Rugpjūčio mėnesį Brunėjaus radijo stoties „Kristal FM“ didžėjus Nadzri Harifas pirmą kartą po pusmečio pertraukos įžengė į oro uostą.
Jis tikina, kad ši patirtis jį džiugino, nors judėjimas Brunėjaus tarptautiniame oro uoste ir buvo kitoks – visi dėvėjo kaukes, žmonės buvo atskirti stikliniais atitvarais ir teko laikytis socialinio atstumo taisyklių, tačiau niekas nenumalšino noro vėl sėdėti lėktuve.
Skrydžio tikslas buvo neįprastas – į niekur.
Žmonės pasiilgo kelionių
N.Harifas yra vienas iš tūkstančių žmonių, kurie pastaruoju metu įvairiose pasaulio šalyse pradėjo užsisakinėti lėktuvų, kurie leidžiasi tame pat oro uoste, iš kurio pakilo, skrydžius.
Vienos kompanijos tai vadina apžvalginiais skrydžiais, kitos nesirenka žodžių ir rašo, kad tai skrydžiai į niekur.
„Nemaniau, kad taip pasiilgau kelionių ir būtent skrydžių.
Tai suvokiau tik tada, kai išgirdau lėktuvo kapitono balsą, kuris linkėjo saugios kelionės“, – tvirtino N.Harifas, kuris išbandė 85 minučių Brunėjaus karališkųjų oro linijų skrydį, pavadintą „Valgyk ir keliauk“ programa.
Lėktuvui pakilus palydovės keleiviams tiekė nacionalinius patiekalus.
Pandemija suniokojo kelionių sektorių, bet tokie skrydžiai padeda oro linijoms išlaikyti savo darbuotojus.
Tokia praktika taip pat patenkina žmonių norą keliauti, net jeigu ir pavyksta tiktai pasėdėti lėktuve.
Vieniems žmonėms lėktuvai tėra susisiekimo priemonė, kitiems skraidymo procesas suteikia labai daug džiaugsmo.
Skraido ir virš Antarktidos
Brunėjaus oro linijos nuo rugpjūčio jau yra įvykdžiusios keletą tokių skrydžių.
Šalyje užfiksuota labai mažai koronaviruso atvejų, todėl žmonėms leidžiama būti be kaukių, tačiau aptarnaujantis personalas jas dėvi.
Sėkmės jau sulaukė tokie skrydžiai Taivane, Japonijoje – į lėktuvus parduodamos beveik visos vietos.
„Qantas Airways“ paskelbus apie 7 valandų skrydį virš Australijos, kuris prasidės ir baigsis Sidnėjuje, žmonės visus bilietus išpirko per 10 minučių.
„Daugybė mūsų nuolatinių klientų skraido beveik kiekvieną savaitę, todėl jie tikrai ilgisi tokios patirties“, – tvirtino „Qantas Airways“ generalinis direktorius Alanas Joyce’as.
Bilietai į šį skrydį kainavo nuo 787 iki 3787 Australijos dolerių (nuo 479 iki 2,3 tūkst. eurų).
Kompanija taip pat atgaivino skrydžius virš Antarktidos.
Lėktuvai šiame žemyne nenusileidžia, tačiau žmonės gali vaikščioti lėktuve ir iš viršaus stebėti šią ledo žemę.
Keliautojai pradėjo reikalauti, kad kompanijos rengtų kuo daugiau panašių kelionių.
Pamatė namus kitaip
Daugybė kelionių agentų Indijoje, Australijoje ir Jungtinėse Valstijose tvirtina gaunantys užklausas, kada bus rengiami skrydžiai į niekur.
Indijoje pasiturinčių klientų keliones organizuojanti Loveleen Arun tvirtina, kad jie dažnai klausia, kada ši naujovė pasieks ir Indiją.
„Vienas mano klientas prieš kelias dienas pasakė, jog tiesiog norėtų atsisėsti prie lėktuvo lango ir stebėti pro šalį plaukiančius debesis. Kiti žmonės nori nuvykti į oro uostą ir jame panešioti lagaminus“, – pasakojo L.Arun.
Kelionių organizatorė tvirtino, kad ir daugiau jos klientų norėtų pasinaudoti panašiomis paslaugomis, jeigu oro linijos suteiktų komfortą lyg skrendant transatlantiniu skrydžiu verslo klase.
Prieš pandemiją vadybininkas Christopheris Malby-Tynanas skraidė gana dažnai.
Jis teigė, kad skrydžių į niekur idėja jį žavi, tačiau jis nenori patirti viso oro uostų šurmulio.
„Skristi į niekur nėra žavu, nes vis tiek oro uoste jautiesi lyg būtum bandos dalis.
Jeigu tai pasikeistų ir būtų galima pasijusti, lyg būtum SPA centre arba prabangiame viešbutyje, tai būtų tikrai patraukli mintis“, – tvirtino Ch.Malby-Tynanas.
Nadiah Hamid pasakojo, kad iš pradžių skrydžio į niekur idėja jai atrodė juokinga, tačiau skrydis leido kitu rakursu pažvelgti į savo namus.
„Įprastai neatkreipi dėmesio į tai, virš kur skrendi.
Tačiau šis skrydis leido pamatyti pažįstamus objektus iš viršaus“, – tvirtino iš Brunėjaus kilusi N.Hamid.
Papildoma aplinkos tarša
Tačiau skrydžiai į niekur sulaukia ir neigiamos reakcijos – ypač aplinkosaugininkų.
Aktyvistai tvirtina, kad taip daroma nereikalinga žala aplinkai. 2018 metais civilinė aviacija į aplinką išmetė 918 mln. tonų anglies dvideginio. Tai atitinka Vokietijos ir Nyderlandų metinės emisijos kiekį.
Stanfordo universiteto mokslininkas Robas Jacksonas tvirtino, kad emisija šiemet gali sumažėti 7 procentais, jeigu skrydžių skaičius ir toliau išliks sumažėjęs.
Skrydžius į niekur vykdančios kompanijos tvirtina, kad tam naudoja ne tokius taršius lėktuvus ir savo veikloje problemos nemato.
Tiesa, taip elgiasi ne visos kompanijos. Singapūro oro linijos neatlaikė aplinkosaugininkų spaudimo ir nusprendė dėl keleivių pramogos aplinkos nebeteršti.
Parengta pagal „The New York Times“ ir „The Insider“ inf.
