S.Lavrovas, matyt, persistengė dėl formuluočių, bet ne iš esmės. Ministrą Kremlius kiek pataisė Rusijos Federacijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo lūpomis.
Šis pareiškė: „Kremlius mato šio dialogo (su Europos Sąjunga) būtinybę ir naudą, ir Kremlius visada nuosekliai buvo už šio konstruktyvaus, tarpusavio pagarba grindžiamo dialogo atnaujinimą ir tęsimą.“
Bet politologas, Užsienio ir gynybos politikos tarybos prezidiumo pirmininkas Fiodoras Lukjanovas mano, jog užsienio reikalų ministro S.Lavrovo pareiškimas reiškia visos Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos tarpusavio santykių sistemos permainą.
„Mes įžengėme į kardinalios pasaulio pertvarkos epochą“, – sako F.Lukjanovas.
Užsienio ir gynybos politikos taryba – tai 28 metus egzistuojantis nevyriausybinis visuomeninis judėjimas, pretenduojantis į Rusijos politinio elito balsą.
„Žinoma, geležinė uždanga tarp Rusijos ir Europos Sąjungos nenusileis iš dangaus“, – sako F.Lukjanovas.
Nors humanitariniai, ekonominiai santykiai ir pašlijo dėl sankcijų, išlieka intensyvus bendravimas kultūrinėje ir politinėje srityje. Bet tai utilitariniai santykiai, be užuominų į bendrus tikslus.
„Mes liekame tiesiog kaimynai, vienas kitam niekuo neįsipareigoję, bet priversti palaikyti ryšius.
Bet dar labiau esame priversti palaikyti kontaktus dabar jau su mūsų pagrindine kaimyne Kinija. Tiesiog dėl to, kad pasaulis gręžiasi Rytų kryptimi. O tas europinis ir vakarietiškas centrizmas, prie kurio Rusija įprato per pastaruosius maždaug 300 metų, tiesiog nebeatitinka pasaulio paveiksliuko“, – pabrėžia politologas.
F.Lukjanovo nuomonę palaiko politologas Dmitrijus Oreškinas: „Ir be S.Lavrovo žodžių matau Rusijos posūkį nuo europinių prioritetų azijietiškų link.
Pažvelkite į tendencijas. Rusijoje, pavyzdžiui, privačios nuosavybės kultūra tampa formalumu. Vis daugiau „visaliaudinės nuosavybės“, kuri iš tikrųjų priklauso valdininkams. O kuo daugiau ekonomikos monopolizavimo, tuo daugiau jo ir politikoje.“
Radijo stoties „Echo Moskvy“ apžvalgininko Matvejaus Ganapolskio nuomone, Rusijos užsienio reikalų ministro S.Lavrovo žodžiai – tai mėginimas išvengti atsakymų į nemalonius klausimus, kuriuos Maskvai vis dažniau užduoda Europa.
„Rusija turi vieną argumentą – tai ne mes! Ne mes kariavome, ne mes žudėme, ne mes nuodijome. Ir tiek viso to darėme ne mes, kad net nieko netirsime.
Kas iš to ką gaus, o kas praras? Vakarai nieko nepraras, na, ir Rusija – taip pat. Bet ji praranda viską strateginiu požiūriu.
Nes Vakarai, kaip man atrodo, priėmė vienintelį teisingą sprendimą – netrukdyti Rusijai toliau pamažėle pūti“, – sako M.Ganapolskis.
Laikraščio „Nezavisimaja gazeta“ leidėjas ir vyriausiasis redaktorius Konstantinas Remčiukovas mano, jog Kremliaus santykiai su Vakarais dar labiau griežtės.
„Tai, mano nuomone, byloja tai, jog dabar Rusijoje santykių su Vakarais požiūriu viskas klostysis pagal blogiausią scenarijų, – sako vienas įžvalgiausių Rusijos žurnalistų. – S.Lavrovo pareiškimas nėra dviprasmiškas. Jis faktiškai pripažįsta santykių su Vakarų Europa pauzę.
Aš esu įsitikinęs dėl santykių su Vakarais blogėjimo, didžiausio santykių „įšaldymo“.
Manau, kad prastės santykiai ir su Vokietija, ir su Prancūzija – apskritai su Vakarais. Ir dar manau, kad vidaus politika pasikeis į kietesnės pusę.“
