Daugiau kaip milijonas užsikrėtimo atvejų, 62,4 tūkst. mirčių visame pasaulyje – pastarosiomis dienomis daugiau kaip po 4 per minutę. Tokia šiurpi COVID-19 pandemijos statistika.
Nors koronavirusas dar nėra suvaldytas, šalys jau ruošiasi gyvenimui po pandemijos. Italijoje jau galvojama, kaip saugiai grįžti į prieš krizę buvusį gyvenimą ir užkurti sustabdytą šalies ekonomikos mašiną. Pradžioje žadama atidaryti fabrikus, vėliau parduotuves, o ilgiausiai eilės teks laukti toms vietoms, kur renkasi daug žmonių.
Mokslininkai taip pat siūlo plačiai testuoti populiaciją tikrinant, kas jau spėjo įgyti imunitetą mirtinam koronavirusui.
Epidemiologai neslepia – net ir pasibaigus karantinui tam tikri apribojimai išliks, kad vėl neįsipliekstų pražūtingas gaisras.
Šeštadienį Italijoje buvo pranešta apie dar 681 naujų mirties nuo koronaviruso atvejų.
Aukų skaičius jau peržengė 15,3 tūkst., o užsikrėtusiųjų – beveik 125 tūkst.
Dabar svarbiausia nepridaryti net menkiausių klaidų, nes dar didesnio cunamio sveikatos priežiūros įstaigos gali ir neatlaikyti. Statistika rodo, kad viruso epicentru tapusiame Bergamo mieste mirtingumas kovo mėnesį buvo net keturis kartus didesnis nei įprastai.
Mirtingumas šokiruoja
Ne tik Italijos, bet ir viso pasaulio akys vis dar krypsta į Bergamą, kur koronavirusas prašniokštė lyg pavojingas uraganas, pasiglemždamas visą senolių kartą.
Bergamo bažnyčios vaizdai, kur išrikiuotos eilės kremavimo laukiančių vienišų karstų, – akivaizdus šios kraupios realybės įrodymas. Kūnus, kurių nespėja kremuoti vietinis krematoriumas, kariuomenės konvojus šią savaitę vežė net į Florenciją, esančią už kelių šimtų kilometrų.
Jokio įprasto atsisveikinimo – artimieji gauna tiktai dėžutes su pelenais po to, kai palaikai kremuojami.
„Pelenus artimiesiems vėliau grąžina karabinieriai, jie tokiu būdu nori parodyti savo artumą skausmo prislėgtoms šeimoms“, – pasakojo Bergamo provincijoje esančio Seriatės miestelio meras Cristianas Vezzoli.
Italijos nacionalinio statistikos instituto (ISTAT) paskelbti skaičiai šokiruoja: mirtingumas kovą Bergamo mieste išaugo beveik 4 kartus, lyginant su tuo pačiu periodu ankstesniais metais.
Skelbiama, kad per pirmąsias 3 kovo savaites Bergame mirė 398 žmonės, o vidutiniškai mirdavo 91.
Pagrindinis Bergamo dienraštis „L’Eco di Bergamo“ skelbia, kad skaičiai dar dramatiškesni. Esą Bergamo provincijoje mirtingumas kovą išaugo 7 kartus, o oficialus mirusių nuo COVID-19 skaičius neatspindi tikrovės, nes daug žmonių mirė savo ar senelių globos namuose nesulaukę koronaviruso testų.
Jų mirties priežastis – pneumonija, tačiau jie nebuvo įtraukti į oficialią statistiką.
„Nuo 45 mirčių per savaitę, kurios vidutiniškai būdavo užregistruojamos miesto teritorijoje pastarąjį dešimtmetį, skaičius pašoko iki 313 per savaitę“, – remdamasis Bergamo savivaldybės duomenimis statistiką pateikė miesto dienraštis ir pabrėžė, kad mirtingumas iki kovo buvo faktiškai nepakitęs, bet rekordiškai į viršų šovė trečiąją kovo savaitę.
ISTAT paskelbė, kad kituose Šiaurės Italijos miestuose mirčių skaičius kovą taip pat padvigubėjo.
„Skaičiai rodo, kad ir pačiame Milane mirčių skaičius augo.
Sausio, vasario mėnesiais ir pirmosiomis kovo savaitėmis jis buvo panašus į mirtingumą ankstesniais metais, bet antroje kovo pusėje pastebėjome žymų padidėjimą.
Daugiau negu dvigubai mirčių skaičius išaugo tarp senelių globos namų gyventojų.
Tai lėmė, kad „Lambrate“ krematoriumas mieste buvo perpildytas, tad jį teko priverstinai uždaryti tokiu mums visiems skaudžiu ir sunkiu metu“, – sakė Milano savivaldybės atstovė Roberta Cocco.
Sugrįžimas bus lėtas
Nors mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius išlieka didelis, Italija pradeda ruošti planus, kaip teks išeiti iš karantino, kuris buvo paskelbtas kovo pradžioje.
Dabartiniai griežti suvaržymai galios iki balandžio 13-osios. Jei užsikrėtimų kreivė per tą laiką toliau plokštės ir nebus staigmenų, manoma, kad po Velykų izoliacijos gniaužtus bus ryžtasi šiek tiek atleisti. Tiesa, labai pamažu ir labai atsargiai.
Epidemiologai pabrėžia, jog atslūgus pirmai bangai tiktai labai maža dalis visuomenės bus įgijusi imunitetą naujajam virusui. Likusi didžioji dalis vis dar bus itin pažeidžiama, todėl nuo bet kokios žiežirbos viskas vėl gali greitai užsiliepsnoti.
„Ši pandemija yra tarsi važiuojantis sunkvežimis, sustabdyti ją nebus lengva“, – įspėjo pandemijos algoritmus skaičiavęs profesorius Alessandro Vespigani.
Viruso paralyžiuoto Milano meras Giuseppe Sala pareiškė norintis, kad būtent jo valdomas miestas būtų šio lėto ir labai laukto atsigavimo pavyzdys.
Jis tikino, jog miestas ruošiasi atgimimui, nors kaip viskas atrodys, šiuo metu galima tik įsivaizduoti. Aišku viena: teks mokytis gyventi kitaip nei iki šiol.
„Pagrindinis žodis bus „laipsniškumas“ – po vieną žingsnį vienu metu, suvokiant, kad niekas nevyks taip pat kaip anksčiau.
Neišvengiamai pasikeis važiavimo metro tvarka, ėjimas į stadioną, kiną ar teatrą.
Kai baigsis krizinis periodas, pasikeis reikalavimai, kaip turi būti užpildytos viešosios erdvės. Dabar yra laikas mokytis, kaip įeiti, kaip išeiti ir kaip tvarkytis tais momentais, kai žmonės yra arti vienas kito“, – Milano merą citavo Italijos naujienų agentūra „Ansa“.
Restoranams teks laukti
Kokiu tempu ir eiliškumu šalis sugrįš į normalaus gyvenimo vėžes, kol kas intensyviai diskutuojama. Buvęs Italijos premjeras Matteo Renzi tikino, kad ilgiau nei iki Velykų Italija negali stovėti, ir ragino ekonomikos variklį užkurti kuo anksčiau.
„Leidimas išeiti iš namų turi būti duotas iškart po Velykų, tarkime, balandžio 14 dieną. Vaikai privalo iš karto turėti galimybę praleisti gryname ore bent valandą. Žmonės, kuriems 70 ir daugiau metų, galės išeiti 2 savaitėmis vėliau.
Mes negalėsime švęsti Velykų su seneliais ne dėl to, kad jiems norime blogo, o dėl to, kad juos apsaugotume“, – kalbėjo šiuo metu opozicinei partijai „Italia Viva“ („Italija gyva“) vadovaujantis M.Renzi.
Italijos sveikatos apsaugos ministras Roberto Speranza pabrėžė, kad rekomendacijas, kaip sugyventi su koronavirusu, kol nėra vakcinos, Italijos vyriausybei teiks specialiai sudarytas mokslininkų komitetas.
Žiniasklaida skelbia, jog po Velykų duris atverti greičiausiai bus leista svarbiausiems fabrikams, galintiems užtikrinti darbuotojų saugumą.
Po jų turėtų būti daug kontaktų su klientais neturintys amatininkai, kai kurios parduotuvės, vėliau žalia šviesa bus uždegta kirpykloms ir grožio salonams, taip pat sporto klubams.
Dienraštis „La Repubblica“ rašo, kad tikroji izoliacijos pabaigos pradžia bus po gegužės 4-osios.
Manoma, kad iki gegužės liks uždaryti visi restoranai ir barai. Net ir atvėrę duris jie turės paisyti griežtų taisyklių – užtikrinti mažiausiai metro atstumą tarp klientų.
Daugiausia nerimo epidemiologams kelia vietos, kur renkasi minios žmonių, tad teatrai, kino ir koncertų salės, stadionai bus paskutiniai šioje ilgoje eilėje.
Prognozuojama, kad laisviau pasivaikščioti lauke italams irgi bus leista ne anksčiau nei gegužę.
Manoma, kad rizikos zonoje esančios visuomenės grupės, tai yra vyresni ir sveikatos problemų turintys žmonės, privalės karantino sąlygomis gyventi ilgėliau negu kiti. Svarstoma, kada jiems leisti sugrįžti į darbus, o gal imtis papildomų apsaugos priemonių ir taip apsaugoti nuo galimos infekcijos.
Kai kurie ekspertai siūlo atsižvelgti ir į tai, kad COVID-19 moterims yra mažiau pavojinga nei vyrams.
Planai tikrinti imunitetą
Ekspertai jau dabar suka galvą, kaip atsisakius izoliacijos būtų galima išvengti dar vieno užsikrėtimų cunamio.
Vis dažniau skamba siūlymai kiek įmanoma plačiau daryti serologinius greituosius COVID-19 testus, kad būtų ištirta, kas turi antikūnų naujam virusui, o kas ne. Esą tokia informacija padėtų matyti globalesnį vaizdą ir leistų patikimiau laikyti epidemijos kontrolės vadžias.
Imunitetą jau įgiję asmenys į darbą galėtų grįžti netrukus ir be suvaržymų.
Italijos vyriausybę konsultuojantis mokslininkų komitetas šiuo metu vertina tokių testų efektyvumą ir patikimumą.
„Projektas jau paruoštas, pradėta ieškoti serologinių testų gamintojų. Turi būti surasta įmonė, o gal net ir kelios, kurios galėtų atlikti daug tyrimų, kad būtų išsiaiškinta, kiek italų užsikrėtė koronavirusu to galbūt nė nežinodami“, – penktadienį apie valdžios planus rašė dienraštis „La Repubblica“.
Be kraujo tyrimų, situacijai valdyti siūlomos dar kelios priemonės. Pirmiausia visos įmonės turėtų aprūpinti darbuotojus būtinomis apsaugos priemonėmis.
Siūloma pasitelkti ir išmaniąsias technologijas – per specialiai sukurtas mobiliąsias programėles sekti kiekvieno užsikrėtusiojo maršrutus ir buvusius kontaktus. Esą tokiu būdu būtų galima operatyviai izoliuoti galimus naujus užkrato nešiotojus.
Iššūkis laukia ir gydytojų. Planuojama, kad radus efektyvius vaistus didžioji dalis nesunkiai sergančių COVID-19 pacientų galėtų gydytis izoliuoti namuose. Šiuo metu ruošiami gydymo namuose protokolai ir veiksmų planai medikams.
Planų ir idėjų daug. Akivaizdu, kad šios dvi karantino savaitės bus itin įtemptas periodas mokslininkams ir medikams, turėsiantiems perprasti galimus nežinomo mirtino priešo viražus.
Vakcina padės tašką?
Epidemiologai neslepia – galutinai nugalėti koronavirusą padės tiktai skiepai, tačiau vakcinai sukurti gali prireikti mažiausiai metų. Viso pasaulio laboratorijose šiuo metu vyksta lenktynės su laiku. Pamažu atsiranda ir gerų naujienų.
Italija jau paskelbė pradėjusi 5 vakcinų nuo koronaviruso ikiklinikinius bandymus. Pirmieji rezultatai bus gauti gegužės mėnesį, o rudenį planuojama pradėti ir bandymus su žmonėmis.
Italijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad JAV sukurta vakcina – pleistras „PittCoVAcc“ – jau išbandytas su pelėmis ir davė teigiamų rezultatų.
„PittCoVAcc“ turi 400 mikroadatėlių, kurios nepatenka giliai į odą ir per 2–3 minutes ištirpsta, nesukeldamos jokio skausmo ar kraujavimo“, – sakė su šia vakcina eksperimentuojančio Pitsbergo universiteto mokslininkams vadovaujantis italų profesorius Andrea Gambotto. Jis atskleidė, kad pirmieji bandymai parodė, jog taip vakcinuotos pelės pagamino specifinius nuo viruso saugančius antikūnus.
Teigiama, kad tokią pleistro principu veikiančią vakciną būtų galima pagaminti greitai ir dideliais kiekiais, o nedidelis pleistras, kurio matmenys – piršto atspaudo dydžio, būtų labai patogus naudoti.
Anot Italijos žiniasklaidos, po teigiamų rezultatų davusių bandymų su pelėmis vakcina-pleistras pirmiesiems savanoriams gali būti užklijuotas jau gegužės pradžioje. Jeigu tyrimai klostysis gerai, naująją vakciną esą būtų galima turėti jau labai greitai, o tai prilygtų stebuklui.
„Tikimės per labai trumpą laiką atlikti pirmąjį bandymų etapą. 6–8 savaičių laikotarpis padės pamatyti pirmuosius veiksmingumo požymius.
Kalbant apie vakciną, užteks kelių savanorių, kad pamatytume, ar yra imuninis atsakas. Pakaks ir jų kraujo mėginio. Jei po 2–3 mėnesių turėsime visus atsakymus, o pandemijos situacija išliks tokia, kokia yra dabar, galėsime nedelsdami judėti link vakcinos naudojimo.
Mūsų vizija yra ją naudoti kartu su sezonine gripo vakcina“, – sakė JAV dirbantis Italijos mokslininkas A.Gambotto.
Kol bandymai laboratorijose vyksta visu tempu, kelią pandemijos plitimui bus galima užkirsti tik visiems kartu grojant kaip geram orkestrui, kuriame vos vieno muzikanto blogai sugrota nata gali viską sugriauti.
Epidemiologai pabrėžia: kol nėra vakcinos, teks taikytis ne tik prie naujų socialinių įpročių, bet ir mokytis gyventi su kaukėmis.
Kol kas galime tik spėlioti, kada galėsime laisvai įkvėpti gryno oro visais plaučiais ir vėl itališkai apsikabinti.
Europos Sąjunga atkreipė dėmesį į Italiją
Labiausiai nuo koronaviruso Europoje nukentėjusi Italija toliau reikalauja daugiau solidarumo ir paramos iš Briuselio. Europos Sąjungos viršūnės sureagavo tik tada, kai šalyje politikai ir eiliniai gyventojai pradėjo nukabinėti Bendrijos vėliavas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, anksčiau tikinusi, kad Briuselis nė nesvarsto Italijos prašymo įvesti koronaobligacijas, šią savaitę Italijos dienraščiui „La Repubblica“ atsiuntė atsiprašymo laišką. Ji pripažino, kad ES pradžioje su Italija elgėsi netinkamai.
„Italija – šalis, kuri buvo skaudžiausiai paliesta, – tapo ir didžiausiu įkvėpimo šaltiniu mums visiems. Italai demonstruoja savo solidarumą kasdieniame gyvenime tūkstančiais mažų gestų, kurie tuo pat metu yra diskretiški ir didvyriški. Tik solidarumas gali mums padėti išeiti iš šios krizės – kaip tarp žmonių, taip ir tarp valstybių. Šiandien Europa stoja į Italijos pusę. Deja, taip buvo ne visada. Reikia pripažinti, kad pirmomis krizės dienomis, kai reikėjo bendro atsako, daugelis galvojo tik apie savo namų problemas“, – Bendrijos klaidas pripažino EK vadovė ir pabrėžė, kad Europa pakeitė toną ir yra pasirengusi padėti.
Italijos premjeras Giuseppe Conte U.von der Leyen atsakė taip pat viešu familiariu laišku. „Brangi Ursula, tavo žodžiai yra įrodymas, kad italų ryžtas sukrėtė visų sąžinę, peržengdamas valstybių sienas ir iškeldamas šiandien patį aktualiausią klausimą: ką Europa yra pasirengusi padaryti ne dėl Italijos, bet dėl pačios savęs. Tai momentas pademonstruoti didesnį ambicingumą, vienybę ir drąsą“, – rašė Italijos premjeras ir akcentavo, kad dabartiniai EK pagalbos siūlymai Italijos netenkina.
Atsakymą dėl vadinamųjų koronaobligacijų, kurių taip reikalauja Ispanija ir Prancūzija, Briuselis žada pateikti balandžio 7-ąją. EK pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis duodamas interviu dienraščiui „La Repubblica“ sakė, kad toks ekonominės krizės sprendimo būdas kol kas nėra atmestas.
