Po ilgų karantino mėnesių Graikija vasaros pradžioje galiausiai vėl atidarė Atėnų Eleftherio Venizelo tarptautinį oro uostą.
Tačiau netoliese stovi dar vienas oro uostas, kuriame tiek pandemijos metu, tiek pastaruosius 20 metų buvo ramu. Gyvybė čia pamažu pradeda grįžti pastarosiomis savaitėmis. Tik kiek kitokia forma.
Oro uostą naudojo visi
Helenikono (liet. „Graiko“) oro uostas yra triskart didesnis už Monaką. Dešimtmečius Atėnus oru buvo galima pasiekti tik per čia.
Oro uosto kompleksas buvo pastatytas praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai Graikijos aviacijos sektorius dar tik kūrėsi.
Karo metais Graikiją okupavo Ašies šalys ir oro uostą naudojo nacistinės Vokietijos liuftvafės pajėgos. Ši vieta tapo sąjungininkų oro atakų taikiniu.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui čia glaudėsi britų ir amerikiečių kariai, tačiau neilgai trukus oro uostas buvo pradėtas naudoti komerciniams skrydžiams.
Vėliau buvo įgyvendinta oro uosto rekonstrukcija ir plėtra – pailginti kilimo takai, pastatytas naujas skrydžių kontrolės centras ir terminalai.
Plečiantis turizmo sektoriui Helenikono oro uostas tapo pagrindiniais vartais milijonams žmonių, kurie norėjo pamatyti archeologinius šalies stebuklus ir auksinius paplūdimius.
Tačiau 2001-ųjų kovo 30-ąją oro uostas su visam uždarė duris, o skrydžiai perkelti į naujesnį ir modernesnį oro uostą.
Įgyvendinimas įstrigo
„Praėjusio amžiaus pabaigoje oro uostas per metus galėdavo aptarnauti daugiau kaip 10 mln. keleivių, – CNN tvirtino „Olympic Airlines“ darbuotojų kultūros centro prezidentas Vasilis Tsatsaragkos. – Helenikonas negalėjo atlaikyti vis labiau augančių turistų srautų.“
2004-aisiais dalis oro uosto komplekso buvo panaudota olimpiados tikslais. Čia vyko beisbolo, baidarių slalomo, fechtavimosi ir kitų sporto šakų varžybos.
Tačiau po to oro uosto kompleksas buvo visiškai apleistas. Valdininkai nesutarė dėl tolesnio patalpų panaudojimo, o atėjusi 2008 metų ekonominė krizė privertė užmiršti visus turėtus planus.
2014-aisiais grupė investuotojų pasirašė 8 mlrd. eurų vertės susitarimą su Graikijos valdžia. Pagal jį, Helenikono oro uostas turi tapti vienu didžiausių Europos pakrančių kurortų.
Čia turi iškilti daugybė prabangių viešbučių, prekybos centrų, parkas, kazino ir pramogų centras.
Bandymai pradėti projekto įgyvendinimą ilgai strigo dėl politikų konfliktų ir biurokratinių kliūčių. Daugiau nei prieš ketverius metus, pabėgėlių krizės įkarštyje, ši vieta tapo neoficialia žiauriomis sąlygomis gyvenančių pabėgėlių stovykla. Apleistuose terminaluose ir olimpiniuose kompleksuose iškilo palapinių jūra.
Dabartinė Graikijos valdžia įgyvendino pažadą, kad paskatins oro uosto teritorijos atnaujinimo darbus.
Liepos mėnesį čia buvo pradėti griauti seni pastatai. Tikimasi šimtus jų nugriauti iki metų pabaigos, tačiau galutinio rezultato dar reikės palaukti daugybę metų.
Skaičiuojama, kad pirmi nauji pastatai čia iškils geriausiu atveju po 3,5 metų.
Apima slogus jausmas
Kai kurie oro uosto pastatai bus išsaugoti, nes yra įtraukti į saugomų objektų registrą. Vienas tokių – suomių-amerikiečių architekto Eero Saarineno praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje sukurtas Rytų terminalas.
Šiuo metu vaikštant terminalo patalpose apima slogus jausmas. Kadaise tai buvo nuolat šurmuliuojanti zona. Dabar ji užgriozdinta šiukšlėmis.
Terminalo vidinės sienos ir lubos apgriuvusios. Skylėse matyti susuktų laidų pynės.
Aplink – išdaužyti stiklai, suplėšytos skrydžių įrašų knygos, išblukę turizmą prieš kelis dešimtmečius populiarinę plakatai ir suplėšyti sienas puošę žemėlapiai. Už griūvančių pastatų galima rasti nedidelę nebenaudojamų „Boeing“ lėktuvų kolekciją – 727, 737 ir 747 modelius.
Surūdiję ir apšiurę lėktuvai kadaise priklausė „Olympic Airways“ oro linijoms, kurios dešimtmečius valdė Graikijos oro erdvę ir tapo Helenikono oro uosto sinonimu.
Lėktuvai spindėjo prabanga
Oro linijas 1957 metais įkūrė verslo magnatas Aristotle’is Onassis. Jam pavyko su Graikijos vyriausybe susitarti dėl išskirtinių teisių šalies oro erdvėje, tad „Olimpic Airways“ greitai išsiplėtė ir atsidūrė turistų iš viso pasaulio dėmesio centre.
„Šios oro linijos sujungė Graikiją su visu pasauliu – per 23 valandas buvo galima pasiekti 5 kitus žemynus“, – tvirtino V.Tsatsaragkos.
„Olympic Airways“ greitai tapo žinomos dėl prabangaus keleivių aptarnavimo – tai atspindėjo oro linijų įkūrėjo ir vieno turtingiausių pasaulio vyrų stilių.
Lėktuvuose dirbusios stiuardesės dėvėjo Coco Chanel ir Pierre’o Cardino kurtus kostiumėlius, keleiviai maistą valgė iš porcelianinių lėkščių naudodamiesi paauksuotais įrankiais, o gėrė iš krištolinių taurių.
1969 metais atidarytas Rytų terminalas buvo naudojamas kitų šalių oro linijoms aptarnauti. Vakarų terminalas buvo rezervuotas tik „Olympic Airways“ keleiviams.
Čia buvo užfiksuoti žymiausi pasaulio aktoriai Elizabeth Taylor, Sophia Loren ar Omaras Sharifas. Į Graikiją su žymiausiomis oro linijomis buvo atskridęs ir astronautas Neilas Armstrongas.
Bando išsaugoti istoriją
Tačiau „Olympic Airways“ aukso amžius greitai baigėsi.
1973-iaisiais vos pakilęs sudužo dviejų variklių lėktuvas „Piaggio“. Jame buvo 24 metų A.Onassio sūnus Alexanderis.
1975-ųjų sausio 1-ąją verslininkas kompaniją pardavė Graikijos valstybei, o kovo 15-ąją mirė pats.
Per pirmuosius 18 veiklos metų „Olympic Airways“ kompanijos lėktuvų parkas išsiplėtė nuo 15 iki 28 orlaivių. Vienas jų buvo to meto technologinis šedevras „Boeing 747-200B“ – jis iš Atėnų skraidė į Niujorką.
Tačiau vėliau kompanija dėl netinkamo valdymo susidūrė su didelėmis finansinėmis bėdomis.
2003 m. kompanija buvo pervadinta į „Olympic Airlines“, o dar po 6 metų nutraukė savo veiklą.
V.Tsatsaragkos tikisi, jog „Olympic Airlines“ atminimas ir toliau gyvuos, o atnaujintame pastatų komplekse ateityje iškils ir muziejus, kuriame bus įamžinta Graikijos dangaus milžinės istorija.
„Mes esame surinkę 23 tūkst. daiktų, kurie atspindi tiek oro linijų, tiek šio oro uosto istoriją. Tarp būsimų eksponatų bus ir 7 lėktuvai. Mes ir toliau rinksime medžiagą ir tikėsimės, kad ateityje ją galėsime parodyti kitiems“, – kalbėjo V.Tsatsaragkos.
Parengta pagal „The National Herald“, CNN inf.
