„Šiais metais matėme, kokią žalą mūsų gyvenimams padarė besivystančios krizės – COVID-19, klimato katastrofos ir sisteminis rasizmas.
Tai buvo tiktai menka dalis to, kas mūsų laukia, jeigu nepavyks skubiai imtis reikalingų priemonių, apsaugosiančių mūsų sveikatą“, – teigė medikė Renee Salas, kurios kreipimasis šią savaitę buvo publikuotas medicininiame žurnale „The Lancet“ kartu su klimato kaitos ataskaita.
Ataskaitoje, prie kurios prisidėjo daugiau nei 100 ekspertų iš 35 pasaulinių institucijų, tokių kaip Pasaulio sveikatos organizacija ir Pasaulio bankas, išsamiai aprašomi kai kurie globalinio atšilimo padariniai.
2018 metais vien JAV dėl oro taršos sukeltų problemų daugiau nei 68 tūkst. žmonių mirė anksčiau, nei turėtų.
Remiantis ataskaita, maždaug 25 tūkst. šių mirčių buvo sukeltos dalelių, išmestų į orą agrikultūros ir transporto industrijų.
Tais pačiais metais dėl padidėjusios oro temperatūros JAV mirė apie 19 tūkst. vyresnių negu 65 metų žmonių. Be to, dėl pačių karščiausių dienų 2019 m. prarasta 2 milijardai darbo valandų.
Kai kurie kenčia labiau
Pakrančių vandenyse taip pat daugėja pavojingų bakterijų. Vienas pavyzdžių – Vibrio bakterija, gyvenanti šiltoje žemo druskingumo jūrinėje aplinkoje.
Ši bakterija gali sukelti gastrointestines problemas, odos infekcijas, o kartais ir mirtį.
Šylant vandeniui ir didėjant jo druskingumui vystosi gerokai palankesnės sąlygos Vibrio bakterijai augti.
Kaip pasaulis matė šįmet, pastaruoju metu gerokai išaugo miško gaisrų grėsmė. Kaip teigiama „The Lancet“ ataskaitoje, kur gyvena žmonės ir kiek jie uždirba, daro didelę įtaką tam, kaip jiems pavyksta išvengti klimato kaitos padarinių jų sveikatai.
„JAV akivaizdžiai matome, kad kai kurios bendruomenės dėl šių problemų kenčia labiau nei kitos, – teigė vienas ataskaitos autorių dr. Jeremy Hessas. – Sveikdami po pandemijos turime puikią progą įvertinti, kokie pažeidžiami esame, ir padidinti savo atsparumą stresui, kurį klimato kaita mums tikrai sukels.“
Temperatūra ir toliau auga
Tačiau kol kas situacija daug optimizmo nekelia – Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) teigia, kad 2020 metai buvo vieni šilčiausių istorijoje, juos aplenkė tik 2016 ir 2019 m. Visi šeši šilčiausi pasaulio metai užfiksuoti nuo 2015-ųjų, nors informacija renkama jau nuo 1850 m.
Pastebima, kad 2020 m. Sibiro Arktyje temperatūra buvo 5 laipsniais aukštesnė už vidutinę. Dėl šios priežasties Verchojanske birželio 20 d. termometro stulpelis šoktelėjo iki 38 laipsnių Celsijaus – didžiausios temperatūros, kada nors užfiksuotos bet kur į šiaurę nuo Poliarinio rato.
Laikotarpis nuo sausio iki spalio taip pat buvo šilčiausias kada nors fiksuotas Europoje.
Sukelia daugybę problemų
PMO teigia, kad dėl kylančios temperatūros ir toliau daugelyje pasaulio vietų tirpsta ledynai. Tarp jų ir Grenlandijoje, kur per metus iki 2020-ųjų rugpjūčio iš tūkstantmečius buvusios ledo dangos dingo maždaug 152 milijardai tonų ledo.
Taip pat šiemet Šiaurės Atlanto uraganų sezono metu įvyko 30 audrų, kurioms buvo suteiktas vardas, – tai pagerino tokių įvykių skaičiaus rekordą.
Tačiau gąsdina ne tik rekordiniai skaičiai. Nauji įrodymai teigia, kad uraganai pastaruoju metu dėl didėjančios temperatūros yra gerokai stipresni.
Dar vienas PMO nurodytų klimato atšilimo padarinių yra milžiniški gaisrai Sibire, Australijoje, Jungtinių Valstijų Vakarų pakrantėje ir Pietų Amerikoje, kur dūmai uždengė net ir už tūkstančių kilometrų esančius pasaulio kampelius.
Tuo metu liūtys ir potvyniai Afrikoje ir Pietryčių Azijoje privertė daugybę žmonių palikti savo namus ir milijonus paliko be maisto.
Paskelbtas karas prieš gamtą
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas BBC renginio, skirto atkreipti dėmesį į klimato kaitą, metu teigė, kad žmonija natūraliajam pasauliui paskelbė savižudišką karą.
„Gamta visada smogia atgal, ir ji tai padaro su didele jėga ir įtūžiu, – sakė jis. – Mūsų planeta yra palaužta. Mes neturime vakcinos, kuri ją išgelbėtų.“
A.Guterresas nori, kad kova su klimato kaita taptų pagrindine JT misija.
JT generalinis sekretorius paskelbė, kad jo kitų metų tikslas – sukurti pasaulinę koaliciją, kuri dirbtų siekdama sumažinti taršą iki grynojo nulio.
Grynasis nulis reiškia, kad būtų kaip įmanoma labiau sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir subalansuoti kiti išmetimai pašalinant atitinkamą kiekį iš atmosferos.
A.Guterresas teigė, kad kiekviena šalis, miestas, finansinė institucija ir kompanija „turėtų priimti planus, kuriais iki 2050 m. pereitų iki grynojo nulio taršos“. Kad šis tikslas būtų pasiektas, kai kurių veiksmų privalu imtis jau dabar.
Privalome nuleisti ginklus
Pasak JT generalinio sekretoriaus, būtina iki 2030 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį 45 proc., lyginant su 2010 m. lygiu.
Jis pripažįsta, jog visa tai – labai ambicingas tikslas, bet tikina, kad pasauliui jau dabar reikia imtis radikalių veiksmų: „Viskas labai aišku. Jei pasaulis nesumažins iškastinio kuro gamybos bent 6 proc. kasmet nuo dabar iki 2030 metų, situacija bus dar blogesnė. Gerokai blogesnė.“
A.Guterresas sako, kad klimato kaitos politika vis dar neturi tikslaus iššūkio, todėl jei nesiimsime suderintų veiksmų, „šį šimtmetį galime pasiekti katastrofišką lygį ir temperatūra padidės nuo trijų iki penkių laipsnių“.
„Apokaliptiniai gaisrai ir potvyniai, ciklonai ir uraganai yra nauja norma, – perspėjo jis. – Biologinė įvairovė nyksta. Dykumos plinta, o vandenynai dūsta nuo plastikinių atliekų.“
JT generalinis sekretorius tiki, kad pasiekti šiuos tikslus pasauliui padės technologijos, ir priminė, jog Europos Sąjunga, JAV, Kinija, Japonija, Pietų Korėja ir daugiau negu 110 kitų valstybių pažadėjo neutralizuoti anglies dioksido emisijas iki šio amžiaus vidurio.
„Anglių verslas nyksta, nes jį išlaikyti kainuoja gerokai daugiau, nei pastatyti naujas modernias gamyklas, – kalbėjo A.Guterresas. – Jau laikas užbaigti karą prieš mūsų planetą.
Privalome nuleisti ginklus ir susitaikyti su gamta.“
Parengta pagal CNBC ir BBC inf.
