Sausio 13-oji prieš 30 metų: netikėtas popiežiaus Jono Pauliaus II gestas nustebino kentėjusią Lietuvą

Prieš 30 metų, kuomet visą pasaulį sukrėtė tragiški sausio 13-osios įvykiai, į Lietuvą itin svarbi vilties žinutė atskriejo iš Vatikano, kuomet popiežius Jonas Paulius II solidarizavosi su Lietuva.

Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje 1993 m. <br>J.Staselio nuotr.
Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje 1993 m. <br>J.Staselio nuotr.
Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje 1993 m. <br>J.Staselio nuotr.
Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje 1993 m. <br>J.Staselio nuotr.
Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje 1993 m. <br>J.Staselio nuotr.
Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje 1993 m. <br>J.Staselio nuotr.
Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje 1993 m. <br>J.Staselio nuotr.
Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje 1993 m. <br>J.Staselio nuotr.
 Jonas Paulius II.<br> Imago/Scanpix nuotr.
 Jonas Paulius II.<br> Imago/Scanpix nuotr.
 Jonas Paulius II.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Jonas Paulius II.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Italija

Jan 11, 2021, 9:14 PM, atnaujinta Jan 12, 2021, 7:49 AM

Popiežius Jonas Paulius II-asis tuomet šv. Petro aikštėje pamatęs būrelį trispalvę iškėlusių lietuvių, baigdamas tradicinę sekmadieninę „Viešpaties angelo“ maldą, neplanuotai paskelbė, kad kenčia kartu su sužeista Lietuva.

Vienas iš nedaugelio kanalų, tuomet intensyviai transliavusių žinias iš Lietuvos pasauliui, buvo Vatikano radijas. Jame dirbę lietuviai iki šiol atsimena jaudinančius tų dienų momentus.

Viltinga Popiežiaus žinia

Būrelis lietuvių su trispalve ir plakatu, išgirdę apie tragiškus sausio įvykius Lietuvoje, rinkosi šv.Petro aikštėje Vatikane. Buvo tikimasi, kad Lietuvai itin artimas popiežius Jonas Paulius II, iš čia pasiųs vilties žinią. Būtent taip ir nutiko.

Tądien buvo minima neelinė Maldų už taiką diena, kuriomis prašyta atitolinti Persijos įlankoje grėsusio karo pavojų.

Ir nors ši tema buvo pagrindinė sekmadieniniame Popiežiaus susitikime su tikinčiaisiais, šv.Petro aikštėje nuskambėjo jautrūs pontifiko žodžiai skirti Lietuvai. Jie nebuvo suplanuoti kalboje, tačiau pamatęs būrelį lietuvių, Jonas Paulius II itališkai ištarė: „Matydamas grupę lietuvių, noriu lietuvių tautą užtikrinti, kad su ja kenčiu ir meldžiuosi.“

Šiuos žodžius tuomet girdėję lietuviai „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad tai buvo be galo jaudinantis ir įsimintinas momentas. Tarp jų buvo ir dabartinis Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, tuo metu studijavęs Romoje.

„Labiausiai man įstrigę dalykai tai – Italijos televizijos rodyti vaizdai iš Vilniaus ir tai, kad Romoje tuo metu gyvenę lietuviai su trispalve ir plakatu susirinko šv. Petro aikštėje. Tuomet atrodė labai svarbus kiekvienas, o ypatingai popiežiaus žodis.

Man iki šiol atmintyje išliko tas palaikymo ir buvimo kartu momentas. Lietuviai tądien, išklausę lietuviškų mišių Vatikano radijo koplyčioje, kurios tuomet sekmadieniais buvo transliuojamos į Lietuvą, nuėjo į šv.Petro aikštę ir labai jautriai laukė Popiežiaus žodžio“, – prisiminimais dalijosi Kaišiadorių vyskupas.

Lietuviai platino naujienas

Lietuvių mišioms Vatikano radijo koplyčioje tuomet vadovavo vyskupas Antanas Deksnys. Šios mišios buvo ypatingos – į jas susirinko ne tik būrys lietuvių kunigų, bet ir visi Romos lietuviai, kurių tada nebuvo daug.

Italijos visuomeninio transliuotojo RAI Tarptautinių radijo programų skyriuje tuomet dirbusi Nijolė Tutkaitė pasakojo, kad visi stengėsi kiek pajėgdami platinti informaciją apie Lietuvos žmonių kovą už laisvę.

„Sausio 13-osios įvykiai kažkiek atsispindėjo Italijos žiniasklaidoje, bet toli gražu nepakankamai, palyginti su įvairiopa informacija apie M. Gorbačiovo perestroiką (šį rusišką žodį tais laikais išmoko ir suprato visi italai – Aut.). Didesnioji Italijos visuomenės dalis tuomet net nežinojo kur yra toji Lietuva ir nelabai suprato, kas ten vyksta ir dėl ko.

Prisimenu, kaip jaudinausi ir didžiavausi Lietuvos žmonių vienybe, patriotiškumu ir drąsa priešinantis sovietų kariuomenei, tankams ir omonininkų savivalei, buvau giliai sukrėsta žinių apie žuvusiuosius sausio 13-osios naktį“, – sakė N.Tutkaitė.

Prisimena nemiegotas naktis

Sausio 13-osios įvykius pasauliui kuo plačiau stengėsi nušviesti Vatikano radijo lietuviškoji redakcija. Žinias jai perdavinėjo ir dabartinis Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas Virginijus Veilentas, tuomet dirbęs „Katalikų pasaulio“ žurnale.

„Svarbiausia mums buvo komunikacija, kad pasaulis žinotų. Svarbiausia buvo pranešti pasauliui, kolegoms, katalikams žurnalistams, kad vyksta Vilniuje tokie dalykai.

Todėl labai pradžiugino, kai sužinojome, kad sekmadienį vidurdienį per „Viešpaties angelo“ maldą šv.Petro aikštėje Jonas Paulius II paminėjo, kad Lietuvoje vyksta tokie dalykai, – pasakojo V.Veilentas. – Žmonės labai stengėsi, mes buvom net tokį šūkį užsirašę redakcijoje: „Kas miega daugiau nei 5 valandas, tas nemyli tėvynės“.

V.Veilentas, vėliau vadovavęs Vatikano radijo lietuviškajai redakcijai, per rugpjūčio pučą atvyko į Romą ir iš čia pranešinėjo naujienas pasauliui.

„Tada buvo trys tokie svarbūs kanalai, kalbant apie radiją: Vatikano radijas, Laisvosios Europos radijas ir Amerikos balsas. Visos tos radijo stotys buvo labai klausomos. Norėjosi, kad ten informacija patektų ir pasaulis žinotų, kad mes norim būti laisvi ir gyventi kaip kitos laisvos šalys.

Kuomet atėjau dirbti į Vatikano radiją, tos pirmos dienos buvo labai įspūdingos ir įsimintinos. Tada prasidėjo Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, pripažinimas“, – pasakojo V.Veilentas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.