajutėmis, tad vieniems nuo kitų lengva užsikrėsti“, – aiškino H.Sampson.
Visame kruizinių laivų sektoriuje darbuotojai gali būti labiau pažeidžiami ligų – darbas pamainomis gali sutrukdyti jiems lankytis pas laivo gydytojus, o kiti jaučia pareigą tęsti darbą, ypač jei nerimauja, kad gali būti išsiųsti namo. Tai taip pat kelia didesnę riziką svečiams.
Nesutariama dėl to, kas buvo atsakingas už kruizinio laivo „Diamond Princess“ darbuotojus – įvairios įmonės, Japonija ar Filipinų vyriausybė – ir tai parodo, kaip aplaidžiai į tai žiūrima.
„Gal po šios krizės kruizinių laivų operatoriai pagaliau patikrins ir atnaujins įgulos darbo ir gyvenimo sąlygas, kad užtikrintų geresnę fizinę ir psichinę sveikatą bei gerovę“, – sakė H.Sampson.
Kruizinių laivų operatoriai nedelsdami atšaukė ir perkėlė keliones, taip pat siekdami nuraminti keleivius, įvedė griežtesnę sveikatos patikrą ir darbuotojų mokymus.
Virusas sukėlė sumaištį viso pasaulio turizmo sektoriuje – jo darbuotojai baiminasi, kad praras atlyginimą, nuskurs.
Elsie Lavado, kurios vyras yra karantine Filipinuose, tiesiog nori, kad jos šeima būtų kartu.
Per viruso protrūkį ji užsidarė sūnaus miegamajame ir meldėsi, kad jos vyras ir kiti žmonės liktų sveiki.
„Mano vyro gyvybė yra daug svarbiau už pinigus“, – sakė moteris.
