2019-ųjų gruodžio pabaigoje Gao Fei „Twitter“ informacijos sraute aptiko gandų apie galimą viruso protrūkį Uhane.
Netoli šio miesto užaugęs Gao nuolat naudojosi specialiomis kompiuterio programomis, kad galėtų prasiskverbti pro „didžiąją ugniasienę“, – taip dažniausiai vadinama Kinijos valstybinė interneto cenzūra.
Gao Fei tikslas – prieiga prie užblokuotų platformų, kaip antai „Twitter“. Valdžios atstovai ir valstybinė žiniasklaida teikė mažai informacijos apie mįslingąjį virusą, o 33-ejų kinas norėjo sužinoti daugiau.
Abejonės dėl viruso proveržio masto didėjo.
Gao Fei nusprendė iš Guangdongo provincijos, kur dirbo suvirintoju, važiuoti namo. Sausio 21-ąją Gao Fei atvyko į gimtąjį kaimą, esantį 120 kilometrų nuo Uhano.
Nurodymų iš aukščiau nebuvo
Tik diena anksčiau Kinijos vyriausybė, pagaliau nutraukusi tylą dėl epidemijos, patvirtino, kad virusas perduodamas žmogaus žmogui.
Kinijos vyriausybė sausio 3-iąją oficialiai pranešė Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), kad 11 mln. gyventojų turinčiame Hubėjaus provincijos administraciniame centre Uhane buvo aptiktas sunkios formos mokslui nežinomas plaučių uždegimas.
Specialistų kalba – nauja mįslinga kvėpavimo takų liga.
Per pirmąsias tris savaites kinų valdininkai įvardijo tik kelias dešimtis patvirtintų atvejų ir sumenkino viruso plitimo nuo žmogaus žmogui riziką.
Gao Fei pasibaisėjo, kad jo gimtojo kaimo žmonės elgėsi taip, lyg nieko nebūtų įvykę, susidūrė su vietos valdžios neveiklumu: „Jie sakė, kad negavo jokių įsakymų iš vadovų, todėl nieko negalėjo daryti.“
Gao Fei gimtojo kaimo žmones vis dar lankė giminės ir, kaip įprasta, susieidavo.
Sausio 23-iąją, tą dieną, kai Uhane buvo įvestas griežtas karantinas, jis Kinijos administracinėje hierarchijoje žengė laipteliu aukščiau – kreipėsi į teritorinio padalinio žinybą. Valdininkų atsakymas buvo toks pats.
„Jie man sakė, kad turėjo laukti nurodymų iš aukštesnių Huangango vadovų. Miesto, kurio administraciniam regionui priklauso mano gimtasis kaimas. Buvau šokiruotas“, – sakė Gao Fei.
Inercija ir optimizmas – su tuo Gao Fei susidūrė savo gimtajame kaime – yra pagrindiniai užsitęsusios geopolitinės kaltės dėl kilusios koronaviruso pandemijos įrodymai.
Tuo metu pasaulyje, oficialiais duomenimis, pražūtinguoju virusu užsikrėtę per 57 mln. žmonių, daugiau nei 1,35 mln. mirė. Ekonomikai padaryta žala, kokios nebūta nuo Didžiosios ekonominės 1930-ųjų krizės.
Daugybė neužfiksuotų atvejų
Sausio 14-ąją, praėjus dienai po patvirtinimo, kad koronavirusas peržengė Kinijos sieną ir išplito Tailando sostinėje Bankoke, Kinijos sveikatos apsaugos sistemos vadovai sušaukė konfidencialų pasitarimą Pekine.
Jie svarstė viruso plitimo nuo žmogaus žmogui riziką.
Tai, kad užsikrėtimo koronavirusu atvejų staiga atsirado Bankoke, po kelių dienų ir Japonijos sostinėje Tokijuje, bylojo, jog oficialūs Uhano duomenys apie kelias dešimtis užsikrėtimų – nesąmonė.
Londono imperatoriškojo koledžo epidemiologai anuomet atliko tyrimą.
Jų vertinimu, Uhane turėjo būti apie 4 tūkst. užsikrėtusių žmonių, kad virusas galėtų išplisti už Kinijos ribų.
Kinijos vyriausybė ir Pasaulio sveikatos organizacija vienu metu slopino augantį susirūpinimą, kad liga galėtų būti lengvai perduodama žmogaus žmogui.
Sausio 14 dieną Ženevoje PSO Naujų ligų skyriui vadovaujanti Maria Van Kerkhove pareiškė, jog simptomų neturintys žmonės koronavirusą perduoda labai retai.
Bet tokiai išvadai pasipriešino tyrėjai, ir jau kitą dieną Pasaulio sveikatos organizacija atsiribojo nuo šio pareiškimo – esą įvyko nesusipratimas.
Po 6 dienų Kinijos epidemiologas ir vyriausybės patarėjas Zhong Nanshanas, duodamas interviu valstybinei žiniasklaidai, galiausiai patvirtino, kad virusas tikrai gali plisti tarp žmonių, bet valdžios reakcija nepasikeitė.
Išaugusi Pekino įtaka
Kai kovo pabaigoje virusas Kinijoje buvo kiek kontroliuojamas, bet nekontroliuojamas išplito Europoje ir JAV, Pekinas pakeitė savo nuomonę ir uždraudė įvažiuoti į šalį beveik visų valstybių piliečiams.
Sausio 28-ąją su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu susitikęs PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas gyrė apgalvotą Kinijos elgesį dėl viruso protrūkio, ypač aukščiausios šalies valdžios veiksmus ir jos informacijos sklaidos skaidrumą.
Toronto universiteto visuomenės sveikatos ekspertas, PSO patarėjas Rossas Upshuras tvirtina, kad Kinija pamažu PSO darė vis didesnę įtaką. Ji dar labiau išaugo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandį pribloškė pasaulį paskelbdamas, jog jo šalis stabdo finansinę paramą šiai organizacijai.
Kinijos kritikai, tarp jų D.Trumpas, kaltino prezidentą Xi Jinpingą ir jo vadovaujamą šalį dėl katastrofiškos padėties. Jie tvirtina, kad vyriausybė gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje praleido galimybę viruso plitimą Kinijoje ir visame pasaulyje bent jau prislopinti.
„Koronavirusas visiems parodė, kad Kinija visame pasaulyje tapo grėsme žmonių gyvenimui“, – sakė Honkongo žiniasklaidos magnatas ir vienas aršiausių Kinijos komunistų partijos kritikų Jimmy Lai.
Įniršis dėl nekaltų aukų
„Dėl to, kad vyriausybė slėpė informaciją, netekau sūnaus.
Valdžia nuolat sakė, kad virusas neplinta nuo žmogaus žmogui, ir mes tikėjome.
Sausio 20-ąją buvo didelis šeimos susitikimas, kuriame dalyvavo dvidešimt asmenų“, – sakė Zhong Hanneng.
Jos 39 metų sūnus, pradinės mokyklos mokytojas ir mažametės dukters tėvas, mirė nuo koronaviruso.
Iš Uhano kilęs, Pietų Kinijos Šendženo mieste gyvenantis Zhang Hai irgi kaltina vyriausybę dėl artimojo mirties. Nieko neįtariantis sūnus sausį nuvežė tėvą į Uhano ligoninę operuoti kojos. Ten tėvas užsikrėtė koronavirusu ir po savaitės mirė.
„Vyriausybė jau seniai žinojo, koks pražūtingas šis virusas, bet viešai neįspėjo ir nusprendė slėpti tiesą“, – sakė Zhang Hai.
Dabar vyriškis bando pateikti ieškinį Uhano valdžiai dėl maždaug 250 tūkst. eurų kompensacijos. Tačiau Komunistų partijos kontroliuojami teismai nepriims Zhang Hai ieškinio.
Tokie piliečių skundai Kinijoje dėl vietos valdžios aplaidumo nėra retenybė, tačiau vargu ar kada nors kam nors pasiseks.
Kinijos vyriausybė gina savo sprendimą, kad iki sausio 20-osios oficialiai nepripažino koronaviruso protrūkio masto ir perdavimo nuo žmogaus žmogui rizikos.
Valdžios poziciją pateisina Singapūro nacionalinės universitetinės ligoninės infekcinių ligų specialistas Dale’as Fisheris.
„Reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo naujo tipo virusas, ir tokiu atveju sumaištis, ypač pradžioje, yra normali reakcija“, – teigė jis.
D.Fisheris dirbo karštuosiuose Vakarų Afrikos šalių pražūtingojo Ebolos viruso taškuose ir buvo PSO delegacijos narys, kuri vasario viduryje lankėsi Kinijoje. Pasak jo, vyriausybė nenorėjo kelti panikos, kol dar nebuvo įsitikinusi savo specialistų išvadomis.
Priminė ankstesnę epidemiją
Sausio viduryje Uhane apsilankęs Wang Linfa nenumanė, kad buvo globalios katastrofos pradžios liudininkas.
Šis profesorius – vienas žymiausių ligų, kurias platina šikšnosparniai, specialistų. Jo atvykimas į Uhaną būtent tuo metu buvo atsitiktinumas.
Šanchajuje gimęs ir naujų atsirandančių infekcinių ligų programai Singapūre vadovaujantis Wang Linfa nuolat vykdavo į Kiniją susitikti su kolegomis.
Daugelis pirmųjų koronaviruso Uhane atvejų buvo siejami su turgaviete, kurioje parduodami laukiniai gyvūnai.
Tai sukėlė prisiminimus apie 2002–2003 m. kilusią kito koronaviruso epidemiją.
Sunkus ūminis respiracinis sindromas (SŪRS) prasidėjo Guangdongo provincijoje ir Honkonge.
Užsikrėtė daugiau kaip 8000 žmonių, 744 mirė.
Informaciją apie šį virusą Kinija slėpė, o pasaulis nesuprato, kas vyksta.
Sausio 14-ąją į Uhaną atvykęs Wang Linfa pastebėjo, kad labai nedaug žmonių nešioja apsaugines kaukes, nematuojama temperatūra. Ir viena, ir kita būtų byloję, kad vietos ir centrinė valdžia sunerimusi.
Su kinų kolegomis profesorius lankėsi restoranuose, kur buvo sausakimša žmonių. Tik ankstyvą sausio 18-osios rytą Wang Linfa susirūpino, kad padėtis gali būti rimtesnė, nei manoma.
Tačiau iki skrydžio į Singapūrą profesorius jau matė atitvertus postus. Čia buvo matuojama temperatūra, įrengtos stebėjimo kameros, stovėjo apsaugininkai, medicinos personalas su visomis apsaugos priemonėmis.
Žmonėms, turintiems temperatūros, buvo draudžiama išvykti iš Uhano.
Dabar jau ir profesorių apėmė baimė. Jis vengė kontakto su kitais lėktuvo keleiviais. Ne veltui. Viena kartu skridusi moteris vėliau Singapūre tapo pirmąja koronavirusu užsikrėtusia paciente.
Kinijos politinę sistemą Wang Linfa vadina dviašmeniu kardu. Nors pirminė šalies reakcija buvo netinkama, galiausiai veiksmingomis priemonėmis kinams pavyko pažaboti viruso plitimą.
Klaidino ir neigė grėsmę
Paklausimus dėl interviu su administratoriais ir gydytojais Uhano centrinė ligoninė persiųsdavo miesto valdžiai. Ji neatsakinėjo.
Tuo metu, kai miesto centrinės ligoninės medicinos personalas dar mėgino išsiaiškinti, ką galėjo pranešti aukštesnės instancijos, į Uhaną pirmą kartą gruodžio 31 dieną atvyko Kontrolės ligų ir prevencijos centro delegacija iš Pekino. Tokie duomenys yra pateikiami oficialiai.
PSO teigia Kinijos valdžiai sausio 1-ąją ir 3-iąją nusiuntusi paklausimus dėl koronaviruso protrūkio Uhano mieste ir iš Pekino gavo atsakymą.
Komunistų partijos funkcionieriai patvirtino, kad sausio 7 dieną vykusio posėdžio metu Xi Jinpingas davęs nurodymus dėl padėties Uhane. Anot svarbiausio Komunistų partijos laikraščio, prezidentas nurodęs valdininkams ištirti viruso kilmę ir kaip galima greičiau nustatyti galimus viruso plitimo kelius.
Per pirmąsias dvi sausio savaites Uhano centrinės ligoninės gydytojai nuolatos painiojosi, kokios informacijos kokiems valdininkams nereikėtų teikti. Pasak vieno mediko, savivaldybių ir regioninės sveikatos žinybos jiems nurodė būti atsargiems pranešant apie naujus koronaviruso atvejus.
Tačiau po kelių dienų pacientai, kurių skaičius sumenko dėl ataskaitų sistemos spragų, buvo mažiausia Uhano centrinės ligoninės problema.
Pamažėle susirgo ligoninės personalas. Iki sausio 24-osios buvo mažiausiai 56 užsikrėtusieji. Koronaviruso protrūkis tarp ligoninės personalo – neabejotinas ženklas, kad virusas žmogaus perduodamas žmogui.
Kodėl tik Uhanas?
33 metų akių gydytojas Li Wenliangas mirė savo darbovietės – Uhano centrinės ligoninės – skyriuje.
Jis buvo vienas iš daugelio medicinos darbuotojų, kuriems sausio 3-iąją nepasitenkinimą reiškė policija dėl neva platinamų gandų apie mistinį virusą.
Šia tema gydytojai viso labo diskutavo privačioje tiesioginių pokalbių interneto grupėje.
Li Wenliango mirtis vasario pradžioje sukėlė visuomenės nepasitenkinimą, bet jis daugiausia buvo nukreiptas prieš vietos valdžią, o ne Pekiną.
Viena didžiausių koronaviruso pandemijos pradžios mįslių: kodėl ne visą Kiniją sukrėtė tokio masto protrūkis kaip Uhane?
Pasak Kinijos skrydžių duomenų, gruodžio 30–sausio 22 d. daugiau nei 465 tūkst. žmonių iš Uhano skrido į 10 populiarių šalies vietovių – nuo šiaurėje esančio Pekino iki Sanjos kurorto pietuose.
Tuo pat metu mažesni žmonių srautai iš Uhano tarptautinėmis kryptimis sukėlė globalią katastrofą, kuri vis dar nepaleidžia žmonijos iš savo gniaužtų.
Atsakymas – skirtinga Kinijos, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių, Europos ir JAV vyriausybių reakcija.
PSO patarėjas D.Fisheris, vasario viduryje apsilankęs Kinijoje, savo akimis galėjo pamatyti itin griežto karantino poveikį. Stovintys traukiniai, lėktuvai su apdangstytais varikliais ir virš Pekino – ne smogas, o giedras mėlynas dangus. Jie tiesiog viską uždarė.
Tai davė rezultatų, kuriais kinai džiaugiasi iki šiol.
Kiekvieną dieną šalyje fiksuojama vos po keliolika naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų.
Kitos Rytų Azijos šalys ir sritys, ypač Pietų Korėja, Taivanas, Honkongas ir Singapūras, laikėsi švelnesnės draudimų taktikos nei Kinija. O, tarkim, Jungtinės Valstijos greitai įvedė kelionių draudimus, tačiau nesiėmė koordinuotų veiksmų visos šalies mastu.
Tuo metu, kai buvo patvirtintas koronaviruso plitimas nuo žmogaus žmogui ir po kelių dienų Uhane buvo įvestas karantinas, kitos šalys irgi galėjo tinkamai pasiruošti, bet dauguma to nepadarė.
„Šalių, kurios koronaviruso nevertino rimtai ir nesiėmė reikiamų priemonių, pateisinti negalima“, – sakė Wang Linfa. Dėl to dabar ir toliau kenčiame visi.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
