Rusijos Marku Zuckerbergu vadinamą vyrą supa atsiskyrėlio aura. Kremliui iššūkį metęs vaikinas išsikraustė iš šalies. Jis visada rengiasi juodai, taip atiduodamas pagarbą filmui „Matrica“.
Paslaptingasis 35 metų P.Durovas prieš dvejus metus atsisakė pateikti susirašinėjimų programėlės „Telegram“ šifravimo kodus Rusijos saugumo tarnyboms. Valdžios atsakas buvo vienareikšmiškas – pasiduok arba būsi nušluotas nuo Rusijos skaitmeninio pasaulio žemėlapio.
Tačiau nenutiko nei tai, nei tai. Apeidamas visas blokavimo priemones ir pasinaudojęs augančių vartotojų skaičiaus jėga garsusis verslininkas pažemino ir pergudravo Rusijos valstybinę telekomunikacijų reguliavimo tarnybą „Roskomnadzor“.
Slėpynės vyko dvejus metus, bet per visą tą laiką „Telegram“ veikė, o programėlę, kuri pagal duomenų apsaugą lenkia „WhatsApp“ ir „Facebook Messenger“, naudojo ir valstybinės agentūros, ir net Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rusija oficialiai pasidavė birželio 18 dieną. Valdžia tyliai užvertė bylą ir baigė bandymus blokuoti „Telegram“ programėlę, kuri visame pasaulyje turi 400 milijonų vartotojų. Tarp jų 30 milijonų žmonių kiekvieną mėnesį programėlę naudoja Rusijoje.
Programišių pergalė
Ši pergalė tik dar labiau pagražino legendą apie P.Durovo, kaip kario dėl privatumo skaitmeniniame pasaulyje, asmenybę. Tai turėjo įtakos „Telegram“ populiarumui ir dvigubam vaidmeniui.
Programėlė veikia kaip šifruota, debesyje (internetinėje duomenų laikymo vietoje. – Red.) saugoma privataus susirašinėjimo platforma ir tuo pat metu kaip namai įvairiems kanalams, kuriais administratoriai išsyk skleidžia informaciją savo sekėjams.
P.Durovas ir „Telegram“ dažnai buvo kritikuojami dėl to, kad per mažai prižiūri šiame tinkle skleidžiamą turinį.
Programėlę naudojo ir „Islamo valstybės“ džihadistai, ir už baltųjų viršenybę pasisakantys dešinieji ekstremistai. Tačiau P.Durovo pozicija Rusijoje turėtų tapti pavyzdžiu kitoms technologijų kompanijoms, bandančioms atremti įvairių vyriausybių ketinimus kontroliuoti skaitmeninį pasaulį.
„Telegram“ anoniminių programuotojų bendruomenė, pasivadinusi „Skaitmenine rezistencija“, sukūrė tarpinius serverius visame pasaulyje, per kuriuos programėlę toliau buvo galima naudoti Rusijoje.
P.Durovas paragino šią bendruomenę savo pajėgas nukreipti į Kiniją ir Iraną, kur „Telegram“ ir kitos programėlės, tokios kaip „Instagram“ bei „Facebook“, taip pat yra blokuojamos.
„Galima sakyti, kad „Telegram“ laimėjo spoksojimo vienas į kitą konkursą prieš Vladimirą Putiną ir saugumo valstybę, – „The Washington Post“ sakė Oksfordo interneto instituto direktorius Philipas N.Howardas. – Verslui tai bus naudinga ir, manau, pritrauks vartotojų iš šalių, valdomų grėsmingų diktatorių.“
Rusijos M.Zuckerbergo etiketė
P.Durovas pradėjo savo kelią į technologijų žvaigždyną 2006 metais, kai įkūrė „VKontakte“, tapusį populiariausiu Rusijos socialiniu tinklu. Jis buvo tarsi „Facebook“ kopija, ne veltui P.Durovas pradėtas vadinti Rusijos Marku Zuckerbergu.
Nepaisant sėkmės istorijos, rusas netrukus pateko į Kremliaus nemalonę. 2011-aisiais po parlamento rinkimų valdžia liepė uždaryti opozicijos politikų „VKontakte“ paskyras.
Europos žmogaus teisių teismas tokius veiksmus vėliau pavadino šališkais.
P.Durovas „Twitter“ tinkle atsakė Kremliui įkeldamas šuns su iškištu liežuviu nuotrauką. Netrukus prie jo buto Sankt Peterburge durų pasirodė policija, bet jis jų neatidarė. Po valandos pareigūnai išvyko.
2012-ųjų pradžioje, kai per Rusiją vilnijo protestų prieš V.Putiną banga, V.Durovas atsisakė uždaryti „VKontakte“ veikusias grupes, skirtas protestams organizuoti.
Dar po metų P.Durovas buvo ieškomas Rusijos policijos, nes tariamai suvažinėjo žmogų ir pabėgo iš įvykio vietos, bet pats vyras ir jo bendraminčiai teigė, kad tai – tik politinės atakos dalis.
Vėliau kaltinimai buvo sumažinti, bet P.Durovas jau buvo palikęs Rusiją. Jis gavo Karibų jūroje esančios Sent Kitso ir Nevio salų valstybės pilietybę, bet, kiek žinoma, jis nuolat keičia gyvenamąją vietą.
Bendrauja tik savo kanale
Būtent tuo metu, kai P.Durovas pradėjo gyvenimą savanoriškoje tremtyje, jis sužinojo, kad didžioji „VKontakte“ dalis parduota Kremliui prijaučiantiems savininkams.
Galiausiai jis paliko kompaniją, kurią įkūrė su broliu, nes, kaip teigė pats, darėsi „vis sunkiau laikytis principų, kuriais rėmėsi mūsų socialinis tinklas“.
Kad naujasis P.Durovo projektas „Telegram“ išvengtų „VKontakte“ likimo, rusas „apgyvendino“ susirašinėjimo programėlę Berlyne ir suskaldė ją į keletą po visą pasaulį išsibarsčiusių lengvatinio apmokestinimo zonose esančių įmonių, kad apsisaugotų nuo vienos valstybės teisinių galių.
Be to, jis prisiekė, kad neparsiduos jokiam technologijų verslo gigantui, nors sklido gandai, jog sulaukta milijardų dolerių vertės pasiūlymų.
P.Durovas retai duoda interviu. Jis mieliau bendrauja tiesiogiai su „Telegram“ vartotojais savo paties sukurtame programėlės kanale.
„Manau, kad viena priežasčių, dėl kurios jis įkūrė ir išlaikė „Telegram“, kuris, kaip atrodo, neduoda matomo pelno, buvo ta, kad jam norėjosi gauti JAV technologijų antreprenerio statusą, – sakė Oksfordo interneto institute prie skaitmeninės propagandos projekto dirbantis Aliaksandras Herasimenka. – Technologijų antreprenerio statusas suteikia tam tikrą reputaciją Vakaruose, kur jis atvyko kaip politinis pabėgėlis. Tačiau dabar P.Durovas tapo globalia technologijų pasaulio įžymybe. Tokį statusą galima panaudoti pritraukiant investuotojų pinigus kitiems savo projektams.“
Sutrikdė kitų veiklą
„Roskomnadzor“, rusiško interneto cenzorius, sėkmingai šalyje uždraudė profesinį socialinį tinklą „LinkedIn“ ir susirašinėjimo programėlę „Zello“.
Nė viena šių kompanijų net nebandė kovoti. Galbūt dėl to, kad Rusijoje vis tiek nebuvo labai populiarios.
Tačiau P.Durovas ir „Telegram“ nepasidavė.
Kaip sakė knygą „Raudonasis tinklas“ parašęs Andrejus Soldatovas, programėlė rado sumanų būdą, kaip apeiti „Roskomnadzor“ užkardas, – iš principo buvo pasislėpta „Google“ ir „Amazon“ priegloboje ir taip užmaskuotas interneto duomenų šaltinis.
„Telegram“ nuolat kaitaliojo savo tinklo adresą, todėl „Roskomnadzor“ turėjo blokuoti juos visus ir taip įkalino milijonus IP adresų (jie identifikuoja kompiuterį elektroniniuose tinkluose. – Red.).
Dėl to „Telegram“ veikė toliau, bet kiti puslapiai, tarp jų ir „Twitter“, „Facebook“ bei „VKontakte“, kentėjo nuo trumpų veiklos sutrikimų.
„Iš esmės „Telegram“ įkaitais paėmė dideles platformas su daugybe vartotojų, – sakė A.Soldatovas ir pridūrė, kad taip dėmesį atkreipė ir paprasti žmonės, kurie „Telegram“ gal netgi nenaudojo. – Dėl pasirinktos taktikos etiškumo nuomonės išsiskyrė.
Skaitmeniniai aktyvistai ją išgyrė, tačiau Rusijos kompanijos, kurios naudojosi „Amazon“ serveriais, buvo blokuotos dėl „Roskomnadzor“ klaidų ir dėl to kaltino P.Durovą, o ne Rusijos valdžios pareigūnus.“
Blokavimo mechanizmą, kurį naudoja Rusija, A.Soldatovas apibūdino kaip primityvų. Jis teigė, kad tokia pati taktika greičiausiai neveiktų Irane ar Kinijoje – valstybėse, turinčiose gerokai labiau išmanesnę ir sudėtingesnę interneto cenzūrą ir suvaržymus.
Patys naudoja „Telegram“
Ironiška, bet Maskvos bandymus uždrausti „Telegram“ oficialūs valdžios pareigūnai ignoravo ir naudojosi programėle lyg niekur nieko. Programėlė tapo dar viena valstybės patikrintų naujienų ir propagandos skleidimo priemone.
Daug ką pasako valdžios finansuojamo televizijos kanalo „Russia Today“ vyriausiosios redaktorės Margaritos Simonyan sarkastiška žinutė „Twitter“ po to, kai „Telegram“ blokavimas Rusijoje buvo oficialiai panaikintas. Ji ironizavo: „Pasirodo, kad „Telegram“ visą šį laiką buvo blokuota.“
Oficialus paaiškinimas, dėl ko „Roskomnadzor“ nusprendė neberiboti prieigos prie programėlės, buvo P.Durovo pažadas rimčiau moderuoti ir trinti „ekstremistų propagandą“.
Prieš kelias savaites Maskvoje įsikūrusiame „Valdai“ diskusijų klube Rusijos komunikacijos ministerijos vadovo pavaduotojo Aleksejaus Volino buvo paklausta, ar valdžios požiūris į „Telegram“ pasikeitė, ar tiesiog pasidarė aišku, kad programėlės neįmanoma atsikratyti.
A.Volinas tik trūktelėjo pečiais: „Aš naudojuosi „Telegram“, naudosiuosi ir toliau.“
Parengta pagal „The Washington Post“ inf.
