Italijos teisėsauga jau pradėjo dešimtis ikiteisminių tyrimų, atskleidžiančių skandalingą šių įstaigų aplaidumą.
Teisėsauga taip pat aiškinasi, kas nulėmė, kad Bergamo apylinkėse, kur išmirė visa senukų karta, virusas nevaldomai išplito.
Bergamo medikų asociacijos vadovas „Lietuvos rytui“ papasakojo apie ištisą klaidų virtinę, kurią esą privaloma kuo greičiau išanalizuoti, kad tokia dramatiška situacija, kokia susiklostė Italijos Lombardijos regione, daugiau niekur nepasikartotų.
Visoje Italijoje užsikrėtimų kreivė plokštėja ir kasdien skelbiama apie vis mažiau mirčių.
Sekmadienį nuo koronaviruso mirė 433 asmenys. Bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje siekia 178 tūkst., o mirčių – 23,6 tūkst.
Pandemijai rimstant šalyje prasideda kaltųjų paieškos.
Židiniai senelių namuose
Senelių namai Italijoje dabar išgyvena tikrą dramą.
Gedulą dėl juose mirusių šimtų slaugos namų gyventojų pertraukia nuolatiniai teisėsaugos pareigūnų vizitai.
Tyrėjų taikiklyje atsidūrė visos šalies senelių namai nuo šiaurinių regionų, kur koronavirusas išpilto labiausiai, iki pietų.
Mirčių įtaigose, kurios turėjo būti ypač akylai saugomos, neišvengta niekur.
Sveikatos institutas skaičiuoja, kad Italijos senelių slaugos namuose nuo vasario mėnesio mirė iki 7 tūkst. gyventojų.
Koronaviruso simptomų turėjo beveik pusė, tačiau tyrimai visiems nebuvo padaryti.
„Mirčių skaičius slaugos namuose yra gąsdinantis visose tose šalies zonose, kurios buvo labiausiai paliestos viruso, – Bergamo, Brešos ir kitose Lombardijos provincijose. Taip pat Pjemonto, Veneto, Ligūrijos bei kituose regionuose.
Didžiausių COVID-19 židinių žemėlapis sutampa su senelių namų“, – dramą Italijos senelių namuose aprašė žurnalas „L’Espresso“.
Dabar bandoma suprasti, ar tokios skaudžios tragedijos buvo galima išvengti, ar dėl to kaltas vadovų aplaidumas?
Anot Italijos žiniasklaidos, beveik penktadalyje visų šalies įstaigų jau rasta įvairių pažeidimų: trūko apsaugos priemonių personalui, dirbantys su senukais nebuvo išmokyti, kaip elgtis pandemijos atveju, tad nesugebėjo apsaugoti netgi savęs, o juo labiau globojamų pažeidžiamiausių pacientų.
„Senoliai, jums jokio gailesčio“ – tokią skandalingą antraštę penktadienį pirmajame savo puslapyje skelbė specialų tyrimą atlikęs dienraštis „La Repubblica“.
Išsinešė krūvas dokumentų
Nors spragų buvo daug kur, daugiausia įtarimų kelia Lombardijos statistika ir pagrindiniai Milano senelių namai „Pio Albergo Trivulzio“, kuriuose yra daugiau kaip 1200 vietų.
Ant didžiulę teritoriją saugančių vartų kabo vaivorykštė su išpopuliarėjusiu užrašu „Tutto andra bene“ („Viskas bus gerai“). Tačiau panašu, kad nuo pat pandemijos pradžios viskas čia buvo blogai.
Vien šiuose istoriniuose slaugos namuose nuo kovo pradžios iki Velykų mirė beveik pusantro šimto senolių.
Pridėjus dar du padalinius kitose miesto vietose mirčių skaičius pasiekė 190.
Ši globos įstaiga dar prieš tris dešimtmečius buvo atsidūrusi teisėsaugos akiratyje garsioje korupcijos byloje, vadinamoje „Tangentopoli“.
Įsibėgėjus koronaviruso pandemijai pareigūnai į garsiuosius Milano senelių namus vėl grįžo su itin rimtais įtarimais dėl prisidėjimo prie žmogžudysčių įvykdymo ir epidemijos plitimo.
Būtent tokie įtarimai pareikšti įstaigos vadovams.
„Bent jau čia tai tikrai neturėjo nutikti.
Bet istoriniai Milano senelių namai, kurie buvo atsidūrę „Tangentopoli“ bylos epicentre, vėl sulaukė įtarimų. Šį kartą labai sunkių, susijusių su neįprastai dideliu koronaviruso čia pražudytų senukų skaičiumi“, – rašė žurnalas „L’Espresso“.
Pareigūnai šią savaitę liūdnai pagarsėjusiuose senelių namuose darbavosi net 17 valandų.
Jie išsinešė krūvas įvairių dokumentų, tarp jų ir sausio bei vasario mėnesiais mirusių asmenų ligos korteles.
Iš viso, anot Italijos žiniasklaidos, apie 230 bylų, kurias turės išnagrinėti.
Pareigūnai domėjosi, kaip šie senelių namai saugojosi nuo pandemijos, ar personalui buvo suteiktos reikalingos apsaugos priemonės, ar buvo padaryti koronaviruso testai, kur buvo guldomi pacientai, kuriems patvirtintas COVID-19 užkratas, ar buvo garantuota jų izoliacija?
Italijos žiniasklaidai senelių namų darbuotojai liudijo, kad vadovybė kaukes jiems liepė dėtis į kišenę.
Įtariama, kad sergantys koranavirusu senoliai buvo paguldyti šalia sveikų globos namų pacientų, o su visais dirbo tas pats personalas.
Italijos žiniasklaida rašo, kad Milano prokurorai sulaukė gausybės artimųjų skundų. Juos renka ir specialiai suburtas teisingumo reikalaujančių artimųjų komitetas.
„Trečdalis personalo yra užsikrėtę. Likęs daro viską, kas įmanoma, bet be jokių bendrų gairių. Kadangi senelių namai liko be vadovybės, daugiau kaip 1000 pacientų toliau yra prižiūrimi tik medicinos darbuotojų ir slaugytojų, kurie tikrai stengiasi, tačiau nedaro reikalingų sprendimų.
Skyriuje, kur guli mano mama, 20 žmonių, o praėjusią savaitė mirė šeši“, – naujienų agentūrai ANSA sakė komiteto įkūrėjas Alessandro Azzoni.
Nutarimas šokiruojantis
Dokumentus iš senelių namų išsinešę pareigūnai apsilankė ir Lombardijos regiono administracijos patalpose.
Šalies žiniasklaida garsiai skelbia, kad koronavirusas į senelių namus galėjo atkeliauti dėl skandalingo kovo pradžioje priimto regiono nutarimo.
Jame buvo nurodoma sergančius COVID-19 guldyti į senelių namus, kai pandemijai įsisiautėjus ligoninėse ėmė trūkti vietų.
„Jie paguldė sergančiuosius koronavirusu su pačiais silpniausiais, kurie turėjo būti saugomi labiausiai. Pirmiausia su senukais tuose slaugos namuose, kurie virto mirtina bakteriologine bomba.
Tada patikėdami juos tam pačiam hospisų personalui, kur pacientams teikiama tik paliatyvioji pagalba“, – skandalingą informaciją penktadienį skelbė dienraštis „La Repubblica“.
Lombardijos senelių namų asociacija „Uneba“ sakė negalėjusi patikėti tokiu regiono sprendimu.
„Prašymas priimti COVID-19 simptomų turinčius pacientus buvo kaip degtuko deginimas šiaudų kūgyje. Tą nutarimą mes skaitėme kelis kartus ir negalėjome tikėti, kad Lombardijos regiono vadovybė galėjo priimti tokį beprotišką nutarimą“, – sakė asociacijos prezidentas Luca Degani.
Lombardijos gubernatorius Attilio Fontana teisinosi, kad tai nebuvo primestas sprendimas, esą senelių namų administracija galėjo pati spręsti, ar turi tam sąlygas.
„Tai turėjo būti savanoriškas pasirinkimas tų, kurie vadovauja senelių namams, kurie turėjo atskirą, visiškai nuo likusios dalies izoliuotą zoną ir tam skirtą personalą“, – sakė A.Fontana.
Jis pabrėžė, jog toks nutarimas buvo priimtas, nes senelių namai turėjo deguonies atsargas, reikalingas tiems COVID-19 pacientams, kuriems išsivystė komplikuotas plaučių uždegimas.
„Lietuvos rytui“ interviu davęs Bergamo medikų asociacijos prezidentas Guido Marinoni pasakojo, kad kai kurie senelių namai sugebėjo zonas atskirti, bet daugumoje tvyrojo visiškas chaosas.
„Tai yra labai modernios struktūros, kur už senukų priežiūrą reikia mokėti apie 2 tūkst. eurų per mėnesį.
Jose visko yra, bet tai nėra ligoninės tokiems kritiniams atvejams. Kai kurie senelių namai gerai padirbėjo ir atskyrė zonas, kur gyveno senukai ir kur buvo guldomi COVID-19 pacientai.
Patalpos tam buvo. Tačiau sunkiausia buvo atskirti darbuotojų komandas, jeigu tie patys slaugytojai eina rūpintis senukais ir COVID-19 pacientais, tai sukuria tikrą sprogstamąjį mišinį.
Kai kuriems pavyko viską padaryti gerai, kitur buvo daug sumaišties. Dabar tai tiria teisėsauga“, – sakė G.Marinoni.
Prakalbo apie klaidas
Labiausiai Italijoje nuo pandemijos nukentėjusios Bergamo provincijos medikų vadovas „Lietuvos rytui“ atvirai pasakojo, kad klaidų pridaryta ištisa virtinė.
Ir ne tik dėl senelių namų. Didžiausia klaida jis pavadino taip ir nepriimtą sprendimą izoliuoti Bergamo provincijai priklausančias Nembro ir Alcano teritorijas.
Italijos teisėsauga jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Alcano ligoninės, kuri paaiškėjus pirmiesiems užkrato atvejams buvo uždaryta, bet po kelių valandų vėl atidaryta.
Dabar jau neabejojama, kad tai labai prisidėjo prie užkrato išplitimo.
„Tuomet buvo tokia situacija, kai galėjo įvykti bet kokia klaida. Nežinojome, kokio masto epidemija laukia. Teisėjai spręs, ar dėl to kas nors kaltas.
Bet kai jau tapo aišku, kad užkratas iš Alcano ligoninės išplito ir epidemija įgavo dramatišką pagreitį, pavojus visiems turėjo būti akivaizdus.
Viskas jau buvo paruošta, kad Alcano miestas ir Nembras būtų izoliuoti.
Buvo atvykę ir kariai, buvo akivaizdu, kad tai būtina, bet sprendimas buvo vietovių neuždaryti. Tai buvo didžiulė klaida, ir tai labai svarbus šios epidemijos plitimo veiksnys“, – pripažino G.Marinoni.
Bergamo medikų vadovas pasakojo, kad pandemijai užklupus netikėtai trūko daug ko. Pirmiausia apsaugos priemonių medikams, kurie patys to nenorėdami tapo užkrato nešiotojais.
„Šeimos medikai neturėjo reikalingų apsaugos priemonių. Jų nebuvo duota.
Jei būtų pasakę: ieškokit patys, būtume ieškoję. Būtume užsisakę gal per „Amazon“, palaukę, kol atkeliaus po dviejų savaičių. Bet juk civilinės saugos prievolė kritiniais atvejais tuo pasirūpinti.
Iš 600 Bergamo šeimos medikų 5 mirė tiesiog kovos lauke, 150 susirgo, kai kurie vis dar ligoninėse. Jie ne tik susirgo, bet ir patys to nė nenorėdami buvo užkrato nešiotojai.
Paprastas žmogus gali užkrėsti porą asmenų, o medikas, kuris liečia žmogų, kuris prašo pakosėti, tikrina gerklę ir panašiai, gali užkrėsti dešimtis“, – sakė G.Marinoni.
Jis taip pat pripažino, kad trūko ir strateginio mąstymo, – per daug dėmesio buvo skirta vietų reanimacijoje didinimui ir per mažai užsikrėtusiųjų identifikavimui: „Buvo galvojama tik apie tai, kad reikia skubiai padidinti vietų intensyviosios terapijos skyriuose skaičių. Tai buvo labai efektyviai padaryta.
Bergamo parodų rūmuose per kelias dienas buvo įrengta didžiulė ligoninė.
Bet visuomenės sveikatos požiūriu kontrolės labai trūko. Užsikrėtusieji nebuvo identifikuoti, artimieji nebuvo izoliuoti, jiems nebuvo atlikti tyrimai.“
Prasideda kaltųjų paieškos
Bergamo medikų asociacijos vadovas sakė, jog oficiali statistika neatspindi nei užsikrėtusiųjų, nei mirčių Bergame skaičiaus.
Daug žmonių mirė namuose ir į viešai skelbiamus duomenis nebuvo įtraukti. Esą vien Bergamo provincijoje, kur yra 1 milijonas gyventojų, apie 100 000 gali būti jau užsikrėtę.
Jis ragino visus gerai išanalizuoti ne tik Bergamo, bet ir viso Lombardijos regiono dramą, kad klaidos nebūtų kartojamos.
„Dabar akivaizdu, kad ši sudėtinga krizinė situacija turėjo būti tvarkoma teritoriniu principu, izoliuojant visus viruso nešiotojus. Turėjo būti įtrauktas šeimos medikų tinklas, visuomenės sveikatos sistema. Senelių namai turėjo būti prižiūrimi ypač atidžiai.
O buvo susitelkta į tai, kad būtų didinama vietų intensyviosios terapijos skyriuose, ir tai buvo skandalinga klaida.
Kas atsakingas už tai, ne man spręsti, bet labai svarbu žinoti ir suvokti, kas nutiko Lombardijoje, kad kiti Italijos regionai ar kitos šalys galėtų geriau apsisaugoti“, – sakė G.Marinoni.
Jis tikino suprantantis norą kuo skubiau surasti kaltuosius.
Italijoje socialiniuose tinkluose jau buriasi artimuosius praradusių ar susirgusių žmonių grupės, žadančios siekti teisingumo.
Vienoje jų – „Mes skųsimės“ – jau yra beveik 40 tūkstančių narių. Jų viešai papasakotos istorijos šokiruoja.
„Mes turime politikų pateikiamus skaičius, kiek žmonių mirė, tačiau žinome, kad mirusiųjų kur kas daugiau. Jų vardu vienijamės visoje Italijoje ir prašome ne keršto, o teisingumo.
Visi mūsų liudijimai bus prieinami teisėjams. Kas nors už šią tragediją turės sumokėti.
Mes neturime nieko prieš tuos, kurie kovoja pirmose fronto linijose, įskaitant sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus, tačiau iš viršaus padėtis nebuvo tinkamai įvertinta ir sveikatos apsaugos sistema neatlaikė“, – Italijos žiniasklaidai sakė grupės įkūrėjas iš Bergamo Luca Fusco, pats epidemijos pradžioje praradęs tėvą.
Jis tikino, kad 15 savanorių tikrina visus atkeliaujančius liudijimus, pašalina netikrus profilius ir tuos įrašus, kurie yra su politinėmis ar dezinformacijos priemaišomis.
Prasidėjus kaltųjų paieškoms Bergamo medikų asociacijos vadovas G.Marinoni pabrėžė, kad teismų procesai Italijoje trunka labai ilgai, ir ragino atlikti ne tik teisinį įvykių vertinimą.
„Turime elgtis taip, kaip elgiamasi aviakatrastrofų metu, kai tiriama, kur buvo padarytos klaidos, nebadant pirštu į kaltuosius. Jeigu yra kitaip niekas nebenori kalbėti arba sako tai, kas naudinga.
Jeigu neatliksime nepriklausomos analizės, kuri nebūtų susijusi su teisėsaugos veiksmais, niekada neprieisime prie esmės ir nesuprasime, ką turime daryti, kad išvengtumėme tokių tragiškų nelaimių.
Tai turime padaryti labai greitai, nes rizikuojame, kad susidursime su dar baisesniais dalykais, nors ką nors blogesnio man jau būtų sunku įsivaizduoti“, – įspėjo Bergamo medikų vadovas.
