Šešias dienas per savaitę labiausiai pagarsėjusioje Indonezijos turgavietėje Tomohone mėsininkai pjausto šikšnosparnius, žiurkes, gyvates ir driežus, surinktus Sulavesio salos platybėse.
Kai kurie mėsininkai skerdžia net šunis, tarp jų ir naminius, pastvertus gatvėse, tuo piktindami gyvūnų teisių aktyvistus.
Ne vienus metus gyvūnų ir gamtos mylėtojai ragino pareigūnus uždaryti šią turgavietę, skambiai vadinamą Tomohono ekstremaliuoju turgumi. Koronaviruso pandemija tapo tik dar viena priežastimi, dėl kurios gyvūnų teisių aktyvistai dar labiau spaudžia pareigūnus.
„Šis turgus yra tarsi gyvūnų patogenų valgykla, – dienraščiui „The New York Times“ sakė pagrindinis Indonezijos koronaviruso darbo grupės ekspertas Wiku Adisasmito. – Valgyti laukinius gyvūnus – žaidimas su ugnimi.“
Kai buvo nustatyta, kad koronaviruso plitimo šaltinis yra Uhano laukinių gyvūnų turgus, Kinija paskelbė uždaranti visas tokias prekyvietes.
Tad dabar visame regione didžiausias vis dar išsilaikęs toks turgus yra Tomohono ekstremalusis. Iš viso Indonezijoje tokių turgaviečių galima suskaičiuoti septynias.
Dar viena tiksinti bomba
Dauguma laukinių gyvūnų paskerdžiami prieš mėsą atvežant ant prekystalio.
Gyvi narvuose daugiausia laikomi tik šunys, kurie papjaunami pagal užsakymą, nes pirkėjai pageidauja šviežios mėsos.
„Tai tiksinti bomba, – sakė gretimame Bitungo mieste įsikūrusio Tasikokio gamtos gelbėjimo centro vadovas Billy Gustafianas Lolowangas. – Anksčiau ar vėliau tapsime panašios į Uhano pandemijos epicentru“.
Vietos gyventojai tiki, kad kai kurie gyvūnai turi gydomųjų galių. Anot jų, šikšnosparniai gali padėti išgydyti astmą.
Tomohonas yra Šiaurės Sulavesyje, tai yra daugiausia krikščioniška provincija.
Nedidelių laukinių gyvūnų mėsa čia yra tokia įprasta vietos valgiaraščiuose, kad šikšnosparniena ir gyvatiena dažnai parduodama ir paprastose parduotuvėse.
„Iki viruso populiariausi buvo šikšnosparniai, tada – žiurkės ir pitonai. Dabar žmonės dažniau perka kiaulieną ir šernieną“, – sakė mėsininkas Roy Nangka.
Tomohono ekstremaliajame turguje apie 120 mėsininkų dirba pusiaujo karštyje pjaustydami visokius gyvius, tarp jų ir 6 metrų ilgio pitonus, varanus, kilogramą sveriančias baltauodeges žiurkes ir ryžių laukų varles.
Pasibaisėjimo sulaukia ir būdai, kuriais pardavėjai gauna ir žudo kates bei šunis. Kai kurie gyvūnai mirtinai uždaužomi lazdomis, o jų kailis nudeginamas deglais.
Kreipėsi į prezidentą
267 mln. gyventojų turinti Indonezija, kuri pagal šį skaičių pasaulyje užima ketvirtąją vietą, neskubėjo pripažinti koronaviruso grėsmių ir pagal atliekamus testus gerokai atsilieka nuo kitų valstybių.
Penktadienį Indonezijoje buvo nustatyti 20,1 tūkst. koronavruso atvejų ir per 1,3 tūkst. mirčių. Rytų Azijoje pagal šiuos duomenis Indoneziją lenkia tik Kinija.
Praėjusią savaitę gyvūnų teisių grupės koalicija „Indonezija be laukinių gyvių mėsos“ paragino šalies prezidentą Joko Widodo uždaryti laukinių gyvių mėsos turgavietes, kad būtų užkirstas kelias galimam naujų patogenų atsiradimui.
„Jei nieko nedarysime, klausimas bus ne ar kils panaši pandemija, bet kada tai įvyks“, – rašoma koalicijos laiške prezidentui.
Aktyvistai sako, kad laukinius gyvūnus maistui parduoda ne tik didžiosios septynios turgavietės, bet ir daugybė mažesnių. Kai kurios garsėja tuo, kad parduoda nelegaliai sugautus paukščius – dėl tokios prekybos Indonezijos miškuose per metus išnaikinama apie 20 mln. giesmininkų.
Solo mieste esančiame populiariame Depoko turguje vietos pareigūnai dėl koronaviruso grėsmės liepė sunaikinti beveik 200 šikšnosparnių.
Ši prekybos vieta toliau veikia, bet šikšnosparnių mėsos čia neberasi.
Svarbi tradicijos dalis
Kitose vietose atsisakoma uždaryti laukinių gyvūnų mėsos skyrius, nes tai svarbus tradicinės mėsos ir pajamų šaltinis.
Šiame regione itin vertinama mėsos įvairovė ant stalo, tad žmonės pasistengia svečiams patiekti ne vieną variantą.
Laukinių gyvių mėsa kainuoja ne mažiau, o dažniausiai dar daugiau už užaugintų ūkiuose.
Gyvūnų teisių organizacijų atstovai pasakojo, kad kartais turgavietėse mėsai parduodami ir saugomi gyvūnai.
Pavyzdžiui, sulavesiniai kuskusai – sterbliniai gyvūnėliai didelėmis akimis, taip pat anoa vadinami mažieji buivolai, juodosios makakos ir babirusos – kiaulinių šeimos gyvūnai ilgomis iltimis.
Tasikokio gamtos gelbėjimo centro vadovas B.Lolowangas tikisi, kad koronaviruso pandemija parodys žmonėms, kad rizikinga valgyti laukinius gyvius ir tokia praktika nėra tvari.
Tačiau jis nesitiki, kad tradicijų bus lengvai atsisakyta: „Dauguma Šiaurės Sulavesio žmonių valgo laukinių gyvių mėsą.
Jeigu turgavietės būtų visiškai uždarytos, kiltų vieša pasipiktinimo banga.“
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
