O.Bradley paskambino Dwightas D.Eisenhoweris: „Bradai, viskas baigta“. Nacistinė Vokietija pasidavė 2 val. 41 min. nakties.
Tai nutiko Gegužės 7 dieną, 1945 metais. O.Bradley nuėjo prie savo žemėlapio ir ant jo užrašė simbolį D+335 – tai reiškė, kad sąjungininkų kariai Normandijoje jau buvo 335 dienas.
Vienuoliką mėnesių jie kovėsi skirtingose pasaulio vietovėse, prarasta tūkstančiai amerikiečių, britų, kanadiečių, prancūzų ir vokiečių karių bei pilotų.
Masinės kapavietės driekėsi Italijoje, Šiaurės Afrikoje, Rusijoje ir kitose valstybėse. Visi žuvę kovėsi prieš Adolfo Hitlerio vadovaujamą Vokietiją.
A.Hitleris dar likus savaitei iki kapituliacijos paskelbimo nusišovė savo bunkeryje Berlyne.
„Piktadariai pasidavė. Dabar mes galime kiek atsipalaiduoti“, – gegužės 8 dieną pranešė tuometis Jungtinės Karalystės pirmininkas Winstonas Churchillis.
Minios žmonių patraukė į New Yorko „Times“ aikštę, Londono Trafalgaro aikštę ir Eliziejaus laukus Paryžiuje.
„La guerre est finie! La guerre est finie! Karas baigėsi!“, – skandavo Paryžiaus gyventojai, kurie prieš ketverius metus stebėjo A.Hitlerio kalbą netoli Eiffelio bokšto.
Žmonės tą gegužės 8 dieną netvėrė džiaugsmu: šoko, dainavo, bučiavosi, gėrė, mojavo vėliavomis ir muzikavo.
Viename Jungtinės Karalystės mieste net pasirodė karstas ant ratų, su neva jame vežamu „Hitleriu“, kuris buvo padegtas.
„VISKAS BAIGTA“, – rašė karinis dienraštis „Stars and Stripes“. „PERGALĖ“, – tokia antrašte papuošė tos dienos laikraštį „Philadelphia Inquirer“.
„Aš tik norėčiau, kad Franklinas D.Rooseveltas dabar būtų su mumis ir galėtų atšvęsti šią pergalę“, – kreipimesi į šalies gyventojus sakė JAV prezidentas Harry Trumanas.
Vašingtone majoras Keithas Wakefieldas iš Australijos buvo nustebintas švenčiančių žmonių minios: „Į mūsų automobilį įšoko labai daug merginų. Vašingtono, Lincolno, Jeffersono monumentai buvo pilni laimingų žmonių“.
Tuometinėje Čekoslovakijoje Oskaras Schindleris atsisveikino su tūkstančiu žydų, kuriuos išgelbėjo nuo nacių, paslėpdamas savo gamykloje.
Isabella, Regina ir Berta Katz mama buvo nužudyta Osvencimo koncentracijos stovykloje, o pačioms sesėms pavyko išgyventi jos siaubus ir ištrūkti į JAV.
„Norime padėkoti amerikiečiams už tai, kad jie savo gydančiomis rankomis priėmė mus į savo būrį ir išgelbėjo mūsų širdis“, – laiške rašė I.Katz.
Kariai taip pat buvo išsekinti kruvino ir atrodė, niekad nesibaigiančio konflikto. „Tai buvo ilgas ir kruvinas kelias. Šis laikotarpis išsunkė vyrus, tiek fiziškai, tiek dvasiškai“, – kalbėjo „Associated Press“ karo korespondentas Halas Boyle'as.
„Nebuvo jokių džiaugsmingų skanduočių. Karo pabaiga buvo sutikta kaip eilinė diena“, – kalbėjo seržantas Benjaminas Ferenczas.
Amerikiečiai kare kovėsi palyginus neilgai – apie 3,5 metų, tačiau Prancūzijai, Jungtinei Karalystei ir kitoms Europoms valstybėms karas atrodė lyg truktų ištisą amžinybę.
Britai patyrė Diunkirko apsiaustį, prancūzai turėjo pasiduoti ir stebėti kaip naciai įžengia į Paryžių, Sovietų Sąjungos kariai kovėsi Staliningrado mūšyje, o žydams teko išgyventi holokaustą.
Tačiau visa tai pasibaigė. Artimiausias A.Hitlerio patarėjas Alfredas Jodlas gegužės 7 dieną pasirašė garsųjį „Karinio pasidavimo“ aktą.
Keliolika reporterių ir fotografų stebėjo neįprastą susitikimą, o A.Jodlas, kuris sėjo paniką ir baimę visoje Europoje, dabar pats netramdė ašarų ir sielvarto.
„Aš tik tikiuosi, kad nugalėtojai elgsis gailestingai“, – sakė A.Jodlas.
„Jo akys buvo pilnos ašarų, o veidas pilnas nevilties ir nusivylimo“, – kalbėjo karo korespondentas iš Australijos Osmaras White'as.
Generolas A.Jodlas tuomet nubėgo pas D.Eisenhowerį, o šis jam pranešė, kad už visas nacių padarytas skriaudas jiems reikės deramai atsakyti.
Oficialus paleidimo raštas pasaulinėje žiniasklaidoje buvo paviešintas tik kitą dieną, tačiau „Associated Press“ žurnalistas Edwardas Kennedy pasistengė, kad šalies gyventojai turėtų galimybę ilgiau pasidžiaugti iškovota pergale.
Naujieną jis išplatino dar gegužės 7 dieną, taip suteikdamas papildomas 24 laimės valandas savo šalies gyventojams.
Tuo metu Londone, mažas berniukas Bendruomenių Rūmų foje paprašė šalies ministro pirmininko Winstono Churchillio autografo.
W.Churchillis išsitraukė savo akinius, nusivalė juos ir pasirašė į vaiko autografų albumą ir paglostęs jo plaukus tarė: „Tegul tai tau primena šią didingą dieną“.
Parengta pagal „Washington Post“ inf.
