Po daugelį metų trukusio iš Australijos kilusio aktyvisto, kompiuterių programuotojo teisinio persekiojimo JAV noras parsivežti 49 metų J.Assange’ą į savo šalį pagaliau gali būti patenkintas.
Dėl jam pateikiamų 18-os kaltinimų Jungtinėse Valstijose J.Assange’ui gresia iki 175 metų laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau niekas nemano, kad tokia bausmė tenkintų amerikiečius. Esama įrodymų, kad „WikiLeaks“ įkūrėjo laukia kiti, dar paslaptyje laikomi kaltinimo punktai. Ir dėl to kada nors turėtų būti nuteistas ne tik jis, bet ir daugelis jo bendražygių bei rėmėjų.
JAV vyriausybė siekia, kad jos tamsiosios paslaptys ir toliau liktų paslaptimis. Tad kodėl J.Assange’as užsitraukė galingiausios pasaulio valstybės rūstybę ir kas jo dabar laukia?
Paviešino cinišką įrašą
Kada prasidėjo australo J.Assange’o medžioklė?
Tai nutiko vėliausiai 2010 metų balandžio 5-ąją 10 val. 44 min. JAV Rytų pakrantės laiku. Į interneto portalą „WikiLeaks“ pavadinimu „Collateral Murder“ („Papildoma žmogžudystė“) įkeltas 18 minučių trukmės vaizdo įrašas. Šis, kaip joks kitas, dokumentas turės įtakos požiūriui į JAV karą Irake.
Filmas primena tradicinį kompiuterinį karo žaidimą iš pirmojo asmens šaudyklės perspektyvos. Dviejų JAV kariuomenės sraigtasparnių, sukančių ratus virš Bagdado, įgulos šaudo į civilius ir žurnalistus, kuriuos per klaidą palaiko priešo kovotojais ir iš to juokiasi.
Į ugnį patenka ir furgono vairuotojas, vežęs savo vaikus. Bet dabar jis skuba į pagalbą sužeistiesiems.
„Tik jis kaltas, jei vaikus atsiveda į mūšio lauką“, – taip vienas JAV kareivių paskelbia abejingumu dvelkiančią išvadą.
Vaizdo įrašas, sulaukęs plataus atgarsio visame pasaulyje, pelnė anksti pražilusiam vyriškiui šlovę. Jis kone per naktį tapo antiimperializmo ir antiamerikietiškų nuotaikų ikona.
Tuo metu 38-erių J.Assange’as jau mėgavosi pasaulio programišių bendruomenės kultinės asmenybės statusu. Po nuolatinių klajonių, kurios paženklino jo vaikystės ir jaunystės metus, jis virtualiame pasaulyje rado savo nekintamą orientyrą.
Vos atsivėrus globaliai virtualiai erdvei J.Assange’as veržėsi pro jos užpakalines duris ir plyšius. Jis mėgavosi savo galia, tai jam teikė malonumą.
Vėliau J.Assange’as sakė: „Kai esi gerokai protingesnis už žmones, kurie tave supa, išsiugdai itin susireikšminusį „aš“. Tuomet jautiesi taip, lyg kiekvieną problemą gali išspręsti truputį pasukdamas galvą.“
Skaidrumą garbino visi
Lemiama idėja J.Assange’ui toptelėjo 2006-aisiais.
Gal reikėtų įkurti platformą, kuri viešintų įtakingųjų paslaptis, atskleistas programišių ir asmenų, teikiančių informaciją apie pažeidimus? Anonimiškumas garantuotas, o tai apsunkintų baudžiamąjį persekiojimą. Ar tai negalėtų tapti galingiausia pasaulio slaptąja tarnyba, žmonių slaptąja tarnyba?
Tokios ir panašios mintys sukosi J.Assange’o galvoje. Mintis tarsi pagal užsakymą pritaikyta laikui, kai visiškas skaidrumas daugeliui tapo aklo garbinimo objektu.
Savo idėją J.Assange’as įregistravo interneto tinklalapio „WikiLeaks.org“ adresu.
Portalas „WikiLeaks“ paviešino įrodymus apie JAV bepiločių skraidyklių atakas Jemene, tibetiečių priespaudą, Kenijos policijos šaudymo būrius. Visa tai – sukrečiantys valstybės savivalės dokumentai. Po to į viešąją erdvę bus paleista dar milijonai dokumentų.
J.Assange’as paviešino ir ankstesnę filmo apie Indianą Džounsą scenarijaus versiją, aktoriaus Wesley Snipeso mokesčių dokumentus ir tariamą įrodymą apie buvusio „Apple“ vadovo Steve’o Jobso ligą – AIDS.
Vaikiško mąstymo žmogus
Kodėl australas tai darė? Atrodo, kad buvo tik viena priežastis – jis tai galėjo padaryti.
2010 m. škotų rašytojas Andrew O’Haganas praleido daugelį mėnesių su J.Assange’u tam, kad parengtų jo autobiografiją.
Ir būdamas vis dar palankiai nusiteikęs australo atžvilgiu net ir šiam sumanymui žlugus apie J.Assange’ą sako: „Jis nebūtų galėjęs dialektinio materializmo atskirti nuo žemės riešutų paketėlio. Jam nepriimtinas tikėjimas sistema – kaip sistema apskritai. Jis siekia būti mechanizmo vaiduoklis, vienas tų, kurie žygiuoja valdžios koridoriais ir ten išjungia šviesas.“
Bet iš tikrųjų į A.O’Hagano atmintį J.Assange’as įsirėžė pirmiausia kaip save įsimylėjęs, vaikiško mąstymo žmogus, dalijantis pasaulį į gėrį ir blogį. Pasižymintis išskirtiniu talentu net ir nusiteikusius jo atžvilgiu palankiai žmones paversti savo priešais.
Galimybę mesti iššūkį neabejotinai galingiausiam planetos priešininkui, portalo „WikiLeaks“ vadovui suteikė JAV armijos naujokas Bradley Manningas.
Šis dabar kaip moteris gyvenantis ir Chelsea besivadinantis asmuo „įteikė“ J.Assange’ui didžiausią ir sensacingiausią duomenų lobyną.
2010 metų balandį niekas nenumanė, kad „Collateral Murder“ vaizdo įrašas tėra įžanga į daugelį mėnesių besitęsusią kampaniją, kurios pabaigoje JAV vyriausybė buvo taip apnuoginta ir pažeminta, kad to nebuvo patyrusi dešimtmečius.
Kartu su žiniasklaidos partneriais – britų „The Guardian“, amerikiečių „The New York Times“ ir vokiečių „Der Spiegel“ – 2010 metais skubos tvarka „WikiLeaks“ paviešino labai „jautrių“ duomenų iš JAV administracijos aruodų.
77 tūkst. dokumentų iš karo Afganistane, 392 tūkst. dokumentų iš karo Irake ir metais vėliau – 250 tūkst. skubių diplomatinių pranešimų.
Tapo vienu galingiausių
2010 m. J.Assange’as buvo toks žymus ir tiek pat pažeidžiamas kaip niekada iki tol. Jo veidas buvo visur. Dailininkai, rašytojai, atlikėjai statė jam meninius paminklus.
Viena batų gamybos bendrovė J.Assange’o vardu pavadino savo juodus ilgaaulius.
„WikiLeaks“ įkūrėjas menamai įkvėpė scenarijaus autorius sukurti vieną iš blogiukų, su kuriuo teko susiremti legendiniam Jos Didenybės slaptajam agentui 007. J.Assange’as tapo populiaraus animacinio serialo „Simpsonai“ 500-osios serijos kviestiniu svečiu.
Dėl jo dėmesio „varžosi“ tokios įžymybės kaip JAV atlikėja Lady Gaga, mados dizainerė britė Vivienne Westwood, britų muzikantas Brianas Eno, japonų menininkė, dainų kūrėja ir atlikėja Yoko Ono.
J.Assange’as nebekelia iššūkio šio pasaulio galingiesiems – jis tapo vienas jų.
Norėjo tiesiog „išjungti“
Kol visas pasaulis garbino J.Assange’ą, prieš jį buvo pradėta vykdyti kruopščiai suplanuota operacija. 2010-aisiais buvo daugiau nei pakankamai ženklų, jog prieš „WikiLeaks“ kažkas rezgama.
Tuometis JAV viceprezidentas Joe Bidenas pavadino J.Assange’ą šiuolaikinių technologijų teroristu. Valstybės sekretorė Hillary Clinton klausė, ar šio tipo negalima tiesiog „išjungti“ bepilote skraidykle.
Kažką panašaus omenyje turėjo Niujorko verslininkas Donaldas Trumpas. Jo, dabar jau JAV prezidento, valstybės sekretorius Mike’as Pompeo „WikiLeaks“ portalą 2017-aisiais pavadino valstybine priešo slaptąja tarnyba.
Esama įrodymų, kad tuo metu JAV vyriausybė reikalavo iš savo sąjungininkų pradėti su baudžiamąja atsakomybe susijusius tyrimus ir tokiu būdu sukelti J.Assange’ui problemų, pakirsti pasitikėjimą jo viešinama informacija.
JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) jau 2010-aisiais „WikiLeaks“ įkūrėją įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą – šalia tarptautinės islamo fundamentalistų teroristinės organizacijos „Al Qaeda“ vadovų.
Šį faktą vėliau patvirtino buvusio Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojo Edwardo Snowdeno nutekintas dokumentas.
J.Assange’as sudavė JAV skaudų smūgį. Dabar „imperija“ smogia atgal.
Sulaukė kaltinimų Švedijoje
2010 metų rugpjūtį, praėjus kelioms savaitėms po Afganistano karo dokumentų paviešinimo, J.Assange’as priima krikščionių socialdemokratų brolijos kvietimą apsilankyti Švedijoje.
Bet pasibuvimas šioje Skandinavijos šalyje „WikiLeaks“ įkūrėjui baigėsi byla dėl dviejų moterų išprievartavimo. J.Assange’as neigė jam metamus kaltinimus.
27-erių ir 31 metų moterims atstovavo advokatas Claesas Borgstromas. Jis – buvusio Švedijos teisingumo ministro Thomo Bodstromo kolega.
Th.Bodstromo vadovavimo laikais buvo sulaikyti du CŽV įtariami vyrai ir be teismo išsiųsti iš Švedijos.
J.Assange’as, numanęs, kad už kaltinimo dėl moterų išprievartavimo galėtų slypėti kažkas daugiau, tuo metu vis dar buvo Stokholme. Jis norėjo duoti parodymus, bet tam nebuvo paskirta data.
Kai rugsėjo pabaigoje norėjo išvykti į Vokietiją, prokurorė leido.
Rugsėjo 27-ąją J.Assange’as išskrido į Berlyną ir galiausiai – į Londoną. Švedai tai įvertino kaip pabėgimą.
Lapkričio viduryje – tą mėnesį „WikiLeaks“ paviešino JAV diplomatinius pranešimus – Švedijos valdžia išdavė J.Assange’o Europos arešto orderį dėl įtarimų apie įvykdytą išprievartavimą.
Jau tuomet „WikiLeaks“ įkūrėjas nieko nesibaimino labiau nei išdavimo JAV.
Veikiausiai jį, vilkintį oranžiniu kalinio kombinezonu, įkiš į Gvantanamo kalėjimą, guodėsi J.Assange’as pažįstamiems po to, kai Londone pasidavė britų policijai.
Vietą parinko puikiai
Gyvendamas namų arešto sąlygomis savo rėmėjo Norfolke būste jis sužinojo apie JAV kaltinimą prieš jį, saugomą po „užraktu“.
Liudininkai jau apklausti, o tuo metu buvo naršoma po jo bendražygių elektroninį paštą.
Tada „WikiLeaks“ įkūrėjui jau tikrai tapo aišku, kad jam reikia tikėtis blogiausio. Dėl kaltinimų pobūdžio turėjo nuspręsti Virdžinijos valstijos prisiekusiųjų žiuri.
Vieta pasirinkta puikiai. Šiame procese prisiekusieji atsijojo įrodymus, kuriuos prokuratūra pateikė uždarame posėdyje.
Virdžinijos valstijoje gyvena labai daug CŽV tarnautojų ir NSA ar Gynybos ministerijos pareigūnų šeimos narių. To, kuris čia apkaltinamas valstybės priešu, gali laukti labai sunkus nuosprendis.
J.Assange’as, veltui išnaudojęs visas teisines priemones dėl ekstradicijos į Švediją, ryžosi netikėtam žingsniui.
Nusidažęs plaukus ir persirengęs pasiuntinuku motociklu 2012 metų birželio 19-ąją J.Assange’as atidūmė į Naitsbridžą – prabangią Londono miesto dalį. Jo tikslas – rasti prieglobstį Ekvadoro ambasadoje.
Bet „WikiLeaks“ įkūrėjas pateko į spąstus. Ekvadoriečiai, kurių kairės pakraipos vyriausybei kairiųjų ikonos priėmimas reiškė pasaulinio masto politinį laimikį, pradžioje stengėsi J.Assange’ą padaryti laimingą.
Po kelių savaičių vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui oficialiai buvo suteiktas prieglobstis.
Ekvadoro ambasadorė išskyrė 15 kv. metrų kambarį aukštam vyrui, kurį ambasados ribose vadino svečiu. J.Assange’as gavo lovą, dušą, ultravioletinių spindulių lempą, bėgimo takelį ir, žinoma, kompiuterį.
Nukrypo nuo tikslo
Beveik 7 metus J.Assange’as gyveno raudonų plytų pastate. Per tą laiką jis su viena savo advokačių susilaukė dviejų berniukų.
Juo ilgiau jis „kalėjo“ ambasadoje, juo labiau krypo nuo savo pirmykštės linijos – neutralaus tinklalapio sukūrimo visų tipų ir kilmės slaptiems ir užgniaužiamiems dokumentams viešinti.
J.Assange’as pirmiausia „Twitter“ socialiniame tinkle vis aršiau puolė JAV. Kadangi šiam tikslui naudojo ne savo privačią, o viešą „WikiLeaks“ tinklalapio paskyrą, jo komanda dažnai pykosi ir viduje.
Vyriausiasis portalo redaktorius ne visada atitiko darbuotojų pretenzijas būti žurnalistu. Jis viešai siūlė atlygį už pokalbių iš Baltųjų rūmų įrašus. Jis ragino jaunus žmones skverbtis į CŽV, kad ištrimituotų jos paslaptis. J.Assange’as tapo savo individualios veiklos aktyvistu.
Jau iki tol J.Assange’as turėjo aštrių ginčų su savo žiniasklaidos partneriais. Jie nesutarė, kiek turėtų būti redaguojami tinklalapyje viešinami dokumentai, kad būtų apsaugota JAV informatorių Afganistane ar kritiškai vyriausybės atžvilgiu nusiteikusių kinų mokslininkų tapatybė.
J.Assange’as, kuris diplomatinius pranešimus, daugelio nepasitenkinimui, 2011-aisiais paviešino neredaguotus, yra už radikalų skaidrumą.
Prieš JAV prezidento rinkimus 2016 m. tinklalapis „WikiLeaks“ paviešino JAV Demokratų partijos Nacionalinio komiteto vidinį susirašinėjimą. Tai neigiamai atsiliepė Demokratų partijos kandidatės Hillary Clinton populiarumui.
Jau po prezidento rinkimų tapo aišku, kad Demokratų partijos vidinis susirašinėjimas, paviešintas „WikiLeaks“, greičiausiai atėjo iš rusų programišių.
Tačiau nėra jokių įrodymų, kad J.Assange’as žinojo, iš kur atsirado medžiaga, kuri taip stipriai pakenkė H.Clinton.
Kilpa vis labiau veržėsi
2017-aisiais Ekvadoro prezidentu buvo išrinktas Leninas Moreno. Nuo pat pradžių jis patyrė didžiulį JAV spaudimą savo žymųjį svečią perduoti reikiamoms institucijoms.
Atrodo, amerikiečiai kuo geriausiai buvo informuoti apie procesus, vykstančius Ekvadoro ambasadoje Londone.
Akivaizdu, kad tuo rūpinosi privati Ispanijos apsaugos bendrovė „Undercover Global“.
Ji nuo 2015-ųjų Ekvadoro pavedimu buvo atsakinga už saugumą ambasadoje. Tačiau jos vadovas Davidas Moralesas radęs dar galingesnių užsakovų. Šiuo atveju – amerikiečių.
Per paskutinius savo dvejus metus Ekvadoro ambasadoje „WikiLeaks“ įkūrėjas patyrė, kaip, vaizdžiai sakant, vis labiau veržiasi kilpa.
Ekvadoro prezidentas, jį viešai pavadinęs išsiderinusiomis dumplėmis, leido užtverti J.Assange’o interneto – jo vienintelio lango į pasaulį – prieigą.
Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas kankinimų klausimais Nilsas Melzeris sako, kad J.Assange’as buvo daug metų tikslingai psichologiškai kankinamas. Nebūtina pakelti rankos prieš auką – pakanka jo gyvenimo sąlygas padaryti nepakeliamas.
Praėjusių metų balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J.Assange’ui prieglobsčio. Jis buvo suimtas.
Jau po kelių valandų amerikiečiai pateikė Londonui prašymą dėl jo ekstradicijos į JAV.
Tuo metu švedai, po devynerių metų nutraukę tyrimą dėl J.Assange’ui pareikštų kaltinimų išprievartavimu, nebenori jo susigrąžinti.
J.Assange’o teisininkai tvirtina, kad byla prieš jį yra politiškai motyvuota.
Ekstradicijos bylos nagrinėjimas greičiausiai užtruks iki spalio pradžios.
Šią savaitę, dar prieš prasidedant pirmajam teismo posėdžiui, prie teismo rūmų rinkosi būriai aktyvistų ir reikalavo išlaisvinti J.Assange’ą.
Kad ir kaip pasibaigs šios bylos svarstymas, laukia skandalas. Jeigu britai nuspręs J.Assange’ą paleisti, rimtas iššūkis kils Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykiams.
Jei prie slaptų dokumentų paviešinimo prisidėjęs asmuo bus išsiųstas į Jungtines Valstijas, žmogaus teisių gynėjai teigia, kad tai Vakaruose žymės teisinės valstybės viršenybės ir žodžio laisvės saulėlydį.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
