Virusas kardinaliai pakeitė vaizdą lyderių kabinetuose – tuščios salės ir jokių ginčų

Koronavirusas pakeitė ne tik tai, kaip gyvena eiliniai žmonės, bet ir visiškai transformavo šalių valdžios darbą. Kai kurie ekspertai mano, kad, nepaisant techninių nesklandumų, šis perėjimas gali būti sėkmingas.

Darbas nuotoliniu būdu karantino metu visiškai pakeitė įprastines procedūras tarp Jungtinės Karalystės parlamentarų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Darbas nuotoliniu būdu karantino metu visiškai pakeitė įprastines procedūras tarp Jungtinės Karalystės parlamentarų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Darbas nuotoliniu būdu karantino metu visiškai pakeitė įprastines procedūras tarp Jungtinės Karalystės parlamentarų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Darbas nuotoliniu būdu karantino metu visiškai pakeitė įprastines procedūras tarp Jungtinės Karalystės parlamentarų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Gitanas Nausėda dalyvavo Europos Vadovų Tarybos vaizdo konferencijoje.<br>LR/R.Dačkaus nuotr.
Gitanas Nausėda dalyvavo Europos Vadovų Tarybos vaizdo konferencijoje.<br>LR/R.Dačkaus nuotr.
Darbas nuotoliniu būdu karantino metu visiškai pakeitė įprastines procedūras tarp Jungtinės Karalystės parlamentarų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Darbas nuotoliniu būdu karantino metu visiškai pakeitė įprastines procedūras tarp Jungtinės Karalystės parlamentarų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Darbas nuotoliniu būdu karantino metu visiškai pakeitė įprastines procedūras tarp Jungtinės Karalystės parlamentarų.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Darbas nuotoliniu būdu karantino metu visiškai pakeitė įprastines procedūras tarp Jungtinės Karalystės parlamentarų.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
G.Nausėda bendrauja su kitų šalių lyderiais kovos su koronavirusu klausimais.<br>Prezidentūros nuotr.
G.Nausėda bendrauja su kitų šalių lyderiais kovos su koronavirusu klausimais.<br>Prezidentūros nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 20, 2020, 10:14 PM

Žalieji suolai Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmuose kone pustuščiai, juose laikydamiesi atstumo vienas nuo kito sėdi premjeras Borisas Johnsonas ir keli Parlamento nariai.

Bendruomenių Rūmų pirmininkas Lindsay Hoyle’as, dėvintis juodą apsiaustą, komanduoja patalpoje esantiems parlamentarams. Bet kai atėjo laikas išklausyti parlamentarų klausimus, jo žvilgsnis nukrypo į televizoriaus ekraną.

Jame vienas po kito klausimus uždavinėjo Jungtinės Karalystės išrinktieji – kas su ausinėmis, kas galbūt atsisėdę per arti kompiuterio kameros, už kai kurių nugaros puikavosi masyvios knygų pripildytos lentynos, už kitų – tuščios namų sienos.

Toks naujas Jungtinės Karalystės Parlamento posėdžių formatas įgijo „Zoom“ Parlamento pavadinimą, kurį britai pirmąkart įvertinti galėjo balandžio 22 dieną.

Posėdžiai vykdomi kitaip

Koronaviruso pandemija sutrikdė įprastą posėdžių tvarką įvairių šalių vyriausybėse, savivaldybėse ir kituose valdžios organuose. Nuo Brazilijos ar Naujosios Zelandijos iki Kanados ar Europos Sąjungos įstatymų leidimo bei sprendimų priėmimo procesai ir posėdžiai persikėlė į elektroninę erdvę.

Kelios JAV valstijos, tarp kurių ir Naujojo Džersio bei Kentukio valdžios institucijos, perkėlė savo veiklą į skaitmeninę erdvę.

Diplomatai taip pat tariasi ir veiklą vykdo internete – nuo Jungtinių Tautų atstovų iki Didžiojo septyneto narių.

Bet ne kiekviena šalis arba valdžios organas seka šiuo pavyzdžiu: JAV Kongresas atsisako keisti per daug metų susiformavusias posėdžių procedūras.

Toks staigus pokytis leido valdančiosioms struktūroms tęsti darbus.

Jungtinėje Karalystėje, kaip ir kitur, pasitaikė šiek tiek techninių trukdžių, bet sistema veikia visai neblogai.

„Manau, viskas vyksta sklandžiai. Aišku, technologijos kartais veikia ne taip puikiai, pavyzdžiui, sutrinka ryšys ar prastai girdime vienas kitą, bet procesai vyksta neblogai. Demokratija vėl yra matoma“, – teigė Leiboristų partijai atstovaujanti parlamentarė Chi Onwurah, kuri buvo viena iniciatorių, norėjusių perkelti posėdžių procesą į internetinę erdvę.

Akivaizdu, jog dabar valdžios atstovai elektronine erdve naudojasi todėl, kad tai šiuo metu dėl susiklosčiusios situacijos atlikti būtina, bet visai tikėtina, jog kai kurie „Zoom“, „Google Hangouts“ ar kitų grupinius vaizdo skambučius leidžiančių organizuoti programėlių elementai bus pritaikomi ir ateityje.

Jungtinės Karalystės Parlamente tautos atstovai sėdi itin glaudžiai.

Dabar posėdžiuose gyvai dalyvauti gali tiktai 50 parlamentarų, o dar apie 120 prisijungia sėdėdami prie kompiuterių ekranų.

Tai tik parodo, kaip viena seniausių pasaulio demokratijų gali sėkmingai prisitaikyti prie naujų laikų diktuojamų sąlygų.

„Esame pačiame pandemijos epicentre, kur visuomenė negali įprastai funkcionuoti. Bet Parlamentas turi veikti, o įstatymų leidyba ir procedūros turi tęstis toliau“, – tikino tyrėjas iš Parlamento inovacijų centro Andy Williamsonas.

Technologijas jaukinasi noriai

Brazilijoje, kur šalies prezidentas Jairas Bolsonaro ne kartą nuvertino koronaviruso grėsmę, valstybės Kongresas buvo vienas pirmųjų pasaulyje, kuris leido savo nariams dirbti nuotoliniu būdu.

Kovo 19 dieną Brazilijos Senatas pirmąkart balsavo internetu ir iš karto paskelbė nepaprastąją padėtį šalyje. Taip buvo atkreiptas dėmesys į sveikatos krizę.

Tos sesijos metu įstatymų leidėjai prisijungė vaizdo pokalbio būdu, tačiau dabar savo balsą jie atiduoti gali ir per telefono programėlę. Jiems tiesiog reikia įvesti specialų kodą, o jų balsai užregistruojami realiu laiku.

Jie taip pat gali matyti, kaip balsuoja jų kolegos.

Niujorko universiteto valdymo laboratorijos direktorė Beth Simone Noveck sako, kad Brazilija, kaip ir kai kurios kitos valstybės, greičiau prisitaikė prie naujos tvarkos, nes nuotolinio balsavimo idėją svarstė ir anksčiau.

Tačiau įstatymų leidybos organams nebūtinai reikia prašmatnių programėlių norint atiduoti balsą.

„Kitur balsuojama paprastai – prisijungiama prie „Zoom“ konferencijos pokalbio ir jo metu pasakoma, ar pritariama įstatymo projektui“, – pasakojo B.S.Noveck.

Brazilijos pavyzdžiu pasekė ir kitos Pietų Amerikos šalys – Argentina ir Čilė.

Europos Parlamento posėdžiai Briuselyje vyksta kaip įprasta, tačiau bet kuris parlamentaras gali dirbti ir balsuoti nuotoliniu būdu, o balsavimas vykdomas elektroniniu paštu.

Ispanijoje balsavimas nuotoliniu būdu buvo leidžiamas nuo 2012 metų tiems parlamento nariams, kurie yra išėję tėvystės atostogų, tačiau koronaviruso krizės metu tokia galimybė buvo išplėsta.

Kanados Parlamentas pirmą „Zoom“ sesiją suorganizavo praėjusio mėnesio pabaigoje. Joje buvo aptariama, kaip vyriausybė susidoroja su koronaviruso pandemija.

Nuotolinis balsavimas čia negalimas, o kai kurie parlamentarai atvyksta į Parlamento posėdžius kartą per savaitę, bet vaizdo konferencijos suteikia galimybę posėdyje dalyvauti tiems, kurie neturi tokios galimybės.

Diplomatų rutina pasikeitė

Praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė ir JAV susėdo aptarti dvišalės prekybos sutarties. Tačiau šįkart visos kalbos ir susitarimai buvo aptariami internetu.

Koronavirusas, jo sukeltos ekonominės pasekmės šiuo metu yra pagrindinės problemos, su kuriomis kovoja pasaulio šalių lyderiai.

Komplikuotą situaciją tenka spręsti netradiciškai, nes didžiulių delegacijų kelionės arba rankų paspaudimai šiomis dienomis nėra įmanomi.

„Priežastis, kodėl diplomatai yra siunčiami į užsienio šalių sostines, – kad būtų užmegzti asmeniniai ryšiai ir būtų pasidalyta nuoširdžiomis pastabomis ir įvertinimais“, – leidiniui „Politico“ sakė Singapūro ambasadorius JAV Ashokas Mirpuri.

Tarptautiniai santykiai toliau plėtojami, tačiau be rankų paspaudimų ar gyvų susitikimų. Didžiojo septyneto vadovų susitikimai kovą ir balandį taip pat buvo vykdomi internete.

Pandemija nesustabdė kitų pasaulyje esančių krizių, kai kurios dar labiau komplikavosi. Pabėgėlių krizė Sirijoje, karas Jemene ir gresiantis pasaulinis badas – tai tik kelios iš jų.

Jungtinių Tautų būstinė Niujorke ištuštėjo, o jos diplomatai šiuo metu išsisklaidę visoje planetoje.

JT vadovas Antonio Guterresas vis dar atvyksta į biurą, tačiau jo darbas vyksta daugiausia nuotoliniu būdu. JT savo veiklos net ir pandemijos metu nepristabdė: tęsiamos humanitarinės misijos, taikos operacijos, nors kai kurios karių rotacijos sustabdytos.

Estija perėmė vadovavimą JT Saugumo Tarybai gegužę, o tai yra džiugi žinia žinant, kad Estija yra viena iš pasaulyje technologijų srityje lyderiaujančių šalių.

„Diplomatija, kurią mes žinome, sustabdyta, todėl tenka prisitaikyti prie komunikavimo internete.

Akivaizdu, kad gyvas bendravimas – labai svarbus diplomatinis aspektas, tačiau tenka prisitaikyti prie kitokių laikų“, – kalbėjo Estijos nuolatinės misijos JT atstovė spaudai Liisa Toots.

Ištikimi tradicijoms

Vyriausybių, parlamentų darbas nuotoliniu būdu turi savų trūkumų ir nesklandumų.

Kai kuriems būna itin sudėtinga pakeisti veiklos pobūdį, nes valdžios atstovų darbą reglamentuoja itin griežtos taisyklės.

„Tai yra itin svarbus įstatymų leidimo procesas, todėl viskas turi būti patikrinta ir tikslinga, kad vėliau nekiltų problemų“, – tikino tyrėjas A.Williamsonas.

Technologijos irgi turi būti deramai pritaikytos. Ne visų šalių institucijos ryžtasi investuoti į technologijų plėtrą taip palengvindamos darbo procesą.

Saugumo aspektas taip pat nepaprastai svarbus. Vaizdo platformos, tokios kaip „Zoom“, kritikuojamos dėl saugumo spragų.

Jungtinėje Karalystėje, kaip ir kitose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, kibernetinio saugumo ekspertai patarė, kad „Zoom“ platforma gali būti naudojama sprendžiant tik viešos svarbos klausimus.

Nuotolinių susitikimų ir diskusijų organizavimas tampa komplikuotas, kai dirbama su jautria ar slapta informacija.

Kartais patys politikai apsunkina procesus. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas B.Johnsonas socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti vyriausybės pokalbio „Zoom“ platformoje prisijungimo adresas.

Po šio incidento pati „Zoom“ pašalino ant įrankių juostos esantį adresą, kad prie pokalbių neprisijungtų pašaliniai asmenys.

Dėl saugumo kai kurių valstybių parlamentarai ir politikai renkasi į posėdžių sales ir laikosi socialinės distancijos taisyklių, dėvi apsaugines priemones.

JAV Kongreso nariai dar nesvarstė nuotolinio balsavimo klausimo, tačiau esant pavojingai padėčiai dėl koronaviruso pandemijos senatoriai į posėdžių salę nesirenka.

Nuotoliniu būdu jie nieko negali daryti: nei atlikti oficialių klausymų, nei balsuoti, nebent pakeistų senas taisykles.

Atstovų Rūmai svarstė įteisinti įgaliotinių balsavimą kaip laikiną priemonę, kuri leistų Kongreso nariams balsuoti už kitus jo narius.

„Susiduriame su netradicinėmis aplinkybėmis, tad manau, jog Atstovų Rūmai turi pakeisti taisykles, kad būtų leista komitetams atlikti įstatymų leidybos procedūras“, – teigė Atstovų Rūmų daugumos lyderis demokratas Steny Hoyeris.

Bet yra ir tokių, kurie bijo laužyti šimtametes tradicijas.

Vis dėlto esant kritinei situacijai tokie balsavimo pokyčiai leistų greitai prisitaikyti esant kitoms krizėms.

„Klaida būtų manyti, kad visa tai pasibaigs po kelių savaičių ir visi sugrįš prie įprasto gyvenimo, kaip buvo anksčiau“, – tikino Niujorko universiteto mokslininkė B.S.Noveck.

Naujovės gali neįsitvirtinti

„Tradicinės procedūros turi savo žavesio, dabar prarandama ta atmosfera ir spontaniškumas“, – kalbėjo leiboristė Ch.Onwurah.

Jeigu kada nors matėte Bendruomenių Rūmuose vykstantį posėdį, turėjote pastebėti, kad parlamentarai šūksniais ir švilpimu palydi kolegų kalbas, aktyviai reaguoja į teiginius.

Dabar, kai procedūros vykdomos per „Zoom“, tokių reakcijų nepastebėsi. Tačiau manoma, kad dabar politikai kaip niekada susikoncentravę į konkrečius darbus, o ne į siekį gauti politinių taškų.

„Niekas nenori panaikinti tradicinių posėdžių formato.

Būtina procedūras tęsti akis į akį. Tiesiog reikia sukurti naujas taisykles, kurios būtų tinkamos naujai erai“, – savo nuomonę dėstė B.S.Noveck.

Valdžios struktūros nežino, kada viskas grįš į normalias vėžes.

Net ir tie, kurie nuotolinį darbą ragino įvesti kaip būtinąją priemonę krizės metu, supranta, kad tai gali ir nepakeisti įprastų darbo metodų.

„Tai, ką matome šiuo metu, galime pavadinti priverstinėmis inovacijomis. Konservatyvūs žmonės dabar priversti elgtis moderniai ir jiems netikėtai. Didysis klausimas yra kas vyks toliau? Ką iš to išmoksime ir ką su tuo galėsime pasiekti“, – sako A.Williamsonas.

Bet galima neabejoti, kad naujausios technologijos tikrai gali papildyti tradicinius valdymo procesus, suteikti jiems daugiau laisvės ir skaidrumo. O tai ir yra demokratijos esmė.

Skiriamasi irgi kitaip

Koronaviruso pandemija ir karantinas privertė didžiąją dalį žmonijos pakeisti savo elgseną atliekant įprastus procesus. Darbai atliekami nuotoliniu būdu, o pasimatymai akis į akį keičiami vaizdo pokalbiais.

Britų leidinys „The Guardian“ net sugalvojo specialų terminą poroms, kurios karantino metu išsiskiria per vaizdo pokalbius, – tai pavadino „zumpingu“ (angl. Zumping). Išsiskyrimai per vaizdo pokalbių programą „Zoom“ tapo tokie dažni, jog vis daugiau žmonių teigia, kad buvo „pazumpinti“ savo buvusio partnerio. Karantino metas tapo idealiu laiku tiems, kurie nori išsiskirti ar atsikratyti įkyrių gerbėjų dėmesio.

Vis dėlto šis laikotarpis komplikuotas tiems, kurie nori atsisveikinti ir baigti santykius susitikę akis į akį. Čia į pagalbą ateina vaizdo pokalbių programėlės, tokios kaip „Zoom“, kuriose galima garbingai pabaigti pabodusius ir neperspektyvius santykius.

Parengta pagal „Vox“ inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.