Baltarusijoje auga nepasitenkinimas.
Net ir siaučiant koronavirusui šimtai tūkstančių šalies gyventojų išėjo į gatves ir reiškė paramą A.Lukašenkos oponentams, siekiantiems permainų sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose.
Tai nėra pirmas kartas, kai lyderis susiduria su opozicija. Jau 2006 ir 2010 m. baltarusiai siekė demokratinių reformų, tačiau kandidatai į prezidentus buvo įkalinti arba ištremti. Šiemet protestai, kuriais siekiama politinių permainų, yra rekordiškai dideli, o nepasitenkinusių žmonių sulaikyta daugiau nei 1,3 tūkst.
A.Lukašenka, kuris anksčiau buvo populiarus ir laikomas charizmatišku, per 26 valdymo metus tapo vis labiau autoritariškas ir dabar susiduria su dideliu pasipriešinimu.
Iš pradžių atrodė, kad A.Lukašenka rinkimuose susidurs su trimis pagrindiniais oponentais: Viktaru Babaryka, Siarhejumi Cichanovskiu ir Valerijumi Cepkala.
Tačiau nė vieno iš jų pavardė nebus užrašyta ant balsavimo biuletenio.
Laikyti rimtais varžovais
V.Babaryka, buvęs „Belgazprombank“ vadovas, iki šiol buvo laikomas stipriausiu ir rimčiausiu A.Lukašenkos oponentu.
Savo kampanijos metu jis surinko daugiau nei 400 tūkst. parašų ir gerokai viršijo privalomą 100 tūkst. ribą.
Tačiau birželio 18 dieną V.Babaryka ir jo sūnus Eduardas buvo sulaikyti ir apkaltinti finansiniais nusikaltimais ir mokesčių vengimu.
S.Cichanovskis, kuris žinomas kaip „YouTube“ platformos vaizdo įrašų kūrėjas, taip pat buvo gana stiprus oponentas, kvietęs baltarusius sustabdyti Tarakonu vadinamą A.Lukašenką.
Gegužę jis buvo sulaikytas ir apkaltintas dėl nesankcionuoto viešo susirinkimo rengimo ir viešosios tvarkos pažeidimo.
Tarptautinė žmogaus teisių grupė „Amnesty International“ ir V.Babaryką, ir S.Cichanovskį laiko sąžinės kaliniais (taip organizacijos atstovai vadina žmones, kurie yra įkalinti dėl savo rasės, seksualinės orientacijos, religijos ar politinių pažiūrų. – Red.).
Trečiasis kandidatas – V.Cepkala – buvo Baltarusijos ambasadorius JAV, įkūrė šalies technologijų parką, paremtą Silicio slėnio pagrindu, ir patarinėjo A.Lukašenkai mokslo ir technologijų klausimais.
Tačiau birželio pabaigoje jo surinkti 100 tūkst. parašų buvo pripažinti negaliojančiais, tad V.Cepkala buvo pašalintas iš kandidatų sąrašo.
Valdžia taip pat uždraudė rengti internetines apklausas apie rinkimus vien dėl to, kad kai kuriose apklausose, atliktose kampanijos pradžioje, A.Lukašenka sulaukė labai mažai paramos.
Opozicija jį buvo pradėjusi vadinti „trijų procentų Saša“, nes vienoje apklausoje tik toks gyventojų skaičius pareiškė palaikymą prezidentui.
Ruoštis pradėjo iš anksto
Birželį prezidentas atleido savo vyriausybę ir pakeitė buvusį premjerą Siarhejų Rumasą – ministru pirmininku tapo saugumo ministras Romanas Golovčenka. Šis žingsnis priimtas kaip A.Lukašenkos pasirengimas griebtis jėgos, jei to prireiktų bandant išsaugoti postą.
Liepos 14 dieną V.Babarykai ir S.Cichanovskiui Baltarusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) uždraudė dalyvauti rinkimuose.
Kitą dieną prie CRK susirinko eilės žmonių, atėjusių pasiskųsti dėl šio sprendimo.
Kandidatų areštas ir atsisakymas juos užregistruoti sukėlė protestus Minske ir šalies didžiuosiuose miestuose bei miesteliuose, juose buvo sulaikyti šimtai žmonių.
Politinės veiklos ir pasipriešinimo slopinimas Baltarusijoje nėra neįprastas reiškinys, bet susidorojimas su nepatenkintais žmonėmis šios kampanijos metu yra milžiniško masto.
Gali būti, kad tai rodo didėjantį lyderio nerimą.
„Dainuoja tą pačią dainą“
Atrodo, kad A.Lukašenka jaudinasi ne veltui: protestai prasidėjo silpstant Baltarusijos ekonomikai ir krintant prezidento populiarumui dėl jo prastos reakcijos į COVID-19 pandemiją.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius ir „Freedom House“ Vilniaus biuro vadovas Vytis Jurkonis „Lietuvos rytui“ teigė, kad lyderio reakcija ir sudėtinga socialinė bei ekonominė situacija – vienos svarbiausių priežasčių, dėl kurių kilo didelis nepasitenkinimas.
Baltarusija – viena iš keleto Europos šalių, kuriose nebuvo įvestas karantinas ar kiti griežti apribojimai dėl koronaviruso. A.Lukašenka taip pat menkino viruso grėsmę siekdamas nesustabdyti ekonomikos.
„Žmonės mato, kad suserga jų kaimynai, giminės, kai kurie iš jų miršta ir toks neatsakingas elgesys bei tyčiojimasis iš sergančiųjų kelia nepasitenkinimą, – kalbėjo V.Jurkonis. – A.Lukašenkos režimas jau ne vieną dešimtmetį dainuoja tą pačią dainą apie stabilumą ir gerovę, bet tas stabilumas virsta sąstingiu.
Tai lemia, kad dalis žmonių nori permainų, nes su šia valdžia jie nemato jokios ateities.“
Netinkamas atsakas į plintantį virusą ir ekonominis nuosmukis kirto visuomenės pasitikėjimui valdžia – kadangi trūko veiksmingos vyriausybės reakcijos, baltarusiai suprato, kad turi apsisaugoti patys.
Kai kurios įmonės pradėjo dirbti iš namų, o savanoriai medicinos darbuotojams teikė asmenines apsaugos priemones.
Nors Pasaulio bankas Baltarusijos ekonomikai prognozavo didelį šoką ir didelę riziką visuomenės sveikatai, rinkimai nebuvo atidėti.
Tačiau net atsikračius pagrindinių konkurentų A.Lukašenkos opozicija rankų nenuleido.
Konkurentai suvienijo jėgas ir susijungė į vieną kampaniją, vedamą S.Cichanovskio žmonos Sviatlanos Cichanovskajos. Ji netikėtai tapo savotiška revoliucine figūra, kurios organizuotas mitingas liepos 30 d. Minske sutraukė daugiau nei 60 tūkst. žmonių.
Tačiau Baltarusijoje vis dar vyrauja moterims nepalanki politinė atmosfera. Gegužę A.Lukašenka pabrėžė, kad šalies konstitucija „nebuvo sukurta moteriai prezidentei“.
„Pas mus, pagal Konstituciją, prezidentas turi stiprią valdžią. Pas mus – ne Lietuva. Ten prezidentė buvo Dalia Grybauskaitė – atėjo, pasišypsojo, pasėdėjo ir išėjo. Niekas už nieką neatsako, nes ten – parlamentinė respublika“, – kalbėjo A.Lukašenka.
Politiškai aktyvios moterys ir politinių aktyvistų partnerės gana dažnai yra užpuolamos, taip pat sulaukia seksualinės prievartos grasinimų internete arba gąsdinimų, kad jų vaikai bus atimti. Tačiau būtent šios trys moterys tapo svarbiausiu opozicijos prezidentui simboliu – S.Cichanovskaja, V.Cepkalos sutuoktinė Veronika Cepkalo ir V.Babarykos kampanijos narė Marija Kolesnikova.
Organizuos naujus rinkimus
Namų šeimininke iki šiol buvusi S.Cichanovskaja ir pati juokaudama sakė, kad daug mieliau keptų kotletus nei bandytų tapti Baltarusijos prezidente.
Bet ji taip pat pabrėžė, kad atlieka misiją, kurios negali atsisakyti.
A.Lukašenka greičiausiai net nepagalvojo, kad šią trijulę turėtų laikyti grėsme savo įtakai.
„Turbūt buvo tikimasi, kad S.Cichanovskaja galų gale ims ir pasitrauks, nes manyta, kad ji išsigąs dėl savo vaikų ateities“, – sakė V.Jurkonis.
Tačiau 37-erių moteris savo vaikus dėl saugumo išsiuntė į užsienį ir tapo netikėtų permainų Baltarusijoje veidu.
„Jos nėra Margaret Thatcher – tokios moterys, kurios politikoje buvo visą savo gyvenimą, – tačiau jos labai nuoširdžios, – kandidačių trio apibūdino V.Cepkala. – Anksčiau rinkimų kampanijos metu A.Lukašenka sulaukdavo bent kokio visuomenės palaikymo. Šįkart tai dingo ir būtent dėl to jis jaudinasi.“
Pačios moterys tikina, kad jas suvienijo tas pats siekis – pergalė rinkimuose. Šios politikos naujokės rinkimų kampanijos metu jau aplankė daugiau nei 11 miestų, o jų šalininkai pripildė ne vieną aikštę ir stadioną.
Moterys neturi politinės programos, tik vieną pažadą: jeigu rinkimus laimės S.Cichanovskaja, ji surengs naujus, sąžiningus rinkimus ir išlaisvins visus politinius kalinius.
„Aš įvykdysiu savo misiją ir tyliai pasitrauksiu į pakraštį“, – teigė ji vieno mitingo metu.
Nepaisant džiaugsmo dėl šio pasiūlymo, A.Lukašenka beveik tris dešimtmečius Baltarusijoje laimi rinkimus milžiniška persvara.
Neseniai atlikta oficiali apklausa parodė, kad prezidentą palaiko daugiau nei 70 proc. gyventojų.
Tačiau rusų laikraščio „Komersant“ atlikta apklausa rodo ką kita. Apklausus daugiau nei 8 tūkst. žmonių apskaičiuota, kad į priekį veržiasi S.Cichanovskaja, kurią palaiko 25,3 proc. žmonių. Už A.Lukašenką pasisakė 22,6 proc. žmonių.
Nepriklausomos apklausos Baltarusijoje yra nelegalios ir patikimų šaltinių, nurodančių kandidatų palaikymą, nėra, todėl opozicijos šalininkai imasi kovos su sukčiavimu.
Sunku nuspėti mastą
Tačiau per išankstinius rinkimus mažiausiai 11 nepriklausomų rinkimų stebėtojų jau buvo suimti po to, kai užfiksavo balsavimo pažeidimų.
Rinkimus stebinti organizacija „Honest People“ trečiadienį teigė, kad jų stebėtojai užfiksavo daugiau nei 2 tūkst. pažeidimų Minske ir kituose miestuose.
Teigiama, kad tarp pažeidimų – stebėtojų neįleidimas į balsavimo punktus ir draudimas įsitikinti, kad balsavimo dėžės yra tinkamai užplombuotos prieš jas išvežant skaičiuoti balsų.
„Tai, kas įvyks rinkimų dieną, irgi yra itin svarbu, – teigė Minske gyvenantis politikos analitikas Artiomas Šraibmanas. – Saugumo pajėgos yra pasirengusios susidoroti su protestuotojais ir anksčiau nepanaudojo net 10 proc. savo galimų priemonių.“
Remiantis Baltarusijos žmogaus teisių grupe „Viasna“, šią vasarą daugiau nei tūkstantis taikių protestuotojų buvo sulaikyti, maždaug 200 jų buvo įkalinti bent 15 dienų.
Anot V.Jurkonio, šiemet ne tik gerokai didesnis nepasitenkinimo mastas, bet ir neveikia kai kurie Baltarusijos režimo planai.
Pavyzdžiui, bandymas suskaldyti priešininkus, juos užklupti nepasiruošus paankstinant rinkimų datą, stengiantis užkirsti kelią opozicijos vienijimuisi ar bandymas labai anksti imtis prevencinių veiksmų ir represuoti daug protestuotojų. Vis dėlto tai nesuveikė.
„Dabar jiems lieka pasikliauti įprastais ginklais – falsifikacijomis ir represijomis, kurios neišvengiamai bus. Klausimas lieka tik vienas – kaip žiauriai tai bus taikoma? Vien šią vasarą taikytos represijos jau viršijo 2010 metų mastą“, – teigė politologas.
Teks kontroliuoti protestus
Vilniuje jau 4 metus gyvenantis, tačiau į Minską gana dažnai sugrįžtantis Maksimas (vardas pakeistas) „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad gana dažnai ir akivaizdžiai mato, kas vyksta jo gimtinėje, ir kaip žmonės būna sulaikomi vien dėl savo nuomonės reiškimo ar kitokio požiūrio.
„Baltarusijoje atmosfera nėra labai gera. Žmonės mano, kad niekas negali padėti mūsų šaliai“, – kalbėjo vaikinas.
Šiuo metu Maksimas yra Vilniuje, tad apie situaciją gimtojoje šalyje sužino ne tik iš spaudos, bet ir iš išsigandusios mamos skambučių.
„Ji nuolat kartoja, kad žmonės vyriausybei siunčia laiškus, kuriais prašo, kad jie nepradėtų šaudyti į protestuotojus. Armija ir policija jau yra pasiruošusios imtis dar agresyvesnių metodų, kad suvaldytų protestus“, – pasakojo vaikinas.
Maksimas neseniai baigė universitetą ir pats turės metus atitarnauti Baltarusijos kariuomenėje.
„Tuomet ir aš turėsiu dalyvauti malšinant protestus, nes kariuomenėje negaliu pasakyti, jog „nenoriu kovoti prieš civilius“. Aš nė nežinau, ko tikėtis“, – sakė jis.
Jaučia stiprią vienybę
Su „Lietuvos rytu“ kalbėjusi Saša prisistačiusi mergina taip pat pabrėžė, kad milicija jau dabar su protestuotojais elgiasi itin brutaliai. Socialiniuose tinkluose ji matė draugės publikuotus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip milicija sumuša ir sulaiko jos vaikiną.
„Sulaikyti žmonės įkalinami mažiausiai 3–4 dienoms, kartais netgi 10 dienų, – pasakojo Saša. – Kol jie ten yra, jie negali su niekuo susisiekti, nes iš jų atimamas telefonas. Kai mano tėčio draugas buvo sulaikytas, o vėliau paleistas, telefono jis nebeatgavo.“
Mergina teigė, kad netgi imta juokauti, kad protestų šūkis galėtų būti „Bėk!“
„Visa ši situacija yra labai bjauri, o žmonės vieni su kitais dalijasi patarimais, kaip kalbėti su milicija, ką daryti ir ko ne“, – sakė baltarusė.
Tačiau Saša teigė esanti įsitikinusi, kad šių metų rinkimai įeis į istoriją, nes Baltarusija pagaliau jaučiasi svarbi ir savarankiška – iki šiol žmonės jautėsi, lyg būtų nesvarbūs ir kam nors priklausytų.
„Pagaliau atrodo, kad pokytis ne tik yra įmanomas, bet ir neišvengiamas. Jis jau vyksta – gyvenimas nebebus toks kaip anksčiau, – pasakojo Saša. – Niekas, absoliučiai niekas netyli, tad jaučiuosi taip, lyg pagaliau esame vieningi.
Mes visi pavargome ir esame pasirengę imtis veiksmų.“
Saša pasakoja, kad jos socialinių tinklų paskyros perpildytos draugų pranešimų apie tai, kas vyksta Baltarusijoje.
Anot jos, žmonės net dalijasi instrukcijomis, ką daryti, o ko ne, ir mintimis apie valdžią ir kaip ji negali konkuruoti su jaunąja karta.
Baiminasi Rusijos įtakos
Tačiau Saša pabrėžė, kad, nors visi turi daug vilčių ir tikisi geriausio, kai kurie jaudinasi.
Pavyzdžiui, jos tėtis bijo, kad pasikeitus režimui šalyje gali dar labiau išaugti Rusijos įtaka ar netgi šalis taptų Rusijos dalimi.
„Jaunoji karta nebijo, – kalbėjo Saša. – Pasidarė pernelyg akivaizdu, kokie naivūs ir kvaili yra posovietinio mentaliteto metodai.“
Kaip teigia V.Jurkonis, A.Lukašenka valdžioje yra būtent dėl milžiniškos Kremliaus paramos, o pats lyderis dėl savo asmeninės valdžios Baltarusiją ir jos piliečius padarė įkaitais: šalį jis įstūmė į visišką priklausomybę tiek energetine, tiek ekonomine, tiek informacine prasme.
„Žinoma, kad Kremlius turi ne vieną būdą, kaip kontroliuoti režimą ir šią valstybę net žlugus režimui, bet dėl to nėra kaltas niekas kitas, tik A.Lukašenka ir daugiau nei 20 jo valdymo metų, – tikino politologas. – Reikia mums patiems – turiu omeny ir Lietuvą, ir apskritai ES bei Vakarus – pripažinti, kad geopolitine prasme mūsų galimybės Baltarusijoje yra gana ribotos.“
Politologo teigimu, vienintelis dalykas, kurį mes galime padaryti, yra kalbėti apie demokratiją, žmogaus teises, skelbti teisinės valstybės ir laisvės principus. Tačiau geopolitiškai stumtelėti Baltarusiją arčiau Europos galimybių daug nėra.
„Užtenka pažiūrėti, kiek daug Kremliaus įtakos yra pačioje Europoje per korupcines praktikas, per tam tikrus politikus. Tuomet suprasime, kad nesugebame Kremliaus išvaryti iš savo namų, bet tikimės, kad daugiau nei du dešimtmečius išpardavinėjama Baltarusija ims ir atsikratys Kremliaus pančių per vieną dieną“, – kalbėjo V.Jurkonis.
Pokyčiai neišvengiami
A.Lukašenkos jaunoji opozicija savo žiniai skleisti naudoja „Facebook“, „YouTube“, „Twitter“ ir „Instagram“ platformas ir stengiasi kuo mažiau remtis cenzūruojama tradicine žiniasklaida, tokia kaip televizija ir laikraščiai.
Anksčiau lyderiui pavykdavo savo galią įrodyti naudojantis propaganda bei Antrojo pasaulinio karo, bado ir nusivylimo prisiminimais.
Bet šios kalbos neveikia jaunų baltarusių – ypač tų, kurie gimė po to, kai jis atėjo į valdžią. Dauguma jų reikalauja demokratinių pokyčių.
Po masinių opozicijos mitingų birželio mėnesį A.Lukašenka susitikime su Baltarusijos KGB viršininku atvirai perspėjo, kad „antrojo Maidano nebus“.
Bet kad ir kaip pasibaigtų rinkimai ir kas lauktų po to, akivaizdu, kad jo galia po truputį silpsta. Regis, kad vadovas, kuris vadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi, turės susidurti su dar didesniu nepasitikėjimu ir nusivylimu.
„Visa energija, kurią dabar matome, rodo, jog režimo pabaiga neišvengiamai artėjo. Galbūt tai nenutiks sekmadienį, tačiau didesnė represijų banga sukels dar didesnį nepasitenkinimą“, – sakė V.Jurkonis.
Anot politologo, nepasitenkinimų malšinimas jėga palieka nuoskaudų ir pykčio šleifą, tad suprantama, kad Baltarusijos režimas varo save į kampą – jis neturi jokios visuomenės paramos ir tai daro jį dar labiau pažeidžiamą.
Chaoso kėlimu apkaltino Rusijos karinę grupuotę
Praėjusį trečiadienį Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“ pranešė, kad šalyje buvo sulaikyti 33 rusų karinės grupuotės „Wagner“ samdiniai. Agentūros teigimų, šių asmenų, siekusių destabilizuoti situaciją prieš prezidento rinkimus, šalyje yra apie 200. Dalis vyrų sulaikant iš viešbučio kambarių išvesti vienomis trumpikėmis, o jų kambariuose buvo primėtyta propagandinių lankstinukų. Kiti vilkėjo menkai pažymėtas uniformas.
Rusija pareikalavo, kad jos piliečiai būtų kuo greičiau paleisti. Teigiama, kad „Wagner“ Baltarusiją naudojo tik kaip tranzitinę šalį, neturėjo nieko bendra su situacija šalyje ir „gyveno pernelyg atvirai kaip galimo perversmo rengėjai“. Anot Maskvos, sulaikyti vyrai dirbo Baltarusijos kompanijoje ir ruošėsi keliauti į Stambulą.
Keista tai, kad Minskas nusprendė griauti santykius su Maskva, kuri istoriškai yra artima Baltarusijos palaikytoja. Šios rinkimų kampanijos metu A.Lukašenka gana dažnai kritikavo ne Vakarus, kaip įprasta, o būtent Rusiją.
Laisvasis Europos radijas skelbia, kad sulaikytų rusų samdinių amžius siekia nuo 22 iki 55 metų ir jie visi priklauso grupuotei „Wagner“.
Rusijos analitikas Ruslanas Levijevas tvirtino, kad dauguma sulaikytų asmenų buvo žinomi ilgą laiką. „Jų vardai yra internete sąrašuose žmonių, kurie dirbo „Wagner“ grupuotei. Kai kurie prieš prisijungdami prie jos kariavo Rytų Ukrainoje drauge su separatistais, vėliau tarnavo Sirijoje, Libijoje, o dabar keliavo tvarkyti kitų reikalų“, – kalbėjo R.Levijevas.
„Wagner“ kariai anksčiau buvo pastebėti kovojantys Ukrainoje, Sirijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Sudane ir Libijoje. Jų tikslas – tiesiogiai dalyvauti kariniuose veiksmuose, o ne vykdyti teroro išpuolius ar diversijas. Analitikai taip pat tvirtina, kad „Wagner“ kariai negalėjo vykdyti misijos Baltarusijoje, nes gyveno už Minsko, dėvėjo karinę aprangą. Jie nesielgė kaip specialiųjų pajėgų kariai arba slaptieji agentai.
