Dviejų modernaus pasaulio simbolių gimtinė Čekijoje: vieną pamiršo, kito praeities neatsikrato

JAV doleris yra labiausiai naudojama valiuta visame pasaulyje. Tačiau viename Čekijos miestelyje jais atsiskaityti už paslaugas negalima. Ironiška, nes būtent jame prieš 500 metų ir atsirado garsioji valiuta.

Nedideliame Čekijos miestelyje Jachimove viduramžiais atsirado šiuo metu populiariausia planetos valiuta.<br>„Wikipedia.com“ nuotr.
Nedideliame Čekijos miestelyje Jachimove viduramžiais atsirado šiuo metu populiariausia planetos valiuta.<br>„Wikipedia.com“ nuotr.
Nedideliame Čekijos miestelyje Jachimove viduramžiais atsirado šiuo metu populiariausia planetos valiuta.<br>„123rf.com“ nuotr.
Nedideliame Čekijos miestelyje Jachimove viduramžiais atsirado šiuo metu populiariausia planetos valiuta.<br>„123rf.com“ nuotr.
Nedideliame Čekijos miestelyje Jachimove viduramžiais atsirado šiuo metu populiariausia planetos valiuta.<br> AKG/Scanpix nuotr.
Nedideliame Čekijos miestelyje Jachimove viduramžiais atsirado šiuo metu populiariausia planetos valiuta.<br> AKG/Scanpix nuotr.
Tos pačios kasyklos, kurios prisidėjo prie galingiausios pasaulio valiutos iškilimo, vėliau tapo pavojingu branduoliniu ginklu. <br> AFP/Scanpix nuotr.
Tos pačios kasyklos, kurios prisidėjo prie galingiausios pasaulio valiutos iškilimo, vėliau tapo pavojingu branduoliniu ginklu. <br> AFP/Scanpix nuotr.
Nedideliame Čekijos miestelyje Jachimove viduramžiais atsirado šiuo metu populiariausia planetos valiuta.
Nedideliame Čekijos miestelyje Jachimove viduramžiais atsirado šiuo metu populiariausia planetos valiuta.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 27, 2020, 10:38 PM

Nedidukas Jachimovo miestelis įsikūręs tarp Rūdinių kalnų. Būtent čia ir prasidėjo žymiojo pinigo istorija.

„Nemačiau jų jau ilgą laiką. Šiame miestelyje mes priimame tik kronas, eurus, retsykiais rublius. Amerikietis pastarąjį kartą čia apsilankė daugiau nei prieš trejus metus“, – pasakojo docentas Janas Francovičius.

Jachimove šiandien gyvena viso labo 2,7 tūkst. gyventojų, jis įsikūręs visiškai šalia Čekijos ir Vokietijos pasienio. Apie šią vietą daugelis greičiausiai niekada nebuvo girdėję.

Neseniai šiai vietai buvo suteiktas UNESCO pasaulinio paveldo statusas.

Sunku įsivaizduoti, kad kapitalistinį pasaulį atspindinti valiuta buvo sukurta vienkiemius primenančiame miestelyje.

Vietiniai reikšmės nesuvokia

Vaikščiodamas tarp apleistų gotikinių ir Renesanso pastatų ir praeidamas XVI amžių menančią pilį vargu ar pagalvotum, kad joje galėjo atsirasti doleris.

„Kaip tai įmanoma? Apie tai čia niekur nėra rašoma. Daugelis čia gyvenančių net nežino, kad tai įvyko Jachimove. Niekas iš kitų pasaulio kraštų negali pasigirti tokia kalnakasybos istorija kaip šis miestelis, tačiau mes pamiršome šią savo istorijos dalį“, – kalbėjo Michalas Urbanas.

Dar prieš tai, kai šioje teritorijoje buvo įkurtas miestas, Rūdiniai kalnai atskyrė Bohemijos ir Saksonijos regionus.

XVI a. čia karaliaudavo vilkai ir meškos.

Kai krašte buvo atrasta sidabro, grafas Hieronymus Schlickas pakrikštijo šią vietą Joachimstaliu (Joachimo slėniu).

„Tuo metu Europoje dominavo miestai valstybės. Kadangi nebuvo visus vienijančios konkrečios valiutos, valdovai patys kaldinosi autentiškus pinigus“, – pasakojo M.Urbanas.

Gamybos mastas stulbino

Monetų kaldinimo pradžia laikoma 1520 metų sausio 9-oji. Valiuta buvo pavadinta joachimstaleriais. Vėliau pavadinimas buvo sutrumpintas į talerius.

H.Schlickas padarė du dalykus, kad užtikrintų šios valiutos populiarumą ir tęstinumą. Kiekviena moneta svėrė 29,2 gramo ir kiekvienos iš jų diametras buvo vienodas.

Monetos buvo kaldinamos tokiu tempu, kokio pasaulis dar nebuvo regėjęs. Vos per 10 metų iš nedidelio tūkstantį gyventojų turinčio miestelio ši vieta virto didžiausiu sidabro kasybos centru Europoje.

Gyventojų skaičius šoktelėjo iki 18 tūkst., mieste buvo daugiau nei tūkstantis sidabro kasyklų.

1533 metais Joachimstalis tapo antru pagal dydį Čekijos miestu po Prahos. Daugiau nei 12 milijonų talerių iki amžiaus vidurio paplito visoje Europos teritorijoje.

Nė viena valiuta Senajame žemyne negalėjo pasigirti tokiais skaičiais.

Greitai sidabro atsargos mieste pradėjo sekti, tačiau taleriai jau buvo labai populiarūs, o Šventoji Romos imperija pasitelkė talerį kaip standartą, kuriuo turėtų sekti visos imperijos viduje veikusios valiutos.

Pavyzdys visam pasauliui

„Ateinančius 300 metų įvairios pasaulio šalys bandė remtis talerių modeliu. Netrukus taleris pradėjo gyventi nepriklausomą gyvenimą toli nuo čia“, – pasakojo miestelyje gyvenantis M.Urbanas.

Kai įvairių šalių valdovai pradėjo gaminti monetas, panašias į talerius, jie taip pat jas pervadino.

Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje taleris tapo žinomas dalerio vardu. Islandijoje buvo vadinamas „daluro“, o Italijoje – „tallero“.

Greitai taleriai išplito ir į kitus žemynus. Afrikoje jis buvo naudojamas Etiopijoje, Kenijoje, Mozambike ir Tanzanijoje iki pat XX a. Arabų pusiasalyje ir Indijoje jis buvo naudojamas dar ilgiau.

Oficiali valiuta Slovėnijoje iki pat 2007 metų buvo tolarai.

Olandijoje monetos buvo spausdinamos su liūto atvaizdu ir gavo leuvendalderio vardą („liūto taleris“).

Su šiuo pavadinimu iki šiol siejamos Moldavijos ir Rumunijos lėjos bei Bulgarijos levai.

JAV dolerio pavadinimas kildinamas iš olandiškojo leuvendalderio.

Ši valiuta paplito tarp anglakalbių kolonistų. Doleris oficialiu JAV pinigu tapo 1792 metais ir nuo to laiko neužleidžia savo lyderio pozicijų net ir atokiuose pasaulio kraštuose.

Miestelis slepia skausmą

Vis dėlto Jachimovo istorija slepia ne tik džiugius prisiminimus. Sidabro kasyklose dirbę asmenys susirgo nuo mistinės medžiagos, kuri sukeldavo šiurpias plaučių ligas.

1898 metais garsioji mokslininkė ir Nobelio premijos laureatė Marie Curie, atlikdama bandymus miestelio sidabro kasyklose, atrado du radioaktyvius elementus – radį ir polonį.

Šis atradimas jai kainavo labai brangiai – ji nepataisomai susižalojo rankas, o dėl per didelio radiacijos kiekio netrukus mirė.

Tos pačios kasyklos, kurios prisidėjo prie galingiausios pasaulio valiutos iškilimo, dabar tapo pavojingu branduoliniu ginklu.

Ateinančius kelis dešimtmečius miestelis vis atverdavo savo kasyklas, kurios tapo didžiausiu radžio šaltiniu visoje planetoje.

Nacistinės Vokietijos mokslininkai čia atliko atominio reaktoriaus bandymus. Po to, kai Čekoslovakija atgavo Joachimstalį iš Vokietijos po Antrojo pasaulinio karo ir pervadino jį Jachimovu, buvo sutarta, kad Sovietų Sąjunga čia įkurdins gulagą.

„Anksčiau čia gyvenę žmonės didžiavosi mūsų nuveiktais darbais, tačiau kai pasikeitė miestelio gyventojai, visa geroji atmintis išnyko“, – teigė M.Urbanas.

50 tūkstančių sovietų politinių kalinių buvo atgabenti į Jachimovą 1949–1964 metų periodu. Čia kaliniams teko šiurpi užduotis – kasti, traiškyti ir vežti nepaprastai kenksmingą uraną, kad būtų sukurta atominė bomba.

Neįtikėtina, bet du bene svarbiausi modernaus pasaulio galios simboliai – doleris ir branduolinis ginklas kilo iš nedidelio Čekijos miestelio.

Šiandien Jachimovas vis dar bando vaduotis iš skaudžios praeities. Radioaktyvūs pastatai, išsekę medžiai ir nuskurdusi aplinka – visa tai pastaruoju metu yra taisoma siekiant sugrąžinti buvusią vietovės šlovę.

Bet miestelyje nematyti ženklų, kad čia atsirado doleris. Tačiau jei apsilankysite viename iš Jachimovo monetų muziejų ir paklausite darbuotojų, koks yra žymiausias eksponatas, jie parodys į įrėmintą banknotą su George’u Washingtonu.

Mieste siūlomas ir netradicinis poilsis

Jachimove siūlomos ir netradicinės sveikatingumo paslaugos – turistai kviečiami maudytis ir atsigaivinti radioaktyviame vandenyje. Didžiuliame SPA komplekse, kuris atidarytas dar 1912 metais, žmonės laukia alternatyvaus gydymo.

Nors maudymasis radioaktyviame vandenyje atrodytų prasta idėja, daktarai šiame centre mano priešingai. „Tokios procedūros turi du klinikinius pranašumus: tai sumažina uždegimą ir veikia kaip nuskausminamieji, o vandens sukeltas efektas panašus į morfino“, – sakė gydytojas Jindrichas Masikas.

Lankytojai šiame centre lankosi siekdami išgyti nuo įvairiausių ligų – neurologinių sutrikimų, artrito. „Akivaizdu, kad turime skirtingą radiacijos limitą. Galėtume radiacijos nesumažinti, tačiau mes atsižvelgiame į pacientų sveikatą ir galimas rizikas. Naudojame labai mažas radiacijos dozes“, – tvirtino J.Masikas.

Vaclavas Pucelikas sako, kad tokios procedūros jam padeda atgauti jėgas: „Niekas nenumalšina mano sąnarių skausmo taip, kaip šis radioaktyvus vanduo. Užtenka voniose praleisti 20 minučių per dieną.“ Vyras į šį centrą gali atvykti tik kartą per metus, nes lankytis dažniau uždrausta dėl pavojaus organizmui.

SPA centre netrūksta ir atvykėlių iš kitų pasaulio vietų: jame lankosi turtingi svečiai iš Vidurinių Rytų, taip pat Rusijos gyventojai.

Parengta pagal BBC inf.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.