Beveik du milijonus – tiek kadenciją baigusio JAV prezidento B.Obamos naujosios knygos „Pažadėtoji žemė“ egzempliorių parduota per vieną savaitę vien Šiaurės Amerikoje. Savo naujuosiuose memuaruose išsamiai pasakodamas apie kelią į politikos viršūnę B.Obama labiausiai norėjo pasirodyti paprastu mirtinguoju.
Kaip B.Obama mokėsi tinkamo prezidentinio karinio pasveikinimo etiketo?
„Alkūnę kiek toliau, sere. Pirštai labiau suspausti, sere.“
Kaip išgyventi tarptautinius pasaulio lyderių suvažiavimus?
„Sėdi, dėl laiko skirtumo kovodamas su nuovargiu, ir kiek įmanoma labiau stengiesi atrodyti susidomėjęs.“
Ką atsakė Saudo Arabijos karalius Salmanas bin Abdulazizas, kai JAV prezidentas užklausė, kaip sekasi suspėti paskui 30 žmonų?
„Labai sunkiai... Tai sudėtingiau nei Vidurinių Rytų politika.“
Tai tik kelios citatos iš B.Obamos memuarų, kuriuose kadencija baigęs prezidentas pasistengė, kad skaitytojai jį pamatytų kaip žmogų.
Kalbėdamas apie knygą interviu pas populiariąją laidų vedėją Oprah Winfrey B.Obama sakė, kad svarbu papasakoti ne tik Amerikos istoriją jo prezidentavimo laikotarpiu, bet ir žmogiškąją šio darbo pusę.
„Labai dažnai užkeliame politinius lyderius ant pjedestalo arba juos paverčiame blogaisiais, tačiau pamirštame, kad jie yra žmonės, – pokalbyje su O.Winfrey sakė B.Obama. – Manau, kad svarbu žmonėms nueiti mano kelią, kad jie pajustų, jog valdžia ir politika nėra kažkoks svetimas ir tolimas specialistų reikalas. Visi esame proceso dalis. Norėjau, kad žmonės jaustų, jog tai ir jiems yra prieinama.“
Turėjo įtikinti žmoną
Knyga knygynuose pasirodė lapkričio viduryje, praėjus dviem savaitėms po JAV prezidento rinkimų, kuriuose buvęs B.Obamos viceprezidentas Joe Bidenas nugalėjo dabartinį prezidentą Donaldą Trumpą.
Rašydamas memuarus B.Obama negalėjo žinoti rinkimų baigties. Priklausomai nuo rezultatų, knyga B.Obamos gerbėjams gali atrodyti kaip giriamoji giesmė jo demokratiniams idealams arba patvirtinimas, kad jie vis dar pasiekiami. Perskaičius akivaizdu, kad B.Obama vis dar slegia tai, jog per 8 prezidentavimo metus visko pasiekti jam nepavyko. Retai viskas vyko pagal galingiausio pasaulio žmogaus norus.
Daugiau nei 700 puslapių knygoje B.Obama detaliai aprašė savo politinę karjerą iki 2011 metų, kai buvo nužudytas teroristinės organizacijos „Al Qaeda“ įkūrėjas Osama bin Ladenas. Jis atvirai papasakojo, kaip kruopščiai verdama politikos košė ir kaip jam trukdė ją virti respublikonų daugumos valdomas Kongresas.
„Turėjau atkurti Amerikos žmonių pasitikėjimą – ne tik valdžia, bet ir vienas kitu. Jeigu vienas kitu pasitikėjome, demokratija veikė“, – rašė B.Obama.
Bet prieš įtikindamas amerikiečius balsuoti už jį jis turėjo įtikinti savo žmoną, kad ji leistų kandidatuoti, – tai nebuvo lengva.
Michelle Obama atvirai nemėgo politikos ir tai, kiek iš jų jaunos šeimos atėmė vyro ambicijos. Ji norėjo suprasti, kodėl į prezidentus eina būtent jis.
„Žinau, kad tą dieną, kai iškelsiu ranką ir duosiu Jungtinių Valstijų prezidento priesaiką, pasaulis pamatys Ameriką naujai, – žmonai pasakė B.Obama. – Žinau, kad vaikai visoje šalyje – juodaodžiai, ispanakalbiai, kitokie nei visi – taip pat pažvelgs į save kitaip, jų horizontai ir galimybės prasiplės. Jau vien dėl to būtų verta.“
Politika sutuoktinių lovoje
„Tarsi turėtum skylę, kurią turi užkišti. Dėl to negali nusiraminti“, – vedybinio gyvenimo pradžioje Barackui pasakė Michelle.
Kad M.Obama nemėgo politikos – jokia čia naujiena. Apie tai ji atvirai pasakojo savo bestseleryje „Mano istorija“.
Bet nedažnai pats prezidentas nebijo pasirodyti taip pat pažeidžiamas ir atviraširdiškai aprašyti įtampą santuokoje bei kainą, kurią už prezidentavimą turi sumokėti šeima.
Nors ši šeima – tai dviejų vienodai intelektualių, atsidavusių žmonių partnerystė, Obamoms nebuvo lengva rasti bendrą kalbą dėl politinės karjeros.
Rinkimų kampanija ir po to pats postas reiškė ilgas valandas darbe, Michelle liekant namuose vienai su vaikais, nors iki tol ji turėjo puikiausią karjerą.
Pradžioje, kai B.Obama bandė gauti žmonos pritarimą dalyvauti JAV Senato rinkimuose, ji nenorom pasakė: „Bet tai viskas, Barackai. Paskutinis kartas. Tik nemanyk, kad dalyvausiu kampanijoje. Tiesą sakant, netgi nežinau, ar už tave balsuosiu.“
Galima įsivaizduoti, kokia buvo jos reakcija, kai praėjus keleriems metams jis pranešė bandysiąs tapti prezidentu: „Dieve, Barackai... Kada tau bus gana?“
„Jaučiausi kaltas, – rašė B.Obama. – Neįmanoma paneigti, kokią naštą užkroviau savo šeimai per tuos dvejus prezidento kampanijos metus. Itin pasiklioviau Michelle tvirtybe ir sugebėjimais auklėti vaikus.“
B.Obama jautė, kad didžiausia auka buvo laikas, kurį jis galėjo praleisti su savo dukromis Malia ir Sasha svarbiausiais jų vaikystės metais.
„Kad ir kaip tikėčiau, jog tai, ką darau, yra svarbu, žinojau, kad laiko nesustabdysi. Dažnai klausdavau savęs, ar tokie mainai išmintingi“, – rašė B.Obama.
Norėjo tiesti tiltus
B.Obamos rinkimų šūkiu tapo žodis „Hope“ – „Viltis“.
Taip nutiko daugiausia dėl menininko Shepardo Fairey sukurto B.Obamos portreto: raudono, rusvo ir mėlyno trafareto su vienu žodžiu – „Viltis“.
Portretas staigiai paplito visur, nuolat buvo parodijuojamas ir imituojamas popkultūroje. Tačiau, kaip rašė B.Obama, viltis nebuvo jo rinkimų šūkis, o viso gyvenimo misija, galutinis jo prezidentavimo tikslas.
„Regėjau galimybę įgyvendinti vertybes, kurių mane mokė mama, – rašė B.Obama. – Įmanoma tapti galingam ne smukdant kitus žemyn, bet pakylėjant juos aukštyn.“
Jis norėjo būti malonesniu politiku, tokiu, kuris tiesia tiltus, užuot juos deginęs.
Ankstyvosiomis prezidento rinkimų kampanijos dienomis štabe Ajovos valstijoje ant kiekvienos sienos kabėjo užrašas: „Gerbk. Įgalink. Įtrauk.“
Kai vienas kampanijos naujokas nesubtiliai pajuokavo apie neapykantą varžovės Hillary Clinton kelnių kostiumėliams, B.Obamos Ajovos kampanijos vadovas Paulas Tewesas prie visų perspėjo jaunuolį, kad jie pergalės sieks ne tokiais būdais.
Trukdė Kongreso respublikonai
Tai kurgi pradingo viltis? Vienas kaltininkų, dėl ko ne visos viltys išsipildė, buvo senas Amerikos politikos vilkas Mitchas McConnellis.
Respublikonų senatorius iš Kentukio turėjo vieną tikslą – padaryti viską, kad B.Obama prezidentautų vos vieną kadenciją.
Nors šis planas žlugo, jam puikiai sekėsi vykdyti savo, kaip ją pavadino B.Obama, obstrukcinę strategiją – jis nuolat stabdė bet kokius dvipartinius susitarimus ir pančiojo daugybę B.Obamos bandymų keisti įstatymus.
Jis aprašė M.McConnellį smerktinomis spalvomis: „Visiems matyti, kad jis neturėjo artimų draugų netgi savo komitete. Neatrodė, kad jis turėtų aiškių įsitikinimų, išskyrus kone religinį pasipriešinimą bet kokiai kampanijų finansavimo reformai.“
Jis papasakojo ir apie senesnį atvejį, kai M.McConnellis blokavo vieną J.Bideno siūlytą įstatymą: „Kai Joe pabandė paaiškinti įstatymo vertę, M.McConnellis pakėlė ranką lyg policininkas ir pasakė: „Tau turbūt klaidingai atrodo, kad man tai rūpi.“
Pavojų gyvybei kėlė rasizmas
Kaip ir prezidentavimo metais, savo knygoje B.Obama turėjo balansuoti tarsi ant plono lyno aptarinėdamas rasizmo temą – jautriai ir atsargiai, nors dabar jam jau nebereikėjo bijoti atgrasinti baltaodžių rinkėjų.
B.Obamos nešališkumas gali net erzinti, bet kartu ir žavėti.
Užuot pasmerkęs protestuotojus, po langais su Konfederacijos vėliavomis šaukiančius „Dink iš čia“, jis juos bandė suprasti.
„Rinkimuose varžiausi ne su Hillary Clinton, Johnu Edwardsu ar respublikonais, – apie Demokratų partijos vidinius kandidato rinkimus rašė B.Obama. – Aš varžiausi su nepajudinama praeities našta. Inertiškumu, fatalizmu ir baime, kurią ji sukūrė.“
Kampanijos metu prie Michelle priėjo juodaodė moteris ir pasakė, kad gal geriau pralaimėti rinkimus, nei netekti vyro.
„Potekstė tokia, kad jeigu būsiu išrinktas, garantuotai būsiu nušautas“, – rašė B.Obama.
Ir tai nebuvo nepagrįstas argumentas. 2007-ųjų gegužę, praėjus vos keletui mėnesių nuo rinkimų kampanijos pradžios ir daugiau nei metai iki demokratų kandidato rinkimuose vardo užsitikrinimo, B.Obamai buvo paskirta speciali apsauga – gerokai anksčiau, negu įprasta.
„Grasinimų skaičius gerokai praaugo viską, ką apsauga kada nors anksčiau yra regėjusi“, – rašė B.Obama.
Dėl D.Trumpo kalta spauda
„Esame geresni nei visa tai“, – tokie buvo B.Obamos žodžiai reporteriams, kai Baltųjų rūmų konferencijų centre prezidentas nuo podiumo galingai atsakė visiems, tikintiems nepagrįstomis konspiracijos teorijomis, esą jo JAV gimimo liudijimas yra padirbtas.
Tas kalbas kurstė D.Trumpas – būsimasis JAV prezidentas.
Tuo metu jis buvo labiau žinomas dėl savo rėkimo „Tu atleistas!“ NBC kanalo realybės šou „Mokinys“ dalyviams. B.Obamai atrodė, kad D.Trumpas yra ne kas kitas kaip tik rėkautojas cirke.
„Galbūt todėl, kad beveik nežiūrėjau televizoriaus, man buvo sunku į jį žvelgti rimtai“, – rašė B.Obama.
Neišvengiamai D.Trumpas užims daugiau vietos antrojoje B.Obamos memuarų dalyje. Tačiau pirmojoje B.Obama labiau smerkia ne patį D.Trumpą, o žiniasklaidą – už tai, kad suteikė deguonies žiežirboms, kurios pavirto siaučiančiu pragaru.
Taip atsirado rasistiniu įsitikinimu, kad B.Obama negali būti Amerikos piliečiu, todėl yra nelegalus prezidentas nepaisant visų atvirkštinių įrodymų, pagrįstas judėjimas.
Šis judėjimas itin įsibėgėjo, kai B.Obamos kilmę viešai pradėjo kvestionuoti D.Trumpas, o žiniasklaidos kanalai noriai suteikė savo megafonus konspiracijos teorijai skleisti.
Ir ne tik konservatoriškas „Fox News“ kanalas, kurį B.Obama apibūdino kaip „kanalą, kurio galybė ir pelnas pastatytas ant rasinių baimių ir pykčio kortos“. D.Trumpui eterį suteikė ir tokie kanalai kaip ABC, NBC ir CNN.
„Milijonams amerikiečių, įsibaiminusių dėl juodaodžio Baltuosiuose rūmuose, jis suteikė eliksyro jų rasistiniam nerimui“, – rašė B.Obama.
Tiesa, paskaitęs knygą sužinai, kad šios konspiracijos teorijos galėjo ir nepasiekti tokio lygio. Gal D.Trumpas net nebūtų siekęs prezidento posto, jei B.Obama būtų pasamdęs šį nekilnojamojo turto magnatą.
B.Obama atskleidė, kad D.Trumpas pats pasiskambino vienam Baltųjų rūmų pareigūnui po to, kai 2010-aisiais įvyko katastrofa jūrinėje naftos gavybos platformoje „Deepwater Horizon“.
Tuomet D.Trumpas pasisiūlė užkimšti gręžinį, iš kurio į Meksikos įlanką nesustojamai liejosi nafta. Kai jo nepatikimas pasiūlymas nesulaukė pritarimo, D.Trumpas pakeitė kryptį ir netrukus pasisiūlė Baltuosiuose rūmuose pastatyti „gražiausią pokylių salę“. Bet jo pasiūlymai buvo atmesti.
Atlaikė V.Putino tiradą
B.Obama knygoje atskleidė įvairiausių įdomių detalių apie tarptautinius įvykius ir įvairių šalių lyderius. Ne kasdien gali pasiskaityti apie susitikimų su Vladimiru Putinu užkulisius, kurių spauda niekada negalėjo iššniukštinėti.
Kai 2009 m. B.Obama pirmą kartą nukeliavo į Rusiją, pokalbis prasidėjo ne visai taip, kaip planuota. Pasirodo, V.Putinas turėjo paruošęs ilgą monologą ir B.Obamai išdėjo į akis viską, ką mano apie Ameriką.
„V.Putinas pradėjo aistringą ir, atrodė, niekada nesibaigsiantį monologą paminėdamas kiekvieną, jo suvokimu, neteisybės, išdavystės ir įžeidimo atvejį, kurį jis ir Rusijos žmonės patyrė iš amerikiečių“, – rašė B.Obama.
Jis pasakojo, kad V.Putinas tada aiškino, kaip po rugsėjo 11-osios teroro akto siūlė pagalbą prezidentui George’ui W.Bushui, siūlė informacijos apie „Al Qaeda“ bei Saddamą Husseiną.
„Užuot paisęs perspėjimų, V.Putino žodžiais, G.W.Bushas įsiveržė į Iraką ir destabilizavo visus Vidurinius Rytus“, – knygoje rašė B.Obama.
V.Putinas baigė savo tiradą po 45 minučių ir tik tada B.Obama galėjo atsakyti į visus kaltinimus. Tačiau, pasak jo, Rusijos vadovas neatrodė palankus kitokiam požiūriui.
Bandė pasirodyti žmogiškas
B.Obama memuarus pradėjo rašyti praėjus vos mėnesiui nuo kadencijos pabaigos.
Kai pristatant knygą specialioje laidoje jį už puikų rezultatą pagyrė O.Winfrey, B.Obama patenkintas nusišypsojo: „Pirmiausia rašau ne greičiausiai iš visų. Antra, rašymo procese visą laiką galvoji, ar pasakoji per daug? O gal per mažai? Ar tikrai žmonėms bus įdomus kiekvienas vieno ar kito reikalo aspektas?“
Rašydamas jis turėjo ir keletą tikslų.
„Iš dalies svarbiausia yra tai, jog tai – istorinis veikalas. Per tuos 8–10 metų įvyko svarbių dalykų, ir žmonės nori ataskaitos, bet taip pat norėjau pasakojimo, kuriame žmonės pajustų, ką reiškia žmogui pradėti procesą, po kurio užimi aukščiausią postą šalyje“, – kalbėjo B.Obama.
Parengta pagal „USA Today“, „The Washington Post“, „The Guardian“ inf.
