„Mano broliai Balyje įvykdė sprogdinimus 2002 metais. Tai buvo didžiulė ataka pačioje salos širdyje, kurią buvo itin pamėgę turistai“, – pasakojo A.Fauzi.
Teroristinė grupuotė Indonezijoje įvykdė keletą sprogdinimų. Viešbučiai, Vakarų šalių ambasados – daugelis nukentėjo nuo „Jemaah Islamiyah“ teroro išpuolių. Grupuotės nariai buvo įsikūrę nedideliame mieste Lamongane.
Dabar A.Fauzi atlieka visiškai kitokią misiją – bando padėti džihadistams pakeisti gyvenimo kelią ir pasitraukti iš teroristinių organizacijų Pietryčių Azijoje.
„Realybė yra tokia: gerokai lengviau žmones suvilioti stoti į teroristų būrį, negu iš jo pasitraukti, – pasakojo A.Fauzi. – Jiems tereikia nuspausti gaiduką ir žmonės prie jų prisijungs.
Tačiau deradikalizacijos procesui reikia daug laiko. Reikia žengti žingsnį po žingsnio.“
Bet buvusio teroristo bandymai perauklėti kitus turi savo kainą.
„Grasinimai yra rimti, tai nėra tiesiog žodinės atakos.
Nuolat sulaukiu grasinimų mirtimi. Bet nebijau, nes žinau, kad tai, ką darau, yra teisinga“, – įsitikinęs A.Fauzi.
Mokėsi iš vaizdo įrašų
Karų Afganistane, Bosnijoje ir Palestinoje vaizdai, kuriuos vyrai matė savo mobiliųjų telefonų ekranuose, motyvavo A.Fauzi ir jo brolius stoti į teroristų būrį.
„Mes stebėjome brutalias atakas prieš civilius. Norėjau įvykdyti džihadą, kad apsaugočiau musulmonus nuo chuliganų.
Galima sakyti, kad buvau užvaldytas ir norėjau smogti atgal“, – apie pirmuosius žingsnius kalbėjo vyras.
Kai jo broliai prisijungė prie teroristų Afganistane, pats A.Fauzi iškeliavo kautis į Filipinus.
„Tikrai norėjau ten mirti. Nuolat įsivaizduodavau savo mirtį.
Tikėjau, kad jeigu būsiu nužudytas mūšyje, iš karto nukeliausiu į dangų, kuriame mane pasitiks angelai. Tą patį mums sakydavo ir mūsų mokytojai“, – pasakojo A.Fauzi.
Kai jo broliai sugrįžo iš Afganistano, jie kruviniems išpuoliams panaudojo visas užsienyje išmoktas žinias.
2002 metų spalį jie susprogdino dvi bombas populiariuose Balio naktiniuose klubuose. Tas vietas buvo itin pamėgę iš užsienio šalių atvykę turistai.
Vyras pasakojo, kad jį šokiravo žuvusių žmonių kūnų vaizdai. Netrukus į jo duris pasibeldė gausios pareigūnų pajėgos.
Teismas A.Fauzi trejiems metams išsiuntė į kalėjimą, nors jis neprisidėjo prie brolių vykdytų teroro atakų.
Pareigūnams užteko įrodymų, kad vyras dalyvavo kitose teroro veikose.
Dabar jis pripažįsta, kad policija su juo elgėsi žmogiškai. Tai buvo visiškai priešingas elgesys tam, kurio jį mokė: „Aš jų nekenčiau, maniau, kad jie yra šėtono išperos. Tačiau realybė buvo visiškai kitokia.“
Vyras pasakojo, kad jam teko susitikti su įvykdytų sprogdinimų aukomis.
„Aš verkiau. Tai mane visiškai pakeitė. Norėjau pasikeisti ir būti taikos karys“, – sakė A.Fauzi.
Patirtis verčia susimąstyti
2016 m. buvęs teroristas įkūrė „Gyvenimo rato“ organizaciją, kurioje žmonės meldžiasi, bendrauja, o pats A.Fauzi deda visas pastangas, kad žmonės atitoltų nuo ekstremistinio kelio.
Į vakarines pamaldas jis kviečia sprogdinimų aukas, kurios dalijasi savo išgyvenimais ir skausmu, patirtu per teroro išpuolius.
„Aš nuolat į mūsų bendruomenę pakviečiu žmonių, nukentėjusių nuo teroristų veiklos. Tokie susitikimai sunaikino mano asmenybę gerąja prasme“, – kalbėjo A.Fauzi.
Scenos kampe rodomi po įvykdytų teroro aktų Indonezijoje užfiksuoti šiurpūs vaizdai.
Tokie susitikimai tikrai yra nepaprasti. Juose būna ir policijos pareigūnų, ir tų, kurie buvo suimti už įvairias teroro veikas. Jie klausosi aukų liudijimų, skausmo ir ašarų persmelktų istorijų apie kančias, kurias jiems teko patirti.
Tarp dalyvių yra ir 33 metų Zulia Mahendra. Jis buvo dar paauglys, kai jo tėvas Amrozi buvo sulaikytas ir nuteistas mirti dėl Balyje įvykdyto teroro išpuolio.
Amrozi žiniasklaidoje buvo pramintas „besišypsančiu žudiku“, nes per visą teismo procesą iki pat mirties šypsojosi.
Atsiprašė už tėvo veiklą
Z.Mahendra po renginio susitiko su dviem sprogdinimo aukomis. Jie apsikabino ir laikėsi už rankų, o vyras kelis kartus jų atsiprašė.
„Aš noriu atsiprašyti. Ne dėl to, kad būčiau pats padaręs ką nors blogo, tačiau jis buvo mano tėvas, o šios aukos yra dėl mano šeimos veiksmų. Turiu atsakomybę atsiprašyti savo tėvo vardu“, – kalbėjo Z.Mahendra.
Pats vaikinas visiškai pasikeitė po to, kai jo tėvui buvo įvykdyta mirties bausmė.
„Kai mano tėvas buvo nuteistas, troškau keršto. Pats norėjau išmokti pasigaminti bombų. Tačiau bėgant laikui ir padedamas dėdės A.Fauzi suvokiau, kad tai yra neteisinga“, – pasakojo Z.Mahendra.
Jaunas vyriškis suvokė, kad apsaugoti musulmonus galima ne žudant žmones arba sprogdinant bombas, bet ir sunkiai dirbant savo šeimos labui.
Jis pripažino, kad daug įtakos nuomonei pasikeisti turėjo jo vaikas. Z.Mahendra suprato, kad nenori, jog jo sūnus būtų paliktas likimo valiai ir pamirštas.
Vaikinas tikino, kad nemažai jo draugų įsitraukę į grupuotes, kurios siejamos su „Islamo valstybės“ (IV) kovotojais.
„Yra pora svarbiausių priežasčių, kodėl asmuo renkasi šį kelią, – ekonominė padėtis arba neturėjimas ką veikti. Jie mokomi, kad toks gyvenimo kelias yra teisingas“, – kalbėjo Z.Mahendra.
Lankosi net kalėjime
A.Fauzi dažnai beldžiasi į Lamongano kalėjimo duris. Tai vyrui puikiai pažįstama vieta, nes jis dažnai čia aplanko bausmę atliekančius šeimos narius.
Tačiau kalėjime jis ne tik bendrauja su giminaičiais, bet ir skleidžia savo pamokas bandydamas žmonių gyvenimą pasukti į kitą pusę.
Pats A.Fauzi teigia, kad kalėjime jis sulaukia ir didžiulės neapykantos: „Kaliniai sako, kad aš dar labiau netikiu islamu nei policija ar teisėjai. Aš dažnai sulaukiu grasinimų internete ir skambučių. Bet nieko tokio. Su tuo galiu susitvarkyti.“
Buvęs teroristas sako, kad jo pamokos atėjo iš tikrų gyvenimo patirčių, o ne knygų arba aiškiai suformuotų teorijų.
A.Fauzi teigia, kad tai jam padeda išlikti net ir neteisingą gyvenimo kelią pasirinkusių kalinių draugu.
Jis pripažįsta, kad ne visus asmenis pavyksta įtikinti žengti taikos keliu.
„Iš 98 žmonių, su kuriais dirbau nuo 2016 metų, pora sugrįžo į teroristų gretas.
Tai nėra lengvas procesas, nes reikia dirbti su žmonių emocijomis ir jausmais, tad gali lengvai suklysti. Kartais mums nepasiseka“, – tikino A.Fauzi.
Pasitaiko ir sėkmės istorijų. Dabar „Gyvenimo rato“ veikloje dalyvaujantis Sumarno papasakojo, kaip jam pavyko grįžti į doros pasaulį.
Jis nusivedė žurnalistus į laukus, kuriuose po sprogdinimų Balyje grupuotė „Jemaah Islamiyah“ slėpė savo ginklus.
Sumarno buvo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vyrui nepalūžti padėjo bendravimas su mokytoju A.Fauzi, kuris jam net padėjo įkurti nedidelį verslą – kelionių bendrovę, kuri organizuoja turistines išvykas į Meką.
„Noriu grąžinti skolą visuomenei. Tikiuosi, kad ši veikla man padės atitrūkti nuo smurtu persmelkto pasaulio“, – kalbėjo vaikinas.
Sėdėdamas savo nedideliame biure Sumarno dabar pasakoja, kad iš pradžių jam buvo sunku savo klientams pasakoti apie kruviną praeitį.
„Sakau, kad esu teroristų, kurie įvykdė Balio sprogdinimus, pusbrolis.
Nieko neslepiu ir pripažįstu, kad pats kadaise priklausiau tai grupei. Bet su Alacho pagalba išsigydžiau tą žalingą mąstymą“, – apie bendravimą su klientais kalbėjo pradedantysis verslininkas.
Vaikus įtikinti sunku
Vienoje mieste esančių mečečių po pamokų vaikai susirenka skaityti Korano. Nemažai jų tėvų sėdi kalėjime dėl prisidėjimo prie teroristinių organizacijų veiklos.
Tarp mokytojų yra ir A.Fauzi žmona Lulu.
Moteris pasakojo, kad vaikus labai sunku įtikinti, kad ne visi tiki tais pačiais dalykais.
„Sunku jiems įrodyti, kad yra ir kitokių žmonių, kurie nėra musulmonai ir mes juos turime gerbti ir vertinti tol, kol jie nepuola mūsų įsitikinimų“, – tikino L.Fauzi.
Bet mokytoja teigia, kad neįmanoma visų įtikinti. L.Fauzi pasakojo, kad ekstremistinių pažiūrų žmonės dabar jų nemėgsta ir vengia bendrauti.
„Mes buvome vieninga bendruomenė, bet viskas pasikeitė po atakų Balyje, per kurias žuvo daug nekaltų žmonių ir nemažai musulmonų.
Tačiau kiti savo požiūrio į pasaulį taip ir nepakeitė“, – kalbėjo L.Fauzi.
Praėjusių metų gegužę savižudžių sprogdintojų šeima atakavo tris bažnyčias.
Tėvas susisprogdino vienoje, jo paaugliai sūnūs kitoje, o jo žmona ir dvi dukros – trečioje.
Visi jie priklausė „Jamaah Ansharut Daulah“ tinklui, kuris susijęs su IV. Organizacija yra liūdnai pagarsėjusi tuo, kad vykdo išpuolius prieš Indonezijos saugumo pajėgas ir religines mažumas.
Tiki savo pergale
L.Fauzi yra šokiruota, nes šioje organizacijoje ir moterys aktyviai prisideda prie teroro atakų.
Tačiau moteris džiaugiasi, kad jos vyro pastangomis pavyko nemažai nuveikti ir padėti žmonėms pasiekti taikos kelią.
„Labai daug žmonių vis dar yra radikalūs. Nemanau, kad mums įmanoma pakeisti visų jų likimus“, – atsiduso L.Fauzi.
A.Fauzi telefonas nuolat skamba. Vieną kartą kitame linijos gale kalba ką tik iš kalėjimo paleistas vyras, kuriam reikia rasti gyvenamąją vietą.
Po kelių minučių mobilusis telefonas vėl suskamba.
A.Fauzi pagalbos prašo motina, kurios sūnus yra apklausiamas policijos.
A.Fauzi nepraranda vilties, kad jo kova su ekstremizmu ir netolerantiškais poelgiais duos apčiuopiamų rezultatų: „Jeigu dirbsime išties sunkiai ir įtrauksime visą bendruomenę, tikiu, kad mes galime laimėti šitą nelengvą karą“.
Parengta pagal BBC inf.
