Virusas tapo tikru iššūkiu viso pasaulio sveikatos apsaugos sistemoms ir ekonomikoms, valstybės paskelbė apie karantiną, o visuomenės susiduria su reiškiniu, kurio dar niekad nepatyrė.
Globalinė pandemija neabejotinai paliks savo šiurpią žymę istorijoje, taip pat kaip ir rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai ar Antrasis pasaulinis karas.
JAV ir kitoms pasaulio valstybėms teko itin sudėtinga užduotis, kaip pažaboti nerimstančią koronaviruso pandemiją, o ekspertai ir analitikai jau spėlioja, kada ir kokiu būdu pavyks įveikti sveikatos krizę.
Pasaulyje jau daugiau kaip milijonas COVID-19 atvejų, ketvirtadalis jų – Jungtinėse Valstijose. Šioje šalyje penktadienio vakarą koronavirusas buvo pražudęs 6,5 tūkst. žmonių.
Priešaky – sunkiausi mėnesiai
Jungtinės Valstijos kiek uždelsė priimti sprendimus, kurie būtų padėję kiek sustabdyti pirmąją koronaviruso bangą šalyje, bet vis dar gali užkirsti kelią nevaldomam tolesniam ligos plitimui.
COVID-19 yra ilgai trunkantis sveikatos sutrikimas, o balandžio mėnuo parodys, kaip turtingiausios pasaulio ekonomikos šalis gebės tvarkytis su virusu.
Italijos ir Ispanijos pavyzdžiai atskleidė gana šiurpius ir nesėkmingus kovos su koronavirusu scenarijus.
Negalint išgelbėti visų ligonių iškilo moralinė dilema – rinktis gydyti tuos, kurie turi didžiausią šansą išlikti.
Daugiausia viruso atvejų pasaulyje turinčios JAV vienam asmeniui turi net mažiau medicininių lovų ir priemonių negu itin skaudžiai nuo COVID-19 nukentėjusi Italija, tad prezidentui Donaldui Trumpui ir sveikatos sistemai gresia didelės problemos.
Mokslininkai apskaičiavo, kad, pagal tragiškiausią ir liūdniausią scenarijų, vasaros pabaigoje JAV bus netekusios daugiau kaip 2 milijonų gyventojų.
Pagal optimistiškesnį variantą, ėmusis greitų itin griežto karantino sprendimų, apsauginių priemonių naudojimo ir socialinės distancijos, smūgį būtų galima sušvelninti – būtų netekta 100–200 tūkstančių JAV gyventojų.
Tokios pat priemonės galioja ne tik JAV, bet ir kitų valstybių gyventojams. Tiek Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek vietiniai sveikatos specialistai teigia, kad dabartinio žmonių gyvenimo būdo pokyčiai padės išvengti skaudžiausių galimų pandemijos pasekmių.
Anthony Fauci, vienas iš koronaviruso darbo grupės JAV narių, teigė, kad tiksliai nežino, kiek laiko šalyje tęsis ši sudėtinga kova. „Ji gali tęstis nuo keturių iki šešių savaičių ar net trijų mėnesių, bet tikrai nesu įsitikinęs, kad tai truks būtent tiek laiko“, – savo prognozes pateikė imunologas.
Daug pasaulio šalių dabar karantine ir laukia, kada galės kiek lengviau atsikvėpti ir išsilaisvinti iš viruso gniaužtų. Kada tai pavyks padaryti, parodys kelios ateinančios savaitės.
Pandemija greit nesibaigs
Net ir idealus atsakas į pandemiją jos neužbaigs. Jeigu virusas vėl apsireikš nors vienoje pasaulio vietoje, vienas keliautojas gali jį pernešti ir sukelti naują užsikrėtimų bangą.
Taip jau nutiko Kinijoje, Singapūre ir kitose Azijos valstybėse, kur, atrodė, koronaviruso banga jau buvo suvaldyta.
Esant dabartinėms sąlygoms išskiriami trys krizės suvaldymo scenarijai: neįtikimas, labai pavojingas ir nepaprastai ilgas.
Pirmasis, kurio įgyvendinti veikiausiai nepavyks, – šalys sugebės visiškai pažaboti virusą, kaip buvo su sunkiu ūminiu respiraciniu sindromu (SŪRS) 2003 m.
Šio varianto tikimybė yra kone nulinė, nes COVID-19 plinta itin sparčiai, o šalims su šia liga kovoti sekasi sunkiai.
Antrasis variantas – kad koronavirusas paliks panašią žymę kaip praėjusios gripo pandemijos: virusas greit paplis po pasaulį, o dauguma žmonių taps jam atsparūs.
Tokio scenarijaus eigoje virusui surasti savo vietą tarp kitų ligų bus gerokai sunkiau.
Bet toks scenarijus itin pavojingas, o tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, kurios iš pradžių tikino, jog elgsis būtent pagal šio scenarijaus gaires, nusprendė, kad rizika prarasti milžinišką skaičių gyventojų yra pernelyg didelė.
„Bandos imuniteto“ vizija nepaprastai greita, todėl viliojanti. Bet kadangi koronavirusas plinta gerokai greičiau nei gripas, o jo sukeltos pasekmės kur kas skaudesnės, itin nukentėtų tiek sveikatos sistemos, tiek žmonės.
Trečiasis scenarijus – pats ilgiausias, bet ir saugiausias. Įgyvendinant šį scenarijų suvaldomi viruso židiniai skirtingose vietose, kol pagaminama vakcina nuo koronaviruso.
Tai pats geriausias variantas, bet labiausiai komplikuotas ir reikalaujantis kantrybės. Akivaizdu, kad daug kas priklausys ir nuo vakcinos sukūrimo.
Vakcinos dar reikės palaukti
Jei reikėtų išrasti vakciną nuo gripo, viskas būtų labai paprasta. Pasaulis jas kuria kasmet. Tačiau šiuo metu nėra nė vienos vakcinos nuo koronaviruso.
Iki dabar šie virusai sukeldavo ligas, kurių simptomai buvo lengvi ar nepaprastai reti, tad mokslininkams iš naujo teks pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus.
Jungtinių Amerikos Valstijų tyrimų institutas „Moderna“ ir šios šalies Nacionalinis sveikatos institutas prieš porą savaičių skelbė, kad sukūrė vakciną, kuri galbūt padės kovojant su SARS-CoV-2.
Pirminiai bandymai parodys, ar vakcina yra saugi ir ar ji iš tiesų gali mobilizuoti žmogaus imuninę sistemą kovojant su koronavirusu.
Tyrėjams teks atlikti bandymus su gyvūnais ir įsitikinti, kad vakcina nesukelia neigiamo šalutinio poveikio.
Tačiau ne visi yra optimistiškai nusiteikę kalbėdami apie greitą ir efektyvią vakciną nuo koronaviruso.
„Net jeigu ir pavyks ją sukurti, masinė gamyba bus labai sudėtinga. Tai nepaprastai brangus vakcinacijos būdas“, – sako „Gavi“ vakcinų aljanso atstovas Sethas Berkley.
Be to, pagrindas, pagal kurį yra sukurta vakcina, – ribonukleino rūgštis, kuri panaudoja koronaviruso genetinę seką, anksčiau buvo išbandoma su gyvūnais, bet jos poveikis žmonėms dar nėra aiškus – nežinoma, kaip į ją reaguos mūsų imunitetas.
Vakcinų aljanso „Gavi“ narys S.Berkley sako, kad kokybiškai ir veiksmingai vakcinai pagaminti prireiks nuo 12 iki 18 mėnesių.
Viruso pamiršti nepavyks
Panašu, kad virusas pasaulio gyventojų iš savo glėbio greit nepaleis.
Žmonėms teks laikytis socialinio atstumo taisyklės net ir tuomet, kai baigsis karantinas ir valstybių sienų uždarymo periodas.
„Mums reikės įprasti laikytis atstumo vienam nuo kito“, – sakė Harvardo universiteto viešosios sveikatos tyrėjas Stephenas Kissleris.
Kaip gyvensime ateinančius metus, priklausys ir nuo to, kaip virusas reaguos į klimato permainas ir žmonių imunitetą.
Įprastai koronavirusai aktyviausi būna žiemą ir išnyksta atėjus vasariškai šilumai. Tai gali būti tiesa, tačiau šiuo metu trūksta informacijos, ar sezoniniai pokyčiai pajėgūs sustabdyti šio viruso plėtrą.
„Visas pasaulis su nekantrumu laukia, kaip į šiaurės pusrutulį atėjusi vasara pakeis viruso plitimą“, – sakė Harvardo medicinos mokyklos ir Bostono vaikų ligoninės medikė Maia Majumder.
Žvelgiant į viruso išlikimo ateityje perspektyvą, imunitetas taip pat yra svarbus veiksnys. Kai žmonės praeityje susirgdavo lengvesnėmis koronaviruso formomis, kurios buvo panašios į peršalimą, jie įgydavo imunitetą maždaug metams.
Imunitetas SŪRS virusui, kuris pasaulyje siautėjo 2003 metais, susiformavo kelis kartus ilgesniam periodui. Galima tik spėlioti, kad SARS-CoV-2 atsparumas bus panašus ir dauguma persirgusių žmonių bent porą metų galės jaustis ramiai. Tam išsiaiškinti prireiks atlikti serologinius tyrimus.
Manoma, kad virusas galutinai neišnyks ir taps nuolatiniu žmonių gyvenimo palydovu, kokiu tapo gripas.
„Viliuosi ir tikiuosi, kad koronaviruso galia bėgant laikui išblės, o visuomenė taps mažiau jo paveikta“, – tikino S.Kissleris.
Gyvenimas keisis kardinaliai
Ekonomika per pastarąsias kelias savaites patyrė tokį šoką, kuris prilygsta 2008 metų pasaulinei finansų krizei.
1 iš 5 amerikiečių jau prarado darbą arba patyrė staigų pajamų sumažėjimą. Viešbučiai ištuštėjo, avialinijų bendrovės atšaukė skrydžius. Smulkusis verslas, restoranai ir kavinės taip pat užsidarė.
Socialinė nelygybė toliau didės, ir tai galima teigti ne tik apie JAV, bet ir apie kitų pasaulio šalių gyventojus. Žmonės, kurie gauna nedideles pajamas, bus labiausiai paveikti griežtų karantino taisyklių ir skaudžiausiai pajus koronaviruso kirtį.
„Įvairios ligos ir praeityje destabilizuodavo miestus bei visuomenes, bet to mūsų šalyje nebuvo ilgą laiką.
Daug kas pasikeitė, žmonės gyvena miestuose, keliauja didelius atstumus, todėl juos slėgs didžiulė įtampa“, – teigė Berklio universiteto medicinos istorikė Elena Conis.
Bus ir antroji pandemija – psichikos ligos. Į apsikabinimus, rankų paspaudimus ir kitus savaime suprantamus kasdienius socialinius ritualus bus žiūrima su savotiška baime.
Senjorai, kurie ir taip dažnai susiduria su vienatve, turės atsiriboti nuo visuomenės dar labiau.
O žmonės iš Azijos valstybių sulaukia nuolatinių grasinimų, rasiniai išpuoliai prieš juos tampa kasdienybe.
Pandemijos gali paspartinti ir socialinius pokyčius. Žmonės, verslai, įvairios institucijos rodo, kad gali itin greitai prisitaikyti kritinėmis situacijomis.
Darbas nuotoliniu būdu, vaizdo pokalbiai internetu, darbas ligos atveju ar vaiko priežiūra gali tapti nauju kasdienybės standartu.
„Pirmą kartą gyvenime girdžiu, kad dirbčiau nuotoliniu būdu, jeigu jaučiuosi prastai“, – sako antropologė Adia Benton.
Po rugsėjo 11-osios teroristinio išpuolio Niujorke pasaulis nukreipė savo mintis ir indėlį kovojant su terorizmu.
Po COVID-19 pandemijos nemaža tikimybė, kad pasaulio politikų dėmesys nukryps į sveikatos sistemos reformas.
Kova su pandemijomis gali tapti svarbiausia Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos darbotvarkės tema.
„Žmonės, kurie lengvai suvokė gaisrininko ar policininko problemas, pagaliau supras, su kokiomis problemomis susiduria epidemiologai“, – sakė Johnso Hopkinso sveikatos apsaugos centro medicinos antropologė Monica Schoch-Spana.
Dabar mūsų gyvenimą kardinaliai pakeitę pokyčiai ir naujos taisyklės gali padėti apsaugoti pasaulį nuo būsimų grėsmių sveikatai.
Belieka tikėtis, kad būtini pokyčiai įvyks, ir jei po dešimtmečio pasaulį staiga užkluptų dar vienas koronavirusas, su tokia grėsme būtų susidorota neleidžiant jai tapti pandemija.
Parengta pagal „The Atlantic“ inf.
