Amerikiečių bendrovė „ExxonMobil“ jį atrado prieš penkerius metus 200 km nuo Gajanos pakrantės. Anksčiau, kai niekas dar nemanė, kad čia esama naftos, ši vieta buvo vadinama Britų Gviana.
Ant betono sienos, kuri šalį turi saugoti nuo Atlanto vandenyno, sėdintys žvejai rūko, šnekučiuojasi. Jie žvelgia į tingiai tvankiame ore skraidančias puošnias fregatas, ant pakrantėje augančių medžių ir krūmų įsitaisiusius akinamai raudonus ibius.
Viskas atrodo kaip visuomet, bet niekas neliks taip, kaip buvo anksčiau. Tai daugeliui Gajanos gyventojų suteikia viltį, bet kartu ir nerimą.
Netoli Gajanos pakrantės atrastas telkinys – paklausi mažą sieros kiekį turinti nafta, ją lengva išgauti. Gajana, ekspertų teigimu, jau šio dešimtmečio viduryje skaičiuojant vienam gyventojui galėtų pumpuoti daugiau naftos nei Kuveitas. Praėjusiais metais šalies vyriausybė iki koronaviruso pandemijos pradžios tikėjosi iš naftos verslo gauti apie 300 mln. dolerių (apie 246 mln. eurų) pajamų.
Įveikusi sveikatos krizę Gajana gali tapti viena turtingiausių pasaulio šalių.
Sunku nuspėti, kaip nafta, tiksliau – pinigai, pakeis šalį ir visuomenę. Žinoma, galima pabandyti. Barelis – 159 litrai – mažą sieros kiekį turinčios naftos šiuo metu kainuoja apie 50 dolerių (40,85 euro).
Kaip ant betono sienos sėdinčiam žvejui reikėtų paaiškinti, ką tai reiškia jo tėvynei, jei „ExxonMobil“ iš vandenyno kiekvieną dieną išpumpuoja iki milijono barelių naftos?
Palaima ar prakeiksmas?
Broliai Larsas ir Janas Mangalai, tarp kurių ketverių metų skirtumas, užaugo Gajanoje. Tėvas – čionykštis gydytojas, motina – danė. Dabar broliai tarpusavyje nebendrauja, ir tai susiję su naftos telkiniu, aptiktu netoli Gajanos pakrantės.
Tiksliau – su klausimu, kas atsitinka, kai šaliai kone iš dangaus nukrinta pasakiški turtai.
7-ajame dešimtmetyje, kai gimė Janas ir Larsas, maža šalis tapo nepriklausoma nuo britų. Vaikystėje broliai žaidė laive, plūduriuojančiame Demeraros upėje, kuri šalies sostinę Džordžtauną padalijusi į dvi dalis, o savo vandenis neša į Atlanto vandenyną.
Vėliau broliai, kaip ir dauguma gerai išsilavinusių jaunų gajaniečių, geresnio duonos kąsnio išvyko ieškoti į užsienį.
Broliai Mangalai pasirinko naftos pramonę.
Larsas įsidarbino didžiausioje pasaulyje naftos telkinių paslaugų įmonėje „Schlumberger Limited“, Janas – tarptautinėje energetikos bendrovėje „Chevron“.
Klestėjimas tampa iššūkiu
Vyresnysis Janas jau daugiau nei metus nesilankė Gajanoje. Savo tėvynėje jis veikiausiai nesijaustų saugus – taip jam pranešė brolis. Janas iš toli stebi, kokiu keliu žengia jo tėvynė.
2017-aisiais šalies prezidentas Davidas Grangeris buvo pasikvietęs J.Mangalą kaip patarėją energetikos klausimais. Tuomet iš naujo buvo deramasi dėl „ExxonMobil“ ir Gajanos vyriausybės pasirašytos sutarties. Svarbiausias klausimas – šalies pelno dalis iš naftos verslo.
Naftos telkinys jau buvo atrastas ir visi žinojo, kad tai vienas turtingiausių pastarųjų metų radinių. Žinoma, atsižvelgiant į tai, jau buvo deramasi kitaip: Gajanos vyriausybės rankose iš tiesų buvo gana svarbus svertas.
Šalies vyriausybė derėtis į Teksasą išsiuntė žaliavų pramonės ministrą. Tai buvo skirtingo svorio partnerių sandoris. Gajanos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekia 3,4 mlrd. eurų, o „ExxonMobil“ 2019-ųjų metinė apyvarta – 210 mlrd. eurų.
Ko reikalavo ministras ir ką siūlė „ExxonMobil“, nėra žinoma. Amerikiečiai ministrą vaišino ir vedžiojo po bendrovės būstinę, ir kai tas grįžo, sutartis buvo pasirašyta.
Tačiau ji priminė kolonijinius laikus – formuluotės buvo „ExxonMobil“ naudai. Pasak J.Mangalo, dėl šios sutarties Gajana prarado keliolika ar net keliasdešimt milijardų eurų.
Anuomet J.Mangalas patarė prezidentui dar kartą derėtis dėl sutarties, kad būtų pasiektos geresnės sąlygos Gajanos žmonėms.
Be to, visos sutartys turėjo būti paviešintos. Skaidrumas, anot J.Mangalo, svarbus, kai sprendžiamas klausimas dėl šalies ateities, o slaptumas sudaro palankias sąlygas korupcijai keroti.
Naujasis naftos Eldoradas
Sutartis su patarėju energetikos klausimais J.Mangalu nebuvo pratęsta. Jo pasiūlymų ir kritikos niekas nenorėjo girdėti. Vėliau Janas paliko tėvynę.
Tuo metu, kai jis iš toli siunčia įspėjimus ir raginimus, kelia žinutes į tviterį, jo brolis Larsas grįžo į Gajaną. Džordžtaune jis siūlo paslaugas toms bendrovėms, kurios išgauna naftą iš jūros.
„Mano brolis – labai verslus, ryžtingas. Jam svarbu būti priekyje, visa kita jam nerūpi“, – tvirtina Janas.
Kartais jie palaiko ryšį per „WhatsApp“ programėlę. Tiksliau, Larsas susirašinėja su Jano žmona. Jai Larsas tvirtina, kad brolis neturėtų grįžti į Gajaną, nes jo gyvybei grėstų pavojus.
„Larsui nerūpi demokratija, ilgalaikė tėvynės plėtra“, – teigia Janas.
Gajana pagal vidutines metines gyventojų pajamas (4315 eurų) – trečia skurdžiausių Pietų Amerikos šalių sąraše.
„ExxonMobil“ aptiktas naftos telkinys buvo liaupsinamas tarsi loterijos laimėjimas.
Dabar Gajaną užklupo galimybių cunamis. „Naujasis naftos Eldoradas“, – džiaugiasi šalies ministras pirmininkas.
Tačiau naftos industrija vykdo savotišką šalies kolonizaciją.
Pagal ministro išsiderėtą sutartį su „ExxonMobil“ Gajana turi gauti 52 proc. pelno iš naftos – visame pasaulyje įprasta pelno dalis siekia 65–85 proc.
Bet kiekvienoje sutartyje esama punktų, apibrėžiančių pelną, tad ši dalis gali tik dar labiau sumažėti.
Jokioje pasaulio šalyje, kur buvo rasta naftos, niekada nebuvo stengiamasi padaryti turtingų ten gyvenančių žmonių. Iš naftos turtėja tik ją išgaunančios bendrovės.
Pavyzdys – Norvegija
Bet yra viena išimtis – Norvegija. Pavyzdys beveik visoms šalims, kuriose buvo atrasta naftos.
Iki praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžios Norvegija buvo viena skurdžiausių Europos šalių. Žemės ūkis, laivininkystė ir žvejyba buvo pagrindinės verslo sritys. Atradus naftos ir gamtinių dujų valstybinių naftos koncernų pelnas pirmiausia atiteko valstybiniams pensijų fondams.
Tai – Norvegijos ateities draudimas. Kiekvienais metais šalies vyriausybė gali daugiau kaip tris procentus fondo lėšų skirti visuomenės reikmėms. Dabar gyvenimo lygis Norvegijoje yra vienas aukščiausių pasaulyje.
Ar Gajana gali tapti kita Norvegija?
Londone įsikūrusioje pasaulinėje dujų naftos gavybos bendrovėje BP kurį laiką dirbusi Melinda Janki tokias mintis vertina skeptiškai. Norvegai, jos teigimu, puikiai išsilavinę, itin rūpinasi aplinkosauga, pasižymi stipriu bendruomeniškumo jausmu ir kultūra.
„Norvegija žinoma kaip kieta derybų partnerė, norvegai ieškojo patarimo, ką daryti, ir juo vadovavosi“, – sako M.Janki.
O Gajanos valdžiai, regis, nereikia jokių patarimų.
J.Mangalas mano, kad jo gimtoji šalis neturi jokių šansų pasekti norvegų pavyzdžiu, net jei pavyktų šiek tiek pagerinti naftos išgavimo sutartį.
Pavyzdžiui, dėl korupcijos, su kuria susiduriama kiekviename žingsnyje.
Pagal tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ korupcijos indeksą Gajana užima 85-ąją vietą.
Įmonė naudojasi ydomis
Korumpuota Gajanos vyriausybė silpna, ir tuo naudojasi stiprūs koncernai, tokie kaip „ExxonMobil“. Jiems paranku derėtis su politikais, kuriems iš pinigų maišo, gaunamo už naftą, pirmiausia svarbu kuo daugiau išgriebti sau.
Kai 2015-aisiais „ExxonMobil“ aptiko naftos telkinį, L.Mangalas nusprendė pasinaudoti proga. Jis buvo įsitikinęs, kad JAV bendrovei reikės čionykštės darbo jėgos.
Jis ruošėsi parūpinti įmonei vietos darbininkų. Iš užsienio grįžo į Džordžtauną, išsinuomojo žemės sklypą netoli Demeraros upės ir pasiūlė „ExxonMobil“ sudaryti su juo paslaugų sutartį.
Tuo pat metu įkūrė akademiją, kuri rengia jaunus žmones dirbti naftos pramonėje. Šiemet mokslus baigė jau trečias absolventų kursas. L.Mangalas džiaugiasi, kad visi jo auklėtiniai jau turi darbą.
Į 50-ies absolventų diplomų teikimo iškilmes pernai buvo atvykęs Gajanos premjeras ir žaliavų pramonės ministras, L.Mangalui pažįstamas nuo mokyklos laikų. Tas pats, kuris išsiderėjo sutartį su „ExxonMobil“.
Žaliavų pramonės ministras kalbėjo apie svarbius Gajanai laikus ir šviesią jos ateitį. Ministras pirmininkas sakė, kad šalis yra teisingame kelyje ir netrukus gali tapti turtingiausia naftos turinčia valstybe.
Po kiekvieno jų žodžio L.Mangalas pritariamai linksėjo. Jis be jokio vargo rado verslo partnerių ir lėšų savo projektui. L.Mangalas jau svarsto galimybę Londone įkurti savo biuro skambiu „Apollo“ pavadinimu filialą.
Ką L.Mangalas mano apie vyresniojo brolio kritiką dėl naftos išgavimo, raginimo derėtis dėl naujos sutarties su „ExxonMobil“ ir naujų naftos išgavimo licencijų išdavimo, apie už naftą gautų milijardų padalijimą kaip galima teisingiau visų Gajanos gyventojų labui?
„Janas – labiau teoretikas. Matau galimybių ir jomis naudojuosi. Esi ten arba ne. Jei nori kam nors daryti poveikį, privalai dalyvauti. Tam tikrus dalykus gali pakeisti tiktai tuomet, jei esi jų dalis“, – sako L.Mangalas.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
