Valstybę „geležiniu kumščiu“ valdęs diktatorius A.Lukašenka verčiamas iš posto tiek susikūrusios opozicinės Koordinacinės tarybos, tiek ir juo nusivylusių šalies piliečių.
Neturėdamas kur trauktis pagalbos jis kreipėsi į savo seną draugą – Vladimirą Putiną.
A.Lukašenka, kuris Baltarusiją valdo jau daugiau nei ketvirtį amžiaus pastarosiomis dienomis negaili kritikos kaimyninėms valstybėms ir NATO, esą jie ruošiasi organizuoti „spalvotąją revoliuciją“, kaip tai nutiko Ukrainoje 2004 metais.
Diktatoriaus kaltinimai NATO jam tampa dar vienu pretekstu griebtis savo šalies karių pagalbos prieš taikius protestuotojus.
Ekspertai teigia, kad galbūt A.Lukašenka nori sukelti geopolitinę krizę tarp Rytų ir Vakarų, o į pagalbą jam stos Kremlius.
Ir nors Baltarusijoje nesiliauja milžiniškos protesto akcijos, išlieka neaišku, kokiu keliu šalis norėtų žengti, jei sugebėtų išsivaduoti iš A.Lukašenkos kontrolės.
Europos Sąjunga ganėtinai ramiai reaguoja į įvykius Baltarusijoje, nes prieš akis stovi Gruzijos, Ukrainos ir Armėnijos pavyzdžiai.
„Visi suvokia Rusijos žaidimus, ypač po 2014 metų įvykių. Rusija taip pat yra ganėtinai atsargi. Šie protestai nėra geopolitiniai ir Vakarai nesiruošia to keisti“, – kalbėjo buvęs JAV nacionalinio saugumo tarnybos direktorius Rusijos ir Centrinės Azijos klausimais Paulas Stronskis.
Vaikšto plonu ledu
Europos šalių lyderiai solidariai pasisakė, kad rinkimų rezultatai Baltarusijoje yra suklastoti, tačiau gana atsargiai vertina naujų rinkimų surengimą Baltarusijoje, nes baiminasi aršios Kremliaus reakcijos.
Ir nors ES atkakliai gina demokratines vertybes, skaidrius rinkimus, įstatymo viršenybę, jie neatsiliepė į Baltarusijos opozicijos narių šauksmą.
Vietoj to, Bendrija pasiūlė skatinti dialogą tarp abiejų pusių ir taikų valdžios perdavimą.
„ES demonstruojamas tonas rodo apie svarbią Rusijos rolę regione ir tai, kad ES bando glaistyti neramumus su Kremliumi“, – tikino Germano Maršalo fondo Centrinėje ir Rytų Europoje direktorius Joergas Forbrigas.
Bandymas atrasti taikų sprendimą sprendžiant situaciją Baltarusijoje suteiktų galimybę ES kiek užglaistyti konfliktą su Maskva, kuris paaštrėjo po 2014 metų Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje pradžios.
Nors tuometis Ukrainos lyderis Viktoras Janukovičius po milžiniškų protestų privalėjo trauktis iš valdžios ir pabėgti į Rusiją, po kurio sekė karinio konflikto pradžia, nepanašu, kad ši situacija kartosis Baltarusijoje.
Buvęs Švedijos ministras pirmininkas Carlas Bildtas tikino, kad Baltarusija galėtų remtis Armėnijos pavyzdžiu, kuomet 2018 metais dėl įvykusios revoliucijos šalyje pasitraukė ilgametis prezidentas Seržas Sarkisianas.
„Kad pamatytume sėkmingą valdžios perdavimą, visi klausimai turi būti sprendžiami valstybės viduje. Šalis pati turi remtis demokratiniais principais ir nežiūrėti į kitus“, – sakė C.Bildtas.
„Rusija ne visuomet kišasi į valstybių reikalus, tai parodė retas atvejis Armėnijoje. Kremlius vis dar bando išsiaiškinti kas vyksta Baltarusija ir privengia kištis į šalies vidaus reikalus“, – pridūrė buvęs Švedijos premjeras.
Ieško tinkamų priemonių
Tačiau A.Lukašenka, priešingai nei S.Sarkisianas, nesiruošia užleisti savo sosto. „Nebus jokių naujų rinkimų, kol manęs nenužudysite“, – protestuotojams tarė autoritarinis Baltarusijos vadas.
Nepaisant šalyje toliau nesibaigiančių protestų, A.Lukašenką vis dar palaiko artimiausios saugumo ir sukarintos tarnybos, tad kol kas jis jaučiasi ramiai ir gali jėga numalšinti taikias demonstracijas.
Baltarusijos žurnalistė Marija Sadouskaja-Komlach tikino, kad ES įdėjo nepakankamai pastangų apsaugoti opozicijos veikėjus ir A.Lukašenkai oponuojančius politinius aktyvistus, nepaisant to, kad blokas yra suformavęs Europos demokratijos fondą, kuris skirtas saugoti tokius asmenis.
Organizacija tylėjo apie protestus Baltarusijoje, o M.Sadouskaja-Komlach sako, kad ES veiksmai nėra pakankami.
„ES nori pasitelkti tikslines sankcijas prieš pagrindinius Baltarusijos režimo žmones, tačiau tai tik savotiškas nepavykusios politikos simbolis“, – skambiai apie Bendrijos neveiksnumą pasisakė žurnalistė.
Kremlius jaučiasi sutrikęs
Dabartinė situacija Baltarusijoje kelia daug klaustukų ir Kremliui. Nepaisant to, kaip baigsis protestai Baltarusijoje, Rusija išlaikys pastebimą įtaką mažesnėje kaimynėje.
Baltarusijos ekonomika yra ženkliai priklausoma nuo Rusijos, kuri tiekia pigią naftą ir dujas.
Ir nors pastaraisiais metais A.Lukašenka griežtai pasisakė prieš V.Putino norą dar labiau Baltarusiją integruoti į Rusijos ekonominę sistemą, nuneigti šių dviejų valstybių svarbos vienai kitai negalima.
Maskva su įtarumu žiūri ir į Sviatlaną Cichanouskają ir jos galimybes suformuoti naują valdžią Baltarusijoje.
„Situacija Baltarusijoje tikrai nepasuks Armėnijos keliu, nes Lukašenka tikrai nepasiduos. Nemanau, kad jis trauktųsi taikiai, juo labiau, kad leistų suorganizuoti skaidrius rinkimus“, – pasakojo buvusi JAV nacionalinės žvalgybos pareigūnė Angela Stent.
Rusija dabar atsitrauks ir toliau stebės įvykius iš šalies.
„Niekas nenori kartoti Ukrainos scenarijaus ir niekas nenori daryti to, kad išprovokuotų Rusiją. Vakarai šioje situacijoje turi mažai vietos manevrams“, – kalbėjo profesorė A.Stent.
Parengta pagal „Radio Free Europe“/„Radio Liberty“ inf.
