Likus kiek daugiau negu septynioms savaitėms iki dienos, kai amerikiečiai patrauks iki balsadėžių, Donaldo Trumpo kampanija jau išleido tūkstančius dolerių ir paaukojo šimtus valandų, kad atkartotų sąlygas, padėjusias laimėti 2016 metais.
Bet situacija per šiuos metus pasikeitė labiau, nei būtų galima pamanyti: maždaug 200 tūkst. amerikiečių mirė dėl COVID-19 pandemijos, šalyje išaugo nedarbas, juodaodžiai ir vėl kovoja dėl savo teisių, o dalis JAV vakarų pakrantės skendi liepsnose.
Išlieka tik viena sudedamoji dalis – Rusijos įsikišimas į rinkimų kampanijas. Tai padarė didelę įtaką 2016-ųjų rinkimų rezultatams, todėl nenuostabu, kad šįmet ir vėl kyla nerimas.
O priežasčių jaudintis pakanka: jau dabar pranešama ne tik apie Rusijos bandymus kišti savo nosį į šiuos rinkimus, bet ir Kinijos bei Irano.
Griebėsi visų priemonių
Rusija, nutarusi įsikišti į 2016 metų JAV rinkimus, ėmėsi beveik visų įmanomų priemonių.
Viso rinkimų periodo metu Rusija tyrė rinkėjų duomenų bazes, kišosi į senatoriaus Marco Rubio kampaniją.
Internete taip pat buvo platinama politiškai žalinga informacija, skleidžiama propaganda socialiniuose tinkluose „Twitter“, „Facebook“, „YouTube“ ir „Instagram“.
Be to, buvo rengiami rinkėjų sąskrydžiai Floridoje ir Pensilvanijoje, susitikimai su D.Trumpo kampanijos nariais ir bendražygiais bei pateiktas verslo pasiūlymas Maskvoje pastatyti „Trump Organization“ dangoraižį.
Tačiau vienas ryškiausių Rusijos plano elementų nė nebuvo susijęs su rinkėjų balsais: Rusijos karinės žvalgybos (GRU) agentai įsilaužė į demokratės Hillary Clinton prezidentinės kampanijos darbuotojų elektroninius laiškus.
Troško pasėti nepasitikėjimą
Pranešama, kad šis įsilaužimas prasidėjo 2016 m. kovą. Tą mėnesį agentai daugumai kampanijos darbuotojų ir savanorių išsiuntė laiškus, kurie atrodė kaip „Google“ saugumo pranešimai.
Bet šie pranešimai duomenų apsaugos nesustiprino.
Paspaudus laiške esančią nuorodą ir, kaip prašoma, pasikeitus slaptažodį Rusijos agentai gavo prieigą prie kampanijos narių elektroninio pašto.
GRU pavyko pavogti dešimtis tūkstančių laiškų, tarp jų ir kampanijos vadovo Johno Podestos.
Tuomet agentai sukūrė netikrą internetinę grupę „Guccifer 2.0“ ir jos padedama elektroniniais laiškais pasidalijo su „WikiLeaks“.
Išplatinti laiškai sukėlė visuomenės pasipiktinimą, o H.Clinton balsas paskutinėmis kampanijos dienomis nebebuvo išgirstas.
Kaip nustatė JAV žvalgybos bendruomenė ir patvirtino prokuroro Roberto Muellerio surinkti įrodymai, pagrindinis Rusijos tikslas buvo pakenkti H.Clinton kampanijai, padidinti D.Trumpo galimybes laimėti ir pasėti nepasitikėjimą JAV demokratija.
Kur galėjo, ten laužėsi
Tačiau programišių darbas nesibaigė H.Clinton komanda. GRU agentai, pasinaudodami kenkėjiškais elektroniniais laiškais, gavo priėjimą prie Demokratų partijos Nacionalinio komiteto kompiuterių tinklo.
Prisijungę jie įdiegė programą, leidusią pasiekti dar daugiau kompiuterių ir pavogti tūkstančius elektroninių laiškų bei dokumentų, susijusių su rinkimais.
Nukentėjo ne tik demokratai. Rusų programišiai taip pat taikėsi į respublikonus, tačiau tai nebuvo taip sėkminga ir naudinga.
Buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas James Comey patvirtino, kad 2016 m. rusai bandė įsilaužti į Respublikonų nacionalinio komiteto (RNK) duomenų bazes.
„Turime įrodymų apie įsilaužimą, nukreiptą į valstybinio lygio organizacijas, politines kampanijas ir RNK. Tačiau buvo taikomasi į senus RNK duomenis“, – sakė jis Senato Žvalgybos komitetui.
Jis taip pat patikino, kad programišiai neišplatino jokios rastos informacijos.
Kviečia išlikti budrius
Balandį paskelbta dvišalė Jungtinių Valstijų Senato ataskaita patvirtino JAV žvalgybos išvadas, kad Rusija išties kišosi į 2016 metų prezidento rinkimus. Senatoriai perspėjo, kad tai gali pasikartoti ir šiemet.
Tačiau žvalgybos agentūros dar 2017 m. sausio mėnesį padarė išvadą, kad rusai vykdė kibernetinį šnipinėjimą ir platino žinutes per Rusijos kontroliuojamus propagandos skleidimo aparatus.
D.Trumpas nekart abejojo šiuo vertinimu, kurį savo praėjusių metų pranešime patvirtino ir buvęs specialusis prokuroras Robertas Muelleris. Jis padarė išvadą, kad Rusijos įsikišimas buvo „platus ir sistemingas“, tačiau tarp Rusijos ir D.Trumpo kampanijos jis nerado nusikalstamo sąmokslo.
Senato Žvalgybos komiteto pirmininkas Richardas Burras taip pat teigė, kad jis „nerado pagrindo ginčyti“ žvalgybos išvadas ir patikino, kad jos atspindi tvirtus analitinius argumentus.
„Artėjant 2020-ųjų prezidento rinkimams dabar dar svarbiau nei bet kada išlikti budriems prieš priešiškų valstybių įsikišimo grėsmes“, – sakė R.Burras.
Senatas savo pareiškime taip pat teigė, kad įsikišimui į rinkimus vadovavo pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Prisijungė daugiau šalių
Jau seniai baiminamasi, kad ir šiais metais galima tikėtis panašios situacijos.
Visa tai – ne be pagrindo: praėjusį mėnesį JAV žvalgyba patvirtino, kad Rusija jau naudoja įvairius būdus, kuriais galėtų padaryti įtaką 2020-ųjų rinkimų rezultatams.
Vis dėlto šiemet kalbama ne tik apie didžiulę Rusijos įtaką – prie jos prisijungia ir Kinija bei Iranas. Visų šių šalių tikslai – skirtingi.
Anot Nacionalinio kontržvalgybos ir saugumo centro direktoriaus Williamo Evaninos, kuris praėjusį mėnesį pristatė pareiškimą dėl saugumo problemų, Kinija nepalaiko D.Trumpo, pirštu beda į jo nenuspėjamumą ir savo kritiką žeria vien tik jam.
Tačiau ši retorika nėra stebinanti: D.Trumpas gana aktyviai kaltino Pekiną dėl COVID-19 pandemijos ir kitų klausimų.
Net ir D.Trumpo administracija susirūpinusi dėl galimos Kinijos įtakos. Ji pripažįsta, kad Kinija prezidento pozicijoje daug mieliau matytų Joe Bideną.
„Žinome, kad kinai ėmėsi aktyvaus vaidmens“, – sakė D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O’Brienas. Jis pridūrė, kad Pekinas turi „didžiausią politinės įtakos JAV programą“, po kurios sekė Teheranas, o po to ir Maskva.
Bet iki koronaviruso protrūkio Kinijos ir D.Trumpo santykiai buvo gana neblogi – JAV lyderis gyrė Xi Jinpingą ir, kaip pranešama, palaikė dėl uigūrų etninės mažumos koncentracijos stovyklų.
Todėl negalima absoliučiai tvirtinti, kad Kinija nė kiek netrokšta dabartinio prezidento perrinkimo.
Be to, D.Trumpo veiksmai neretai išbando Vakarų vienybę ir Amerikos demokratiją. Kinijai tai itin naudinga.
Kai kurie aukšto rango pareigūnai garsiai svarsto, kokią įtaką ilgalaikiam JAV stabilumui padarys D.Trumpo vadovavimas.
Iranui taip pat būtų patogu pakenkti demokratinėms JAV institucijoms, D.Trumpui ir prieš rinkimus suskaldyti šalį skleidžiant dezinformaciją bei prieš JAV nukreiptą turinį.
Iranas nenori, kad D.Trumpas būtų išrinktas antrai kadencijai, nes manoma, kad tokiu atveju JAV tęstų spaudimą Iranui siekiant režimo pasikeitimo.
Didžiausia problema – Rusija
Tačiau Rusija vis dar išlieka didžiausia grėsme ir atlieka didžiausią vaidmenį. O kodėl neturėtų?
Vis dėlto V.Putinas iš D.Trumpo gavo viską, ko jam reikėjo: Vakarų demokratijos delegitimizavimą, JAV karių perkėlimą iš Vokietijos ir suprastėjusius JAV santykius su NATO sąjungininkėmis.
Be to, V.Putinas neturi pagrindo net manyti, kad jam gali tekti atsakyti už savo veiksmus per 2016 m. rinkimus.
„Rusijos strategija JAV rinkimų metu gali kelti tam tikrą susiskaldymą.
Viskas vyksta kitaip, nei tradiciškai įsivaizduojama, – „Lietuvos rytui“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius. – Nereikia manyti, kad Kremlius statys už vieną ar kitą kandidatą.
Tikslas yra kitas – dar labiau susilpninti JAV, kuriant tam tikrus susiskaldymus ir įtampą.“
Eksperto teigimu, formas, kurios gali būti taikomos, jau esame matę: pasinaudojimas šalyje jau egzistuojančiais neramumais, jų eskalavimas informaciniais būdais, socialiniais tinklais ar kažkokiais kitokiais jų pačių sukurtais kanalais.
Tačiau N.Maliukevičius tikina, kad nereikėtų manyti, jog D.Trumpas yra Rusijos statytinis.
„Nemanau, kad V.Putinas turi tokią įtaką Vakarų pasaulio lyderiams ir prezidentams. Kelti abejones yra informacinės strategijos dalis, – kalbėjo N.Maliukevičius. – Tai naudinga V.Putinui, jis gali stiprinti savo įvaizdį, todėl tuo ir naudojamasi.“
Grupė, kuri kišosi į praėjusius rinkimus, ir vėl ėmėsi savo darbo. Naudodamasi netikrais profiliais ir tinklalapiu, kuris atrodo kaip kairiųjų pažiūrų naujienų puslapis, jie pradėjo skleisti informaciją feisbuke ir tviteryje.
Tikisi daugiau informacijos
Didžiąją dalį kitų smulkmenų ir tai, kaip Rusija jau kišasi į artėjančius rinkimus, JAV žvalgyba nuslepia siekdama apsaugoti savo informacijos šaltinius.
„Tiesiog pranešame JAV žmonėms, kad Rusija – taip pat Kinija bei Iranas – bando padaryti įtaką artėjantiems rinkimams ir pažeminti mūsų demokratinę sistemą“, – sakė senatorius Angusas Kingas.
Kol kas nėra aišku ir tai, kaip šioms šalims sekasi. Žvalgybos agentūros dirba ties užsienio vyriausybių tikslais ir siekiais, todėl stengiasi nesiaiškinti, ar tai padarė kokią nors įtaką JAV piliečiams.
Tačiau Senato Žvalgybos komitetui priklausantys respublikonai ir demokratai giria W.Evaninos pareiškimą ir perspėjimą.
Floridos senatorius Marco Rubio ir Virdžinijos senatorius Markas Warneris bendru pareiškimu teigė, kad tikisi, jog W.Evanina ateityje visuomenei suteiks dar daugiau informacijos.
„W.Evaninos pareiškimas išryškina keletą rimtų besitęsiančių grėsmių mūsų rinkimams, – sakė jie. – Visi – nuo rinkėjų iki Kongreso narių – privalo žinoti apie šias grėsmes.“
