Majibu (Mayibout) kaimelis Gabone nėra sveikiausia vieta Žemėje. Ivindo upės pietiniame krante įsikūrusioje gyvenvietėje dažnai būna maliarijos, dengė karštligės, geltonosios karštligės ar miego ligos protrūkių.
Dauguma jų greitai atsitraukia, tačiau 1996-ųjų sausį kilusi Ebolos viruso, kuris tuomet žmonijai buvo menkai žinomas, epidemija itin smarkiai praretino kaimo gretas. Liga pražudė 21 iš 37 ja užsikrėtusių kaimo gyventojų. Dalis jų netoliese esančiame miške buvo susimedžioję ir suvalgę šimpanzę.
Bet net ir praėjus daugybei metų kaimo gyventojai dar yra traumuoti šio viruso, kurio nauja banga gali pražudyti juos visus.
Dėl visko kalti žmonės?
Kaimiečiai pasakoja, kad tuo metu į mišką išėjo vaikai su šunimis. Jie grįžo nešini sumedžiota šimpanze. Visi žmonės, kurie vėliau tos šimpanzės mėsą gamino arba valgė, po kelių valandų pradėjo smarkiai karščiuoti.
Keli mirė iškart, kitus pavyko upe nugabenti į artimiausią ligoninę. Nesto Bematsickas buvo vienas iš likusių gyvų.
„Anksčiau mes mėgome mišką, o dabar jo bijome“, – tvirtino jis „The Guardian“.
Prieš porą dešimtmečių žmonės manė, kad būtent tokiuose tropiniuose miškuose kyla išlikimui grasinantys virusai.
Tačiau vis daugiau mokslininkų dabar tvirtina, kad būtent biologinės įvairovės naikinimas prisidėjo prie sąlygų COVID-19 ligai atsirasti.
Pandemijos akivaizdoje tyrėjai pradėjo aiškintis, kaip žmonės turėtų sugyventi su įvairiomis ekosistemomis, kad nesukeltų pavojaus sau.
Kalbama, kad būtent žmogaus veikla – kelių tiesimas, kalnakasyba, medžioklė ar miškų kirtimas – galėjo prisidėti prie Majibu 1996-aisiais kilusios Ebolos epidemijos ir kitų dabar plintančių grėsmių atsiradimo.
„Mes okupuojame tropinius miškus ir kitas vietoves, kuriose yra daugybė gyvūnų ir augalų rūšių, o tuose gyviuose – daugybė nežinomų virusų. Mes kertame medžius, žudome gyvūnus ir siunčiame juos ant turgaus prekystalių.
Mes pažeidžiame ekosistemas ir išlaisviname virusus iš jų natūralių nešiotojų.
Dėl to jiems reikia naujo šeimininko ir juo dažnai tampame mes“, – neseniai „The New York Times“ rašė kelionių apžvalgininkas Davidas Quammenas.
Perduodamų ligų daugės
Tyrimai rodo, kad matomas iš gyvūnų atkeliavusių infekcinių ligų ir virusų, tokių kaip Ebola, SŪRS, paukščių gripas, o dabar ir COVID-19, pakilimas.
Ligų sukėlėjai iš gyvūnų persiduoda žmonėms, o daugelis jų geba itin greitai plisti. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro specialistai teigia, kad trys ketvirtadaliai naujų žmonijos ligų kilo būtent iš gyvūnų. Iš jų prieš šimtmečius žmonėms persidavė ir pasiutligė bei maras.
Šikšnosparnių perduodama Marburgo hemoraginė karštligė tarp žmonių yra reta, bet MERS ar COVID-19 ligos rodo, kad virusai tarp žmonių gali plisti itin greitai ir būti labai pavojingi.
Iš gyvūnų žmonėms persidavė Lasos karštligė Nigerijoje, Nipos virusas Malaizijoje ir SŪRS Kinijoje. Zikos virusas kilo Afrikoje, tačiau mutavo ir persikėlė į kitus žemynus.
Akademikė Kate Jones vis dažnėjančius gyvulinės kilmės virusus vadina „globalia sveikatos, saugumo ir ekonomikos grėsme“.
Terpę sukuriame patys
2008-aisiais mokslininkė ir grupė tyrėjų nustatė 335 nuo 1960 iki 2004 m. kilusias naujas ligas, iš kurių net 60 proc. kilo iš gyvūnų.
Pasak mokslininkės, dauguma ligų yra susijusios su aplinkos pokyčiais ir žmogaus veikla.
Gamtos ritmo sutrikdymas ir populiacijos augimas žmones vis labiau priartina prie kontakto su gyvūnais, kurių niekada šalia jų nebuvo.
„To rezultatas yra ligų perdavimas žmonijai – paslėpta mūsų ekonominio vystymosi kaina. Mes sukuriame aplinką, kurioje virusai gali lengvai plisti, o tada stebimės, kad atsiranda naujų užkratų“, – teigė K.Jones.
Mokslininkė ir jos tyrėjų komanda aiškinasi, kaip žemės panaudojimas gali prisidėti prie rizikos plisti ligoms padidėjimo.
„Mes tiriame, ar rūšys sunaikintoje natūralioje aplinkoje nešioja daugiau virusų, kurie gali persiduoti žmogui. Po kraštovaizdžio sunaikinimo pasilikę gyvūnai yra tie, kurie žmonėms greičiausiai ir perduos nešiojamas ligas“, – kalbėjo tyrėja.
Tuo metu Liverpulio universiteto Veterinarijos infekcinių ligų skyriaus vadovas Ericas Fevre’as tvirtina, kad yra nesuskaičiuojama daugybė patogenų, kurie laikui bėgant evoliucionuoja ir bet kada gali sukelti žmogui grėsmę.
Vienintelis skirtumas, palyginti su praėjusiais dešimtmečiais, yra tas, kad dabar natūrali ir urbanistinė aplinka susiliejo.
„Sukūrėme tankiai apgyvendintas vietas, kur kartu yra šikšnosparnių, graužikų, paukščių ir kitų gyvų padarų.
Tai palanki terpė įvairiems virusams mutuoti ir plisti tarp rūšių“, – kalbėjo E.Fevre’as.
Matome ledkalnio viršūnę
Jam pritaria ir ekologas Thomas Gillespie, kuriam koronaviruso protrūkis nesukėlė jokios nuostabos.
„Mes matome tik ledkalnio viršūnę. Dauguma patogenų dar net nėra atrasti“, – kalbėjo mokslininkas.
Anot jo, virusai, tokie kaip Ebola, nusineša labai daug gyvybių, bet lėčiau platinami. Tačiau jeigu atsirastų tokio pat mirštamumo liga, kuri plistų lyg tymai, žmonijai tai būtų katastrofa.
„Rūšys, kurios gali išgyventi, dabar maišosi su kitais gyvūnais ir žmonėmis. Ekosistemų pokyčiai dabar paveikia ir Laimo patogeną, kuriuo užsikrėsti pamiškėse gyvenantiems žmonėms po erkės įkandimo tikimybė tik didėja“, – kalbėjo Th.Gillespie.
Ekosistemų tyrėjas Richardas Ostfeldas tvirtina, jog visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad natūralios ekosistemos mums kelia grėsmę.
Iš tikrųjų grėsmė kyla dėl žmogaus veiklos, kai ekosistemos bando su tuo kovoti.
Jis atkreipia dėmesį į graužikus ir šikšnosparnius, kurių natūralaus gyvenimo sutrikdymas gali pagreitinti patogenų plėtrą.
„Kuo daugiau kišimės į miškus, tuo didesnį pavojų sau sukelsime“, – tvirtino R.Ostfeldas.
Turgūs kelia problemų
Mokslininkai teigia, kad įvairūs patogenai ir virusai nuo gyvūnų žmogui gali persiduoti ir įvairiuose šviežios mėsos turguose. Čia gyvūnai būna skerdžiami ir parduodami vietoje.
Turguje, kuriame, kaip manoma, kilo pastaroji koronaviruso epidemija, buvo parduodama daug įvairių egzotinių gyvūnų mėsos – vilkiukų, salamandrų, krokodilų, skorpionų, žiurkių, voverių, lapių, civetų ir vėžlių.
Panašios prekyvietės veikia visoje Azijoje ir Afrikoje.
„Tai tobula vieta patogenams plisti. Natūralu – kai vienoje vietoje tiek skirtingų gyvūnų rūšių, gali nutikti toks įvykis“, – kalbėjo Th.Gillespie.
Kinijos valdžia jau uždraudė tokių turgų veiklą ir leidžia panašiomis sąlygomis pardavinėti tik žuvis, tačiau ekspertai pabrėžia, kad tai nėra geras sprendimas.
K.Jones tvirtina, kad Lagose veikiantis analogiškas turgus yra dar viena tiksinti „branduolinė bomba“.
Tokiose vietose maistu apsirūpina šimtai milijonų Azijos ir Afrikos gyventojų, tad visiškai jų atsisakyti neįmanoma.
Mokslininkai pabrėžia, kad pirmiausia reikia bausti nelegalius šešėlinius prekeivius, kurie higienai skiria dar mažiau dėmesio.
Reikia ruoštis blogiausiam
Ar galima ką nors padaryti, kad būtų užkirstas kelias tokių ligų plėtrai?
K.Jones tvirtina, jog keistis turi tiek turtingos, tiek nepasiturinčios visuomenės.
Besaikis gamtos išteklių naudojimas lemia ekologinius pokyčius, kurie skatina ligų plėtrą.
„Turime galvoti apie globalų biologinį saugumą, rasti silpnuosius taškus ir investuoti pinigus į sveikatos apsaugą nepasiturinčiose valstybėse. Priešingu atveju tokių pandemijų bus tik daugiau“, – tikino K.Jones.
Dabartiniame pasaulyje ligos gali nukeliauti kur kas toliau ir išplisti gerokai greičiau. Tai parodė ši pandemija. Dėl to mūsų atsakas turi būti dar greitesnis ir tvirtesnis. Reikia pakeisti kiekvieno individo mąstymą.
Kiekvienos ligos protrūkis prasideda nuo vieno ar kelių žmonių, tad būtina, kad kiekvienas žinotų, kokios grėsmės gali kilti.
Svarbiausia yra suprasti, kad niekas nežino, kur bus kitas pandemijos protrūkis, tad reikia turėti planus ir ruoštis blogiausiam scenarijui. Vienintelis garantuotas dalykas yra tai, kad to tikrai netrukus gali prireikti.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
