Karantino metu oro tarša antroje pagal gyventojų skaičių pasaulio šalyje Indijoje nepaprastai sumažėjo, o tai įrodo ir užfiksuoti kadrai. Žmonės per programėlę „WhatsApp“ iš šalies miestų dalijosi vaizdais, kuriais negalėjo patikėti daugelis.
Vietos gyventojai dažnai tikrindavo oro kokybės indeksą – tai buvo tapę sadistišku rytmečio ritualu Naujajame Delyje įsikūrusiems žmonėms.
Jau pabodusi raudona žyma, rodanti aukščiausią taršos lygį, buvo dingusi. Ji reiškė, kad su kiekvienu oro įkvėpimu toksinės medžiagos patenka į plaučius.
„Oras šiandien toks, tarsi būtume kalnuose“, – rašė vienas „WhatsApp“ vartotojas.
Karantinas Indijoje buvo įvestas kovo 24 dieną siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą milžiniškoje valstybėje.
Šalyje šios priemonės sukėlė ir didžiulį chaosą, kai gyventojai iš miestų pradėjo bėgti į mažesnius kaimus ir gyvenvietes.
Bet Naujajame Delyje, labiausiai užterštame pasaulio mieste, žmonės pagaliau turi galimybę kvėpuoti tokiu gaiviu oru, kokio nebuvo kelis dešimtmečius.
Miestai pajuto palengvėjimą
Tokios tendencijos matomos ne tik Indijos, bet ir kituose pasaulio didmiesčiuose. Bankokas, Pekinas, San Paulas, Bogota – visi šie miestai fiksuoja neįtikėtinai mažus ir neįprastus taršos rodiklius.
Situacija ironiška, nes gaiviu oru karantino metu gali džiaugtis tik tie, kurie keliauja į darbus. Kiti džiaugtis nekasdienišku reiškiniu gali tik atvėrę langą ar sparčiai žingsniuodami į netoliese esančią parduotuvę.
Naujajame Delyje oro kokybės indeksas dažnai siekia 200 (Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad bet koks skaičius, didesnis už 25, jau kenkia mūsų sveikatai. – Red.). Per patį oro taršos piką praėjusiais metais šis indeksas siekė net 900, o tai yra jau net gyvybei pavojingas skaičius.
Bet dabar, kai miesto gatvėmis nebevažinėja 11 mln. automobilių ir nebedirba gamyklos, oro kokybės indeksas nukrito žemiau 20.
Dangus tapo neįprastai skaidrus ir mėlynas. Net ir paukščių giesmės – garsesnės.
Žmonės negali atsidžiaugti
Politikas ir rašytojas Shashi Tharooras, kuris dažnai kalba apie aplinkosaugos problemas, tikino, jog tai gal privers atsimerkti ir kitus valstybės gyventojus.
„Mėlynas dangus ir galimybė įkvėpti švaraus oro suteikia galimybę palyginti situaciją, kokioje gyvenome prieš karantiną.
Tai puikiai iliustruoja, kaip žalojame savo gyvenimą“, – tikino dr. Sh.Tharooras.
Jo sesuo Smita, kuri sugrįžo iš Jungtinės Karalystės, kai buvo įvesti griežti kelionių apribojimai, ir įstrigo Naujajame Delyje, taip pat negali atsistebėti.
Moteris, serganti astma, teigė, kad kiekviena kelionė į lauką šiame mieste būdavo košmariška.
„Dabar galiu stebėti vakarinį dangų ir matyti žvaigždes. Atrodo, kad net paukščiai džiaugiasi tokia galimybe“, – tikino Smita.
Mokslo ir aplinkosaugos centro direktorė Sunita Narain sakė, kad judėjimo apribojimai ir karantinas parodė, kaip zujantys automobiliai ir be paliovos dirbančios gamyklos teršia miestą.
„Nenoriu girdėti žmonių, sakančių, kad džiaugiamės šiuo karantinu. Tai nėra išeitis. Bet kad ir kaip susiklostys situacija po pandemijos, mums reikės vienaip ar kitaip spręsti oro taršos problemą“, – kalbėjo S.Narain.
Pokyčiai stebina daugelį
Tailando sostinėje Bankoke irgi jaučiama sumažėjusi oro tarša. Praėjusį mėnesį mieste netgi buvo uždarytos mokyklos, nes tarša pasiekė neregėtas aukštumas. Miestas atsigavo ir dėl to, kad jo gatvėse gerokai sumažėjo automobilių srautas.
Bet sostinės gyventojai liūdi, kad pasidžiaugti šviežiu oru negali, nes per karantiną uždaryti parkai, vaikų žaidimų aikštelės ir sporto aikštynai.
„Senyvo amžiaus žmonės, kurie dažnai keliaudavo į parkus leisti laiko ir susipažinti, dabar to daryti negali. Namuose jiems dabar nepaprastai liūdna“, – pasakojo Nantawan Wangudomsuk.
Daugiausia gyventojų turinčio Brazilijos miesto San Paulo gyventojai taip pat vertina pragiedrėjusį miesto dangų.
Nemaža dalis jų pasidžiaugti reta galimybe ir šviežiu oru keliauja į namų balkonus, kur šnekučiuojasi ir gurkšnoja kavą.
Iš klaidų nesimoko
Aplinkosaugos ekspertai ir miestų gyventojai baiminasi, kad maži oro taršos rodikliai pasibaigus karantinui greičiausiai atrodys kaip tolimas sapnas.
Kai miestuose pradės vėl veikti gamyklos ir važinėti automobiliai, situacija net gali dar labiau pablogėti, nes kompanijos ir žmonės sieks kuo greičiau išlipti iš ekonominės krizės.
Pirmieji ženklai iš koronaviruso pandemijos židiniu tapusios Kinijos tikrai nėra džiuginantys.
Atsivėrę miestai ir pašvelnėję karantino reikalavimai vėl privertė gyventojus kvėpuoti nuodingomis medžiagomis.
Prabėgus keturioms savaitėms po Kinų naujųjų metų šventės, kai viruso protrūkis buvo pasiekęs aukščiausią tašką, taršos lygis visoje šalyje buvo nukritęs net 25 procentais.
Tačiau nuo pat kovo pradžios azoto dioksido tarša pradėjo rodyti panašius rodiklius, kokie buvo dar prieš įvedant karantiną.
Situacija blogės, nes gamyklos, verslai ir atominės elektrinės vėl atvers duris ir tęs savo darbus.
„Svarbiausias klausimas – kaip vyriausybių pasitelktos priemonės ekonomikai gaivinti pakenks oro taršos lygiui, kaip kad buvo po 2008 metų pasaulinės finansų krizės?“ – retoriškai klausė Suomijoje įsikūrusio Energijos ir švaraus oro tyrimų centro vyriausiasis analitikas Lauri Myllyvirta.
Pamažu milijonus žudanti tylioji pandemija
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vien 2015 m. oro tarša nulėmė ankstyvą net 8,8 mln. gyventojų mirtį. Naujausio PSO tyrimo duomenimis, padidėjusi oro tarša lemia net 3 metais trumpesnę žmonių gyvenimo trukmę. „Oro taršos įtaka pasaulio žmonėms yra gerokai didesnė, nei manėme iš pradžių. Tai yra pasaulinis fenomenas, tad galime teigti, kad mūsų planetą apėmusi oro taršos pandemija“, – teigė chemikas iš Maxo Plancko instituto Thomas Munzelis.
Akivaizdu, kad ne visus žmones vienodai veikia oro tarša. Labiau pažeidžiami vaikai ir senyvo amžiaus asmenys, taip pat tie, kurie gyvena stipriau taršos paveiktuose regionuose. Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad tarša yra dažnai pamirštama, bet nepaprastai grėsminga problema.
„Sunkiai suvokiama, kad kaip mirties priežastis oro tarša prilygsta tabako daromai žalai ar net gerokai ją lenkia“, – sakė tyrėjas Josas Lelieveldas. Tabako rūkymas sumažina gyvenimo trukmę trečdaliu mažiau nei oro tarša. Skirtingai nei tabako dūmų, ore tvyrančių dalelių išvengti neįmanoma.
Jeigu visos žmonių sukeliamos emisijos būtų sustabdytos, vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje pailgėtų 1 metais. Skaičiuojama, kad kasmet būtų galima išvengti apie 5,5 mln. mirčių. Bet viskas krypsta bloga linkme. PSO pernai paviešino ataskaitą, kurioje teigiama, jog 93 proc. pasaulio vaikų iki 15 metų kvėpuoja užterštu, nuodingu oru.
„Tiek oro tarša, tiek rūkymas yra išvengiami reiškiniai, bet per pastaruosius kelis dešimtmečius kur kas mažiau dėmesio buvo skiriama oro taršos padariniams, kardiologai labiau domėjosi rūkymo sukeltoms pasekmėms“, – teigė Th.Munzelis. Tyrėjai prašo medikų ir sveikatos ekspertų atsižvelgti į nerimą keliančius duomenis ir statistiką ir imtis neatidėliotinų veiksmų – oro taršą priskirti prie svarbiausių širdies ligų rizikos veiksnių – rūkymo, diabeto ir aukšto kraujospūdžio.
Parengta pagal „The Guardian“, „ScienceAlert“ inf.
