Itin sunkus laikotarpis pasaulio lyderių neparklupdė: krizes išnaudojo savo naudai

Šiemet pasaulio lyderiai turėjo kaip niekada didelį iššūkį – susidoroti su COVID-19 pandemija ir jos padariniais. Šiais istoriniais metais kai kurie pasinaudojo savo naudai, tačiau ne visiems jie buvo tokie sėkmingi.

A.Merkel (kairėje) ir U.von der Leyen šįmet ir toliau palaikė vis prigęstančią Europos vienybės ugnį.<br>„Imago“/„Scanpix“ nuotr.
A.Merkel (kairėje) ir U.von der Leyen šįmet ir toliau palaikė vis prigęstančią Europos vienybės ugnį.<br>„Imago“/„Scanpix“ nuotr.
Xi Jinpingui (kairėje) atsidūrus pačiame dėmesio centre Kim Jong-unas (dešinėje) nekart buvo dingęs iš viešumos ir sukėlė nerimo visame pasaulyje.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Xi Jinpingui (kairėje) atsidūrus pačiame dėmesio centre Kim Jong-unas (dešinėje) nekart buvo dingęs iš viešumos ir sukėlė nerimo visame pasaulyje.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Išrinktieji prezidentas J.Bidenas ir viceprezidentė K.Harris itin sunkiu metu atnešė šiek tiek vilties.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Išrinktieji prezidentas J.Bidenas ir viceprezidentė K.Harris itin sunkiu metu atnešė šiek tiek vilties.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 1, 2021, 4:55 PM, atnaujinta Jan 3, 2021, 2:35 PM

Pasaulį purtanti pandemija politikams suteikė netikėtą galimybę ja pasinaudoti ir pagerinti požiūrį į save stengiantis kaip galima mažiau pakenkti ekonomikai, kuo labiau suvaldant ligos plitimą ir gelbėjant žmonių gyvybes.

Daugelis to ir ėmėsi – jeigu ne iš savanaudiškų paskatų, tai dėl didžiulės meilės savo šalims bei žmonėms.

Bet tai nebuvo vienintelis dalykas, drebinęs politinę areną.

2020-aisiais vyko prekybos santykių po „Brexit“ derybos, Vakarus išgąsdino Šiaurės Korėjos lyderio dingimas, o JAV įvyko didžiulės inovatyvios permainos.

Užvaldė daugelio širdis

Amerikiečių žurnalas „Time“ Metų žmogaus titulą šįmet skyrė išrinktajam JAV prezidentui Joe Bidenui ir viceprezidentei Kamalai Harris. 2020-aisiais, kai taip trūko į priekį vedančių lyderių, buvo įvertintas šio dueto pasirengimas padėti JAV išsikapstyti iš daugybės aplink siaučiančių krizių.

Į rinkimus politikai ėjo nešini vilties žinute.

J.Bidenas turėjo viziją, kaip nori vesti šalį, bet suprato, kad būdamas 78 metų baltaodis vyras negali pasiūlyti kartų kaitos ir įkūnyti Amerikos įvairovės. Dėl to jis savo kampanijos partnere pasirinko 56-erių K.Harris, kuri visada buvo inovatorė.

K.Harris laužė standartus Kalifornijoje, kūrė istoriją JAV Senate, o dabar tapo pirmąja juodaode indų kilmės amerikiete, nominuota tapti viceprezidente.

„Aš galbūt būsiu pirma, tačiau tikrai nebūsiu paskutinė“, – kalbėjo K.Harris.

Niekas geriau nesupranta ryšio tarp J.Bideno ir K.Harris kaip pats išrinktasis prezidentas, kuris 8 metus jau gyveno Baltuosiuose rūmuose, kai ėjo Baracko Obamos viceprezidento pareigas.

J.Bidenas K.Harris davė tą patį pažadą, kurio buvo sulaukęs ir iš B.Obamos, – viceprezidentas visada bus kabinete ir prisidės prie svarbiausių klausimų įgyvendinimo. Jau dabar visi sprendimai priimami tik susitarus tarpusavyje.

Kartu politikai amerikiečiams žadėjo pastatyti šalį ant kojų, ir žmonės jais patikėjo. Lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose aktyvumas buvo rekordinis, o tandemas sulaukė daugiau kaip 81 mln. balsų – 7 mln. daugiau negu Donaldas Trumpas.

Visada kovos už savo šalį

Vokietijos kanclerės politinė karjera ne kartą buvo laikoma besibaigiančia. Tačiau dabartinė pandemija dar labiau sustiprino 65-erių Angelos Merkel reputaciją ir populiarumą tiek Vokietijoje, tiek už jos ribų.

ES Tarybai šį pusmetį vadovavo Vokietija su kanclere priešakyje. A.Merkel džiugina Bendriją – buvo dedamos didžiulės viltys, kad jai pavyks susidoroti su problemomis.

Šiuo metu A.Merkel šlovės spinduliai šildo ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje.

„Viso pasaulio žiniasklaida šiuo metu A.Merkel laiko stipriausia pasaulio lydere. Ji yra tokia vadovė, kuri puikiai supranta situaciją ir geba ją paaiškinti žmonėms“, – tvirtino Izraelio televizijos korespondentas Amichai Steinas.

Berlynas su A.Merkel priešakyje pirmininkavo ES Tarybai jau paskutinį kartą, ir tai buvo itin svarbus momentas lyderei, ne kartą vadintai amžinąja kanclere.

„Esu užtikrinta, kad turime gerą rezultatą“, – apie pasiektą susitarimą tarp ES ir Jungtinės Karalystės kalbėjo A.Merkel.

Brexit“ klausimas nebuvo vienintelis, sukėlęs iššūkių kanclerei, – Lenkijos ir Vengrijos noras užkirsti kelią ES biudžetui taip pat galėjo supurtyti Bendriją. Tačiau A.Merkel atrėmė ir šią Europos vienybei kenkiančią grėsmę.

Jai pavyko rasti kompromisą – ne patį geriausią, tačiau ir nelabai blogą.

Panašu, kad su nelengvu vaidmeniu susitvarkyti A.Merkel pavyko. Ji parodė, kad kovoja už vokiečius ir kartu su jais remdamasi empatija bei emocijomis.

Kanclerė visus metus kovojo su COVID-19 plitimu ir siekė išgelbėti tūkstančių žmonių, atsidūrusių pavojuje, gyvybę.

Nors vis dar nėra aišku, kas nuo 2021 m. vadovaus Vokietijos krikščionių demokratų sąjungai, panašu, kad A.Merkel jos įpėdiniui pakeisti bus itin sunku.

Požiūris vis labiau prastėja

Xi Jinpingas šiandien atrodo kaip nepažeidžiamas Kinijos lyderis. Jo antikorupcinė kampanija smogė kleptokratams, kai kuriems jo paties šeimos nariams, taip pat padėjo atsijoti konkurentus.

Jo autoritariniai veiksmai vieni žiauriausių pasaulyje: uigūrų uždarymas į lagerius, protestų prieš Kiniją slopinimas Honkonge ir galingų stebėjimo technologijų pritaikymas. Viso to rezultatas – užsienio politika ir ekonomika, sparčiai besiplečianti visame pasaulyje.

Tačiau kaip ir Sovietų Sąjunga, kuri byrėti pradėjo po truputį, Xi Jinpingas gali pradėti gailėtis, kad šiuo metu nori būti Kinijos lyderiu visam gyvenimui.

Šiais metais pasaulis į Xi Jinpingą žvelgė ne kaip į lyderį, kuriantį pasaulio gerovę, bet kaip ją griaunantį.

Mažėjanti ir vis labiau senstanti darbo jėga, milžiniška „Vieno diržo ir vieno kelio“ iniciatyva, kuriama remiantis skolomis, ir didžiulis aukų nuo COVID-19 skaičius bei ekonomikos sulėtėjimas gali reikšti, kad Kinijos lyderiui Fortūna nebėra tokia palanki.

Kinijos ekonomikos augimas buvo sulėtėjęs dar iki pandemijos, tačiau jos metu žmonės susidūrė su nedarbu ir dar lėtesniu ekonomikos augimu.

Šalyje šiemet dar labiau sustiprėjo cenzūra internete. Tie, kurie reiškė nepasitenkinimą valdžia ar jos tvarkymusi su COVID-19, buvo sulaikyti.

Tarp šių žmonių pateko ir žinomi profesoriai bei įvairūs jauni aktyvistai, siekę skleisti tiesą.

Nors Kinijai gerokai svarbiau išlaikyti savo šalies piliečių palankumą, o viso likusio pasaulio požiūris ne toks svarbus, sugebėjimas susitvarkyti su koronaviruso epidemija savo šalyje, duomenų slėpimas ir gydytojų nutildymas, privedęs iki pasaulinės pandemijos, taip pat nepadėjo šaliai sustiprinti savo lyderystės.

Visada išlieka rami

Ursula von der Leyen yra iššūkius mėgstanti ir sunkumų neišsigąstanti politikė. Panašu, kad tai šiemet ji ir įrodė.

Ji, tapusi pirmąja Vokietijos gynybos ministre moterimi, jau 14 metų yra viena gerbiamiausių Vokietijos politikių.

Senajam žemynui kaip pirmoji moteris Europos Komisijos pirmininkė U.von der Leyen taip pat tarnauja puikiai.

Lyderė siekia, kad Europa iki 2050 m. taptų neutrali anglių požiūriu, pasiruošusi skaitmeniniam amžiui ir atspari įvairiems pasauliniams iššūkiams.

Kaip septynių vaikų motina ir organizacijos, kurioje yra daugiau nei 32 tūkst. darbuotojų, vadovė U.von der Leyen yra išmokusi, kaip atlikti kelias užduotis vienu metu. Jos gebėjimas išlikti ramiai ir toliau tęsti pradėtus darbus padėjo dorotis su didžiausiu ekonominiu šoku nuo Antrojo pasaulinio karo – COVID-19 krize.

Gegužę ji pasiūlė 750 mlrd. eurų fondą, skirtą padėti šalių ekonomikoms atsigauti. Tai po beveik dviejų mėnesių išgyrė ES lyderiai.

U.von der Leyen šiemet iki paskutinės minutės nepasidavė derybose dėl „Brexit“.

Likus vos savaitei iki nustatyto termino abi pusės patvirtino – ES ir Jungtinė Karalystė galės tęsti prekybą be muitų ar kvotų.

„Pagaliau pasiekėme susitarimą. Tai buvo ilgas kelias, tačiau susitarimas yra geras, teisingas ir subalansuotas, – paskelbė ji. – Šis susitarimas – teisingas ir atsakingas abiejų pusių elgesys.“

Išgąsdino visą pasaulį

Gana paslaptingai gyvenantis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas šiemet sulaukė kaip niekad daug dėmesio tokioje srityje, apie kurią jis kalbėti nenori.

Balandžio pabaigoje, pasauliui jaudinantis dėl vis labiau plintančio koronaviruso, užsienio žiniasklaidoje pasirodė gandai, kad žymusis Šiaurės Korėjos diktatorius mirė. Kaip spėjama, 36-erių Kim Jong-unas viešumoje iki savo dingimo pastarąjį kartą buvo pasirodęs balandžio 11-ąją, kai pirmininkavo Darbininkų partijos politinio biuro posėdžiui. Vadinasi, viešumoje jis nebuvo pastebėtas daugiau nei dešimt dienų.

Tačiau daugiausia kalbų sukėlė beprecedentis įvykis – šalies vadovas nepasirodė Saulės šventėje, svarbiausiame Šiaurės Korėjos minėjime, skirtame jo senelio ir šalies įkūrėjo Kim Il-sungo gimimo metinėms.

Gandai apie prastą lyderio sveikatą sklando jau seniai, todėl nieko nuostabaus, kad, pačiai Šiaurės Korėjai tylint, likusi pasaulio dalis ėmė spėlioti, kas nutiko ir kas laukia ateityje.

Gegužės 1-ąją Kim Jong-unas sugrįžo į viešumą gyvas ir sveikas, bet netikėtas lyderio pradingimas ir perdėta užsienio žiniasklaidos priemonių reakcija privertė Vakarus permąstyti, kokiais būdais gaunama informacija iš Šiaurės Korėjos, kiek ji patikima ir kas būtų šioje šalyje, jeigu mirtų nuo 2011 metų ją valdantis lyderis.

Kitaip nei jo senelis arba tėvas, Kim Jong-unas šiuo metu neturi tiesioginio paveldėtojo, galinčio perimti lyderio poziciją.

Manoma, jog jis turi tris vaikus, kurie kol kas yra per jauni, kad galėtų dalyvauti valstybės valdyme. Imta svarstyti, kad nelaimės atveju vadovo vietą galėtų perimti viena patikimiausių ir artimiausių lyderio padėjėjų – 32 metų jo sesuo Kim Yo-jong.

Tačiau abejonių sukėlė Šiaurės Korėjos požiūris į moteris ir mačistinis režimas – nors Kim Jong-unas pasitiki savo seserimi, sunku įsivaizduoti, kad ji artimiausiu metu galėtų tapti šalies vadove.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.