Paskutiniu lašu niujorkietei Mary Shell tapo skalbiniai. Tiksliau, tai, kad jos bute Brukline nebuvo nei skalbimo mašinos, nei džiovyklos, kaip ir daugybėje kitų Niujorko butų.
Kelionės į vadinamuosius „laundromatus“ – savitarnos skalbyklas – yra plačiai apdainuotos filmuose ir serialuose, nuo „Draugų“ iki „Seinfeldo“.
M.Shell dar iki koronaviruso pandemijos vos užtekdavo pajamų susimokėti savo dalį nuomos už vieną kambarį bute be skalbimo mašinos.
Padėtis tapo dar sudėtingesnė, kai jos bedarbė kambariokė nutarė keltis gyventi pas tėvus.
37 metų televizijos prodiuserė bandė ieškoti darbų naktimis, bet klubai ir barai buvo uždaryti. Situacija gal dar būtų pakenčiama, jei iki artimiausios skalbyklos nereikėtų eiti keturis kvartalus.
„Man taip norėtųsi, kad galėčiau netempti skalbinių iš ketvirto aukšto ir atgal arba kažkam už tai mokėti po 40 ar 50 dolerių (36–45 eurus)“, – „The Washington Post“ sakė M.Shell.
Ji tvirtina, kad stresas naudotis bendra skalbykla pandemijos metu be galo išsekino. Ir Niujorke ji tokia tikrai ne vienintelė.
„Visi turi teisę į elementariausius patogumus, – sakė amerikietė, skųsdamasi, kad Niujorke butų šeimininkai skalbimo mašiną priskiria prabangos kategorijai. – Skamba įžeidžiančiai, kai pareiškiama, kad per mėnesį turėsiu papildomai susimokėti apie tūkstantį dolerių (910 eurų) už standartinį prietaisą, kuris Amerikos namuose naudojamas penkiasdešimt metų.“
To užteko, kad moteris pradėtų svarstyti palikti Niujorką visam laikui.
Ieškos pigesnės vietos
Sveiki atvykę į persvarstymų metą! Kai koronavirusas paralyžiavo gyvenimą Niujorke, pirmieji iš miesto spruko turtingieji – į savo užmiesčio vasarnamius ir vilas.
Tačiau netrukus iš miesto turėjo bėgti ir daugybė jaunimo, nebegalėdami susimokėti kosminių nuomos kainų arba tiesiog eidami iš proto savo mažyčiuose tamsiuose niujorkietiškuose kambariukuose.
„The New York Times“ duomenimis, šiuo metu gyventojų skaičius mieste sumažėjęs 20 proc.
Daug profesionalų rimtai pradėjo svarstyti galimybę nebegrįžti į Niujorką dėl to, kad kompanijos pradėjo leisti dirbti iš namų.
Kai kasdien matai mirštančių nuo COVID-19 skaičius ir žmonių grūdalynėse slypinčio viruso pavojus, Niujorko trauka nebeatrodo tokia stipri.
Reklamos technologijų srityje dirbanti 23 metų Margarita Lyadova kovo mėnesį atsisakė mažyčio buto Aukštutiniame Ist Saide ir persikėlė į Minesotos valstijos miestą, kuriame užaugo, ir iš ten dirba nuotoliniu būdu.
Ji neplanuoja čia pasilikti suvisam, bet svarsto variantus pigesnėse nei Niujorkas vietovėse, kur pandemijos protrūkiai ateityje nebūtų tokie baisūs.
Niujorkas tapo koronaviruso pandemijos epicentru – nustatytų atvejų skaičius čia perkopė 377 tūkst. o mirčių – 29 tūkst.
„Aš gyvenau mažytėje, menkai šviesos gaunančioje studijoje, kuri nėra nei saugi, nei patogi vieta leisti dienas. Ir parduotuvė toli, be viešojo transporto jos nepasieksi, – „Daily Mail“ pasakojo M.Lyadova. – Išvykau, nes per pandemiją negali egzistuoti tai, dėl ko myliu Niujorką.
Niujorkiečiai gyvena nuolat bendraudami, viskas sukurta visiems dalintis ir patirti drauge. Net jeigu per vasarą kai kas atsidarys, net jeigu viskas atsidarys, man atrodo, kad rudenį galime sulaukti antrosios pandemijos bangos.
Todėl man svarbu finansiškai nebūti priklausomai nuo didelių įmokų už nuomą.“
Geriausi rajonai ištuštėjo
Net žinant visą Niujorko chaosą, purvą ir vargą, kalbant apie bet kokias šio miesto permainas apima nostalgija.
Tačiau psichologinės pagalbos linijas užplūdo skambučiai.
Niujorkiečiai – ir tie, kurie jau išvyko, ir tie, kurie neturi kur bėgti – nori nenori kelia klausimą, ar jų dievinamas miestas vis dar tinkamas gyventi.
„Koronavirusas nusodino kiekvieną niujorkietį ir tiesiai šviesiai pateikė klausimą, kurį visi žino iš darbo pokalbių: kur matote save po penkerių metų?
Dabar turi užtektinai laiko sugalvoti svarų atsakymą“, – sakė 31 metų barmenas Sandy Jose Nunezas, planuojantis atidaryti džiudžitsu sporto klubą.
Bet vieno atsakymo nėra. Pandemija apnuogino visas visuomenėje egzistuojančias nelygybes – kas gali išvažiuoti, kas turi likti, kas gyvens toliau, o kas mirs.
Šie metai prasidėjo rekordinėmis nuomos Manhatane kainomis – už mėnesį vidutiniškai 4210 dolerių (apie 3836 eurus).
Kainos kilo ir Kvinse bei Bronkse, kuriuos COVID-19 palietė labiausiai.
Vasarį Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo, aptarinėdamas valstijos 2,3 milijardo JAV dolerių (2,1 mlrd. eurų) biudžeto deficitą, nuoširdžiai ištarė: „Neduok Dieve, jeigu mus paliktų turtingieji.“
Bet 420 tūkstančių miesto turtingiausiųjų jau išvyko ir paliko ištuštėjusius geriausius rajonus.
Parduoda per kelias valandas
„Esu čia gimęs ir augęs, prisiekęs niujorkietis, nes Niujorkas visada buvo didžiulis vakarėlis. Bet vakarėlis baigėsi“, – sakė šunų vedžiotoju dirbantis 44 metų Giovanni Cassinelli.
Jis nusprendė keltis į atokų kalnų miestelį Nevadoje: „Savo miesto nebeatgausiu, todėl palieku jį, kol dar galiu susigrąžinti savo psichiką.“
Šeimoms su mažais vaikais reikėjo priimti sprendimus dar skubiau. 39-erių Julia Febiger pagimdė pirmagimį pusantros savaitės prieš pirmąjį nustatytą koronaviruso atvejį Niujorko valstijoje.
„Turint trapų, pažeidžiamą naujagimį nuo visko, kas vyko, sukosi galva. Buvau įsibaiminusi. Jaučiausi tarsi atakuojama“, – sakė moteris.
Kartu su vyru jie persikėlė į Masačusetsą, arčiau giminių. Dabar jie ieško namo nedideliuose miesteliuose prie Hadsono upės į šiaurę nuo Niujorko.
Nekilnojamojo turto agentai sako, kad tokie namai dabar parduodami per kelias valandas, nes bėgantys iš Niujorko kartais sumoka visą sumą, namus apžiūrėję per vaizdo skambutį.
Tėvų ir mamų interneto grupės Brukline atakuojamos klausimais, kur galima saugiai apsipirkti, ką daryti tiems, kurie vaikus į mokyklą vežiodavo viešuoju transportu.
„Facebook“ susikūrė uždara grupė tų, kurie „nutarė arba svarsto noromis ar nenoromis keltis iš Niujorko į žalesnes ganyklas“.
44 metų Naomi Mersky su vyru nusprendė nepratęsti trijų kambarių buto Brukline nuomos sutarties, kuri baigsis birželio pabaigoje.
„Žinau, jog mums pasisekė, kad turime iš ko rinktis“, – sakė amerikietė, su šeima persikėlusi į savo sodybą Berkšyro kalnuose Vakarų Masačusetse.
Pamatė kitomis akimis
Daugybė atvykusių į Niujorką, ypač menininkų, iš pradžių dirba padavėjais ir ilgai siekia svajonių.
Šiame milžiniškame mieste juos laiko iliuzija, kad Niujorkas pildo svajones.
Dabar visa tai nebevilioja. Kai kurie menininkai išvyko ir netikėtai rado naujus namus kitur.
Pavyzdžiui, 55-erių scenografas ir kampanijos „Gėjai prieš ginklus“ aktyvistas Kevinas Hertzogas nuo pandemijos pasislėpė draugo motinos sodyboje, 3 valandos kelio nuo Niujorko.
Jis išvyko, nes turi ŽIV ir neseniai sirgo vėžiu, todėl jo imuninė sistema nusilpusi.
Ilgi pasivaikščiojimai miške su šunimi įkvėpė vyrą pasidairyti nekilnojamojo turto ir jis pamatė, kad čia namai parduodami vos už 50 tūkst. dolerių (45 tūkst. eurų).
„Pradėjau matyti savo gyvenimą Niujorke kitomis akimis, – sakė K.Hertzogas. – Kažkas panašaus į tai, kai pirmą kartą iš Mėnulio išvysti Žemę. Staiga pamatai bendrą vaizdą.“
Pandemijos padarinių Niujorke itin baiminasi nekilnojamojo turto plėtotojai, nesi dabar visi išmoko dirbti nuotoliniu būdu.
Kai kurios didžiausios įmonės Niujorke paskelbė, jog ateityje joms reikės mažiau vietos biurams.
Kainos smigs žemyn
Jei tokie sprendimai plis toliau, nekilnojamojo turto kainos Manhatane kris.
Net prieš koronaviruso pandemiją buvo daugybė pasiturinčių žmonių, kurie dėl didėjančių mokesčių bėgo iš Niujorko į Floridą ar Teksasą.
„Žmonės palieka Niujorką ne šiaip sau, o masiškai. Koronavirusas – tik vyšnia ant torto“, – sakė anksčiau Niujorko nekilnojamojo turto versle dirbęs, o dabar į Atlantą persikėlęs Normanas Radow.
Nepaisant visko, jo paties patirtis verčia pamąstyti – gal laukia puikus metas investicijoms Niujorke.
Kai šis amerikietis pirmą kartą atsikraustė į Manhataną 1978-aisiais, miestas buvo apimtas gilios fiskalinės krizės.
N.Radow trijų kambarių butą nusipirko už 63 tūkst. JAV dolerių: „Visiems atrodė, kad Niujorkui artėja galas. O pažiūrėkite, kas nutiko iš tiesų.“
Kol Niujorkas pradės ieškoti naujo veido, tvyro nežinomybė netgi tarp didžiausių miesto mylėtojų.
Dauguma suvokia, kad šį kartą padėtis kitokia, negu buvo, pavyzdžiui, po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroro išpuolio.
„Manau, kad pandemijos poveikis bus didesnis ir truks ilgiau.
Rugsėjo 11-oji buvo brutalus ir siaubingas įvykis, bet pasaulis palaikė miestą ir jo ekonomika atsigavo per kelias dienas“, – „Financial Times“ sakė po teroro įvykių įkurtam paramos fondui vadovavusi Carol Kellermann.
Blogiausia, kad pagrindinis Niujorko bruožas ir unikali alchemija – jo tankumas – yra tai, dėl ko miestas taip lengvai pažeidžiamas pandemijos.
„Be geresnio gydymo ir vakcinos, nežinau, ar kokia nors valdžios strategija gali padėti žmonėms jaustis saugesniems“, – tvirtino C.Kellermann.
Parengta pagal „Daily Mail“, „Financial Times“, „The Washington Post“ inf.
