Nebenaudojamą Černobylio elektrinę supanti radioaktyvi teritorija liepsnojo nuo balandžio 4 dienos, o gaisrui suvaldyti prireikė šimtų ugniagesių, policijos pareigūnų ir kitų gelbėtojų. Jiems pragariškas liepsnas užgesinti padėjo tik prapliupęs stiprus lietus, tačiau penktadienį buvo pranešta apie naujus gaisro židinius.
Ugnis netgi pasiekė miestu vaiduokliu vadinamą Pripetę, kuri buvo pastatyta elektrinės darbininkams apgyvendinti ir 1986 metų balandžio 26 dieną buvo palikta visam laikui.
Tą dieną Sovietų Sąjungos pareigūnai liepė elektrinės operatoriams padidinti energijos sąnaudas, taip sukeldami elektrinės perkaitimą ir galų gale vieno iš reaktorių sprogimą.
Komunistinė vyriausybė kelis mėnesius mėgino dangstyti katastrofą ir Pripetės gyventojams tvirtino, kad iš miesto jie evakuojami laikinai.
Bet tai buvo netiesa – dėl itin aukšto radiacijos lygio mieste niekas niekada nebegalėjo gyventi.
Tik po to, kai radiacija po truputį ėmė kristi žemyn, Ukrainos valdžia padidino leidimų įvažiuoti į Černobylio zoną skaičių.
Pradėta organizuoti turistų grupių keliones, jiems leista vaikščioti Pripetėje arba apsilankyti elektrinėje.
Zona taip pat apima kelis apleistus kaimus ir kitus objektus, esančius už Pripetės ribų.
Jaudinasi dėl turizmo objektų
„Chernobyl Tour“ yra didžiausia ekskursijas į Černobylio zoną rengianti kompanija, siūlanti pagalbą organizuojant keliones ir siekianti užtikrinti, kad jokie savarankiškai veikiantys keliautojai nevežtų turistų į pavojingas vietas. Antradienį bendrovės direktorius Jaroslavas Jemeljanenka pranešė, kad gaisras sunaikino ne vieną turizmo objektą.
„Daugiau nei 30 proc. turistinių vietų buvo sunaikintos ir nebegali būti atkurtos, pavyzdžiui, sovietinės poilsio stovyklos, kurias mes rodydavome turų, trunkančių kelias dienas, metu. Sudegė ir nemažai rajono kaimų“, – kalbėjo J.Jemeljanenka.
Tačiau kompanijos direktorius patvirtino, kad žymiausi objektai – elektrinė, Pripetės miestas ir kiti – nenukentėjo.
Palietė ir asmeniškai
Pranešama, kad ugnis pasiekė Pripetės pakraštį, tačiau nepalietė jokių pastatų.
„Tačiau kaimuose liko tik anglys ir krosnys. Šiuose kaimuose, žinoma, niekas nebegyveno, bet jiems pavyko išlikti iki šiol. Labai gaila“, – sakė už „Chernobyl Tour“ turų plėtrą atsakingas Serhijus Mirnas.
Vyras teigia, kad didžiausia netektis turizmui – buvusi jaunimo stovykla „Smaragdas“, kurioje buvo galima rasti dailių medinių namelių miške.
Šioje stovykloje taip pat buvo apgyvendinti Černobylio katastrofos likvidatoriai.
Ši netektis palietė S.Mirną asmeniškai – jis pats buvo vienas likvidatorių ir parašė ne vieną knygą apie Černobylio katastrofą ir jos padarinius.
„Šioje vietoje vis dar buvo galima rasti Sovietų Sąjungą menančių piešinių. Tai buvo tarytum gyvas katastrofos paminklas“, – teigė vyras.
Kol kas neaišku, kada Ukraina ir vėl leis turistams atvykti į Černobylio zoną. Šie turai duoda šaliai gana nemažai pajamų ir yra viena svarbiausių Ukrainos turizmo industrijos dalių.
Iki šiol į zoną būdavo galima atvykti vienai arba kelioms dienoms – būdavo nakvojama Černobylio muziejuje, o žmonėms suteikiama galimybė susitikti su vietiniais, vis dar gyvenančiais zonoje.
Siekia, kad nepasikartotų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris anksčiau žadėjo plėtoti turizmą Černobylyje, apie gaisrą kalbėjo antradienį.
„Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovas kiekvieną dieną praneša apie įvykių eigą. Vakar buvo numalšinti 6 liepsnų židiniai.
Pavojaus atominei elektrinei, panaudoto kuro saugyklai ir kitiems svarbiems objektams nėra. Šiuo metu atviro degimo uždaroje zonoje nepastebima“, – tuomet pabrėžė V.Zelenskis.
Jis paragino gyventojus nepasiduoti panikai ir patikino, kad vyriausybė skaidriai informuoja apie susidariusią padėtį.
„Prisimename 1986 metų balandžio 26-osios pamokas, – kalbėjo prezidentas. – Niekas nuo jūsų neslėps tiesos. Šiandien svarbiausia tiesa – kad padėtis ten valdoma. Spinduliuotės fonas sostinėje ir Kijevo srityje neviršija normos.“
Praėjusią savaitę policija sulaikė 27 metų vyrą, kuris prisipažino, kad savo namų kieme, Černobylio zonoje esančiame Rahivkos kaime, padegė šiukšles. Dėl to buvo suniokotas maždaug 5 hektarų plotas. Vyrui gresia iki 5 metų kalėjimo.
Gaisrai, kilę dėl žolės ar šiukšlių deginimo, dažni kitose Ukrainos gyvenvietėse.
Pranešama, kad šalies parlamentas rengia naujus įstatymus, kad padegėjų lauktų griežtesnės bausmės ir būtų užkirstas kelias kitoms panašioms situacijoms.
Parengta pagal „Breitbart“, „Forbes“ inf.
