Daugiau nei 800 metų istoriją matęs statinys. Vieta žinoma ne tiktai kiekvienam tikinčiajam, bet ir didžiajai daliai nekrikščioniškojo pasaulio. Vienas svarbiausių statinių kiekvieno prancūzo tapatybės suvokimui. Katedra, įkvėpusi vieną žymiausių pasaulyje literatūros kūrinių.
Epitetų Paryžiaus Dievo Motinos katedrai galima rasti daugybę. Dėl to prieš metus įvykęs gaisras buvo vienas svarbiausių įvykių, po kurio Prancūzija dar ir šiandien nėra iki galo atsigavusi.
„Mūsų drama“, „Dievo Motinos tragedija“, „Mūsų mergelė, mūsų istorija“, „Dievo Motina ašaroja“ – tokiomis antraštėmis kitą rytą po gaisro kraupią žinią skelbė kiekvienas Prancūzijos laikraštis, o šokiruotiems žmonėms teberiedėjo ašaros. Dabar panašiomis antraštėmis skelbiama apie koronaviruso aukas. Gaisras katedroje tarsi simbolizavo didesnę žmonijos laukiančią tragediją.
Daugelis prancūzų prieš metus visą naktį sekė kovos su 18 val. 20 min. vietos laiku kilusiu gaisru eigą, o paryžiečiai ėjo link katedros ir meldėsi, nes daugelis bijojo, kad šio šedevro gali daugiau nebepamatyti.
Numalšinti liepsnas pavyko tik po 15 valandų kovos.
Bet dabar katedros atstatymo darbai vis dar skendi nežinomybėje, tad ar pavyks prancūzams tapti Europos atsitiesimo simboliu?
Darbai nuolat stoja
Šalia Paryžiaus katedros tyliai stovi vienišas kranas. Nėra darbuotojų, nėra atstatymo darbų ar pasirengimo jiems šurmulio.
Po gaisro Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo, kad per penkerius metus, iki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių, bus atkurtas šis UNESCO pasaulio paveldo objektas.
Tačiau su koronaviruso pandemija kovojančioje Prancūzijoje buvo sustabdyti visi darbai katedros teritorijoje, tad Eliziejaus Laukų šeimininko tikslas vis labiau tolsta iš horizonto.
Darbai jau keletą mėnesių buvo atidėti, nes per gaisrą išsilydė daugiau kaip 300 tonų švininio stogo, o visa aplinka buvo užteršta nuodingomis dalelėmis, kurias nėra taip lengva pašalinti.
Trapi katedros struktūra gali bet kurią akimirką sugriūti, nepaisant visų sienas ir arkas laikančių medinių sijų. Rudenį ir žiemą darbai buvo kelis kartus sustabdyti, nes vėjo gūsiai viršijo 40 kilometrų per valandą greitį.
Įprastai katedroje dirbantiems 60–70 darbuotojų dar nepavyko pašalinti ir visų išsilydžiusių patolių liekanų. Prieš kylant gaisrui buvo atliekami stogo atnaujinimo darbai.
Kol nebus pašalintas tarpusavyje susilydžiusių pastolių tinklas, darbininkai negalės įrengti laikino patvaresnio stogo, kuris nuo lietaus apsaugotų neįkainojamus bažnyčios kūrinius.
Tyrėjai dar nėra nustatę gaisro priežasties, bet prokurorai įtaria, kad kibirkštį galėjo sukelti nugedusi elektros instaliacija arba blogai užgesinta cigaretė.
Katedros stogą ir smailę prieš metus remontavę darbininkai pripažino, kad nesilaikė saugos taisyklių ir rūkė ant stogo.
Gali būti netikėtumų
Už renovaciją atsakingas generolas ir aistringas katalikas Jeanas Louis Georgelinas tikisi, kad darbai katedroje netrukus vėl bus atnaujinti ir jo vadovaujama „voverių“ komanda toliau galės lynais pasiekti katedros vietas, kur vaikščioti pernelyg pavojinga.
„Šiems darbuotojams socialinės distancijos laikymasis yra darbo dalis“, – tvirtino J.L.Georgelinas.
Iš katedros navos jau pašalinta didžioji dalis šiukšlių.
Tai leido Paryžiaus arkivyskupui Micheliui Aupetit praėjusią savaitę bažnyčioje aukoti mažas Didžiojo Penktadienio mišias.
Tačiau po masyviu skliautiniu stogu dar stūkso šiukšlių piliakalniai. Jie turėjo būti pašalinti praėjusią vasarą.
Įžymiuosius Dievo Motinos katedros vargonus taip pat reikės pašalinti iš pastato, o 8 tūkst. jų vamzdžių kruopščiai išvalyti, nes per gaisrą juos užklojo švino dulkių sluoksnis.
Darbuotojų laukia daugybė kitokių valymo ir pastato tvarkymo operacijų. Projekto vyriausiasis architektas Philippe’as Villeneuve’as įspėjo, jog naujų netikėtų iššūkių gali kilti pradėjus vykdyti dar nepradėtus darbus.
Nepradėta tvarkyti net priešais katedrą esanti esplanada. Ją tik juosia aukšta tvora, kad turistai nesugalvotų patekti į katedros teritoriją.
Bet J.L.Georgelinas išlieka optimistas ir mano, kad, nepaisant darbų nukėlimo, jis jau po 4 metų toliau girdės katedroje giedamas giesmes.
„Daugelis žmonių teigia, kad, norėdami viską padaryti per penkerius metus, mes daug ko iki galo nepadarysime.
Tai tik piktų žmonių nuomonė. Vienintelis klausimas yra kaip nedvejojant atlikti šį darbą“, – kalbėjo J.L.Georgelinas.
Kaip atstatyti katedrą?
Bet pareigūnų dar laukia daugybė neatsakytų klausimų: ar atstatyti katedrą tokią, kokia buvo, ir naudoti tradicinę techniką ir medžiagas, ar į darbus įtraukti modernius sprendimus?
E.Macronas yra sakęs, jog norėtų, kad sugriuvusi 750 tonų svėrusi smailė būtų atstatyta šiuolaikiškiau.
Tiesa, ši pastato dalis ir taip buvo viena moderniausių – XIX amžiaus viduryje ją pastatė katedros atnaujinimui vadovavęs architektas Eugene’as Viollet le Ducas.
Tiesa, P.Villeneuve’as atsisako bet kokių idėjų įrengti stiklinę smailę, sodą ant stogo ir kitokių netradicinių siūlymų. Apklausos rodo, jog dauguma prancūzų į katedros atstatymą irgi žiūri konservatyviai.
Prezidentas žadėjo su tauta konsultuotis smailės atstatymo klausimais ir paskelbė tarptautinį architektų konkursą, tačiau tikslūs terminai nėra aiškūs.
Pinigų prireiks viskam
Klausimas yra ir kuo pakeisti ąžuolines sijas, kurios laikė stogą. Joms sukurti XII a. buvo iškirsta 21 hektarų miško, o kiekviena sija padaryta iš atskiro medžio.
Dėl to visas katedros stogas buvo vadinamas mišku.
J.L.Georgelinas sausio mėnesį sukėlė visų nuostabą pareiškęs, kad naujosios sijos nebebus medinės. Bet kad ir kas bus pasirinkta statybų metu, pinigai neturėtų būti problema. Visame pasaulyje beveik 340 tūkst. individualių asmenų ar kompanijų žadėjo katedrai atstatyti skirti beveik 1 mlrd. eurų.
Tik viena problema – stringant atstatymo darbams stringa ir didžiausiųjų labdarių siūlyta parama. Prancūzijos verslininkai nori žinoti, kur bus panaudoti jų pinigai, tuomet lėšas perves iškart. Šiuo metu atnaujinimo darbams skirta tik apie 200 mln. eurų.
„Kiekvienas sprendimas verčia manyti, kad tų pinigų čia tikrai prireiks“, – sakė J.L.Georgelinas.
Tačiau šios lėšos nepadės regione aplink katedrą įsikūrusiems restoranams, suvenyrų parduotuvėms ir kitiems verslams.
Vien per praėjusius metus čia įsikūrusių verslininkų pajamos sumažėjo dviem trečdaliais.
„Žmonės čia dirbo 50 metų, o dabar praėjus vos metams jau yra ties bankroto riba“, – tvirtino Dievo Motinos katedros verslų aljanso prezidentas Patrice’as Lejeune’as.
Problemas tik paaštrino koronaviruso pandemija, dėl kurios daliai verslų teko nutraukti veiklą.
Sugretino dvi tragedijas
J.L.Georgelinas tvirtina, jog katedros atstatymas ir gigantiškos sanitarinės, ekonominės ir socialinės krizės suvaldymas yra dvi didžiausios problemos šiandieninėje Prancūzijoje.
Šie du įvykiai tarpusavyje yra visiškai nesusiję, tačiau kai kurie prancūzai tame įžvelgia ir panašumų.
Katedros rektorius monsinjoras Patrickas Chauvet tvirtina, kad tiek prieš metus, tiek dabar stovėdamas prie katedros Dievo klausia: „Kodėl?“
„Pandemijos įkarštyje pirmosios gaisro metinės galbūt tik dar labiau simbolizuoja, kad ši daugiau kaip 800 metų istoriją skaičiuojanti sužeista dama yra kur kas arčiau visų nukentėjusiųjų nuo koronaviruso“, – kalbėjo monsinjoras P.Chauvet.
Gaisro metinės buvo tylios. Visi dabar labiau susirūpinę kova su koronavirusu, kuris Prancūzijoje diagnozuotas mažiausiai 165 tūkst. žmonių, 18 tūkst. mirė.
Tačiau vienas simbolinis gestas buvo atliktas – trečiadienį 20 valandą vakaro suskambo Dievo Motinos katedros didžiausias varpas, jis iš 13 tonų bronzos buvo pagamintas dar 1683 metais. Varpas kartu su tūkstančiais savo namų balkonuose plojančių žmonių dėkojo visiems sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams.
Vėl suvienys Europą
Prezidentas E.Macronas šią savaitę dar kartą pakartojo, kad katedra bus atstatyta iki 2024-ųjų.
Paryžiaus vicemeras Emmanuelis Gregoire’as tvirtina, kad tai neįmanoma, nes projekto darbus stabdys teisinių procedūrų įgyvendinimas.
L.Georgelinas tikina, kad įmanoma sutvarkyti nebent katedros vidų, kad čia ir toliau galėtų vykti pamaldos. Tik pašalinus visus senus pastolius ir nuolaužų krūvas architektai ir ekspertai galės įvertinti skliautų ir bendrą katedros būklę.
Tikrieji atstatymo darbai iki 2021 metų greičiausiai dar net nebus prasidėję. Prancūzus galėtų įkvėpti vos už 500 kilometrų esančios Kelno katedros istorija.
Prie Reino upės esantis statinys buvo ne tik dvasinis miesto centras, bet ir visos šalies nacionalinis simbolis. Tačiau Antrojo pasaulinio karo metais Kelno katedra 14 kartų tapo tiek nacių, tiek sąjungininkų taikiniu ir buvo bombarduojama.
Karo pabaigoje visas Kelno senamiestis buvo sulygintas su žeme – stovėjo tik apgriuvusios katedros sienos.
Bet jau 1948 metais buvo atstatyta už altoriaus esanti pagrindinė apsidė ir švenčiamos 700-osios katedros statybos darbų pradžios metinės.
Praėjus vos 11 metų po karo buvo atstatyta ir pagrindinė Kelno katedros nava.
Tuomet Kelno katedros atstatymo darbai simbolizavo visos Europos atsigavimą po Antrojo pasaulinio karo. Nors įgyvendinti savo pirminį planą norintiems prancūzams liko vos 4 metai, nieko nėra neįmanomo.
O Paryžiaus Dievo Motinos katedra gali tapti nauju simboliu, kuris suvienys po koronaviruso krizės atsigaunančią Europą.
