Per kelias dienas gruodžio pabaigoje Valstybės Dūma priėmė gausybę įstatymų, tarp jų įvedančius naujus politinių protestų apribojimus, įteisinusius socialinių tinklų cenzūrą ir įtvirtinančius naujas gaires, pagal kurias vyriausybė asmenis gali laikyti užsienio agentais.
Šie įstatymai jau buvo pasirašyti prezidento Vladimiro Putino.
Daugeliui Rusijos politinės scenos stebėtojų tokie nauji teisės aktai reiškia ryškų Rusijos autoritarinės sistemos sustiprėjimą prieš rudenį vyksiančius parlamento rinkimus.
Ruošiasi rinkimams
„Valstybė kariauja su pilietine visuomene, – sakė Maskvos Carnegie centro vyresnysis specialistas Rusijos vidaus politikos ir politinių institucijų klausimais Andrejus Kolesnikovas. – Tai natūrali autoritarizmo raida.“
Naujieji įstatymai yra mišrūs: kai kurie dar stipriau priveržia seniai opoziciją spaudžiančius varžtus, o kiti skirti reaguoti į naujas „grėsmes“.
Nauji apribojimai, draudžiantys viešas demonstracijas prie teisėsaugos pastatų, apibrėžiantys vieno asmens piketus kaip protestus ir draudžiantys užsienio asmenų arba organizacijų paramą mitingams, yra tik vieni naujausių būdų per pastaruosius metus, skirtų įstatymams dėl masinių demonstracijų griežtinti.
Labai panaši situacija susiklostė ir su įstatymu, leidžiančiu asmenis priskirti prie užsienio agentų. Jis buvo priimtas po to, kai ne vienus metus ši etiketė buvo taikoma įvairioms organizacijoms, pradedant žmogaus teisių grupėmis ir baigiant nepriklausomais apklausų rengėjais.
Kitos nuostatos, įskaitant tas, kurios leidžia valstybei uždrausti socialinius tinklus, cenzūruojančius Rusijos valstybinę žiniasklaidą, yra naujos.
„Šie įstatymai yra apsidraudimas nuo visų galimų scenarijų, – teigė A.Kolesnikovas. – Įskaitant tuos, kurie susiję su rinkimais.“
Išsigando įvykių Minske
Anksčiau rinkimai, ypač Rusijos parlamento, buvo didelių neramumų protrūkio taškas. Pavyzdžiui, 2011 m. kilę įtarimai, kad Dūmos rinkimai buvo suklastoti valdančiosios partijos „Vieninga Rusija“ naudai, išprovokavo didelius protestus Maskvoje.
Kaip tvirtina kai kurie ekspertai, kilusį sąmyšį įstatymų leidyboje lemia įvykiai Baltarusijoje, kur po 2020 metų prezidento rinkimų kilo didžiuliai neramumai, atvedę valstybę prie revoliucijos slenksčio.
Tuo metu pačioje Rusijoje praėjusiais metais buvo neramumų dėl Chabarovsko gubernatoriaus sulaikymo.
Tolimųjų Rytų mieste, kuriame gyvena 600 tūkst. žmonių, kilo iki šiol neregėti protestai.
„Chabarovsko įvykiai viską pakeitė, – sakė Politinių technologijų centro, įsikūrusio Maskvoje, viceprezidentas Aleksejus Makarkinas. – Jie parodė, kad masiniai protestai gali vykti ir provincijoje, ne tik Maskvoje.
Šiais naujais įstatymais valstybė bando užtikrinti, kad nieko panašaus neįvyks prieš Dūmos rinkimus.“
Pakenks didesnei daliai
Kai kurie apžvalgininkai įsitikinę, kad represinių teisės aktų pliūpsnis reiškia, kai kantrybę praradęs Kremlius nusprenė galutinai nužudyti Rusijos pilietinę visuomenę.
Remiantis naujausia politinės analitikės Tatjanos Stanovajos esė, įstatymų leidyba yra „naujojo politinio režimo“ dalis, kai valstybės represijos, tradiciškai skirtos radikaliai opozicijai, bus naudojamos vis plačiau.
Represijos gali būti nutaikytos prieš žurnalistus, pilietinę visuomenę, kartais net prieš kritiškai nusiteikusią, bet lojalią opozicinę partiją, esančią Dūmoje.
Svarbu tai, kad parlamentinė opozicija Dūmoje ir taip retai priešinasi vyriausybės įstatymams, tačiau šių naujųjų įstatymų ji nepalaikė.
„Jie neturi nieko bendra su nacionaliniu saugumu“, – sakė kraštutinės dešinės Liberaldemokratų partijos deputatas Sergejus Ivanovas.
Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.
