Visai kaip koronavirusas, ispaniškojo gripo pandemija privertė pasaulį saugotis iki tol nematytais būdais. Buvo uždrausti masiniai renginiai, uždaromos darbo vietos, vengti susibūrimai viešose vietose.
Kaip ir Donaldas Trumpas, kuris dažnai nuvertino koronaviruso kėliamus padarinius ir galiausiai pats susirgo, tuometinis JAV prezidentas Woodrow Wilsonas taip pat menkino pandemijos pavojų ir užsikrėtė virusu.
Panašumai tarp praeities ir dabarties
W. Wilsonas viešai niekada nebuvo prabilęs apie pandemiją. Kaip teigia knygos „Didysis gripas: istorija apie mirtiniausią pandemiją istorijoje“ autorius John M. Barry, JAV valdžia melavo apie virusą tam, jog nepablogintų visuomenės nuotaikos, kuri ir taip stipriai išgyveno Pirmojo pasaulinio karo padarinius.
J.M.Barry apie tuometinį valdžios požiūrį į virusą atsiliepė taip: „Jie bandė jį (virusą – Red.) sumenkinti. Nacionalinės visuomenės sveikatos vadovai skelbė, jog „tai tik įprastas gripas su kitu vardu.“
Tokia pareiškimai primena dabartį. D.Trumpas ne kartą menkino viruso keliamus pavojus ir net visiškai neseniai „Twitter“ platformoje panašia į W.Wilsono laikų retorika palygindamas koronavirusą su gripu: „Artėja gripo sezonas! Nepaisant vakcinos, daugiau nei 100 tūkst. žmonių miršta kasmet nuo gripo. Ar dėl to mes uždarysime savo šalį? Ne, mes privalome išmokti gyventi su tuo, kaip ir dabar išmokstame gyventi su COVID-19, kuris dažnai yra ne toks mirtinas.“
Skirtumas tarp prezidentų yra tas, jog D.Trumpo galvoje šiuo metu – rinkimai bei artėjanti ekonominė krizė, kai W.Wilsonas savo dėmesį skyrė Pirmajam pasauliniam karui ir po jo sekusioms problemomis.
„Jis turėjo obsesinį charakterį ir sutelkė visą savo dėmesį karui, visada, – tikina J.M. Barry. – Niekas kitas neatitraukė jo dėmesio.“
Howardas Markelis, gydytojas ir medicinos istorikas Mičigano universitete, nesutinka su nuomone, jog W.Wilsonas sumenkino pandemiją.
Kaip teigia mokslininkas, federalinė valdžia tuo metu nevaidino svarbaus vaidmens visuomenės sveikatos priežiūroje.
Tais laikais dar nebuvo tokių federalinių, šalies masto institucijų tokių kaip Ligų kontrolės ir prevencijos centras ar Nacionalinis sveikatos institutas. Valdžia karo metu buvo atsakinga už mokesčių surinkimą, federalinių įstatymų leidybą ir pačio karo sėkmę, o už piliečių sveikatą labiausiai atsakingos buvo vietinės savivaldos.
Abiejų prezidentų administracijos slėpė ligą
Prezidentas dar prieš ligą nepasižymėjo itin gera sveikata – 63 metų W.Wilsonas sirgo astma ir kartą buvo patyręs insultą.
D.Trumpas taip pat nepasižymi puikia sveikata ir atsparumu koronavirusui. 74 metų dabartinis JAV prezidentas dėl savo amžiaus ir viršsvorio patenka į didelės rizikos grupę.
Kai W.Wilsonas užsikrėtė ispaniškuoju gripu Paryžiaus taikos konferencijoje, prezidentas pradėjo taip smarkiai kosėti, jog jo asmeninis gydytojas iškart įtarė apnuodijimą ir bandymą nužudyti. W.Wilsonas pradėjo matyti haliucianacijas, jog aplinkui jį – vien šnipai.
Tačiau prezidento administracija ligą nuslėpė. Kadangi tuo metu nebuvo nei televizijos nei socialinių medijų, tą padaryti nebuvo sunku.
Kai pasveiko po ligos, W.Wilsonas grįžo į JAV, kuriose pradėjo nacionalinį turą su tikslu pakelti visuomenės nuotaikas po taikos sutarties pasirašymo.
D.Trumpas taip pat bandė nuslėpti ligą nuo viešumos, tačiau dėl šių laikų socialinių medijų to ilgai daryti nebuvo įmanoma. Tiesa, kadangi artėja rinkimai, dabartinis JAV prezidentas jau planuoja apie dalyvavimą debatuose bei tolesnę rinkiminę kompaniją.
Ispaniškasis gripo dažniausios aukos – jauni žmonės
Nors tarp vadinamo ispaniško gripo ir koronaviruso yra panašumų, tačiau egzistuoja ir nemažai skirtumų.
Visų pirma, vizualiai ispaniškojo gripo simptomai baisesni – tai stiprus kosulys, kraujavimas iš nosies, burnos ir net ausų.
Įdomu ir tai, jog gripo dažniausios aukos buvo jauni žmonės. Pandemija daugiausiai nusinešė ligonių tarp 20 ir 40 metų bei vaikų iki 5 metų gyvybių.
„Daugmaž du trečdaliai mirusių žmonių buvo 18-50 metų amžiaus, dažniausias aukos amžius buvo 28 metai“, – įvardijo J.M.Barry.
Itin sparčiai gripas plito tarp jaunų kareivių, kas kėlė mirtingumo rodiklį JAV kariuomenės treniruočių stovyklose.
Pasak J.M.Barry baimė pasklido visoje šalyje, žmonės pradėjo ieškoti ligos kaltininkų: „Kadangi jie negalėjo pilnai patikėti, kas jiems buvo sakoma, žmones užvaldė siaubas taip stipriai, jog visuomenėje prasidėjo sąmyšis ir kiekvienas kovojo už save.“
„Tai (Toks žmonių elgesys. – Red.) išsiskiria iš kitų katastrofų, per kurias žmonės susitelkia kartu ir padeda vieni kitiems“, – prideda istorikas.
Buvo naudojamos veido kaukės
Jau 1918, siekiant sustabdyti gripo plitimą, visuomeninės sveikatos institucijos rekomendavo žmonėms dėvėti veido kaukes. Taip pat buvo prašoma laikytis saugos socialinio atstumo ir skatinama asmeninė higiena.
Žinoma, tais laikais į amerikiečius nedėvinčius kaukės niekas nežiūrėjo keistai ir niekas tame neįžvelgė jokios politikos.
„Daug žmonių buvo pasipiktinę dėl kaukių dėvėjimo ir net atsisakė tą daryti, bet jie to nedarė dėl politinių pažiūrų ar ištikimybės partijai“, – tikino Mičigano universiteto medicinos istorijos centro direktoriaus pavaduotojas Alexanderis Navarro.
Šaliai kariaujant, kaukių dėvėjimas buvo laikomas patriotiniu elgesiu. Žmones, kurie atsisakydavo dėvėti kaukes buvo gėdinami viešųjų tarnybų pranešimuose ir naujienose.
Pasak A.Navarro, daugelis valdininkų bei sveikatos apsaugos pareigūnų liepdavo žmonėms dėvėti veido kaukes taip atliekant pilietinę pareigą: „Jie bandė pasinaudoti mintimi, jog jei negali kovoti greta mūsiškių kitoj vandenyno pusėje, gali atlikti savo pareigą čia, vietiniame fronte.“
Ispaniškasis gripas buvo suvaldytas 1920 metais, iš viso šiuo virusu užsikrėtė pusė milijardo žmonių, iš kurių daugiau nei 50 milijonų mirė.
Parengta pagal CNN inf.
