Visi teiginiai apie keisto gyvūno egzistavimą kilę iš žmonių liudijimų ir nuotraukų.
Tačiau niekas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad tokia mistinė pabaisa tikrai yra.
Galimybė, kad egzistuotų iki šiol pasaulyje nežinomas gyvūnas, kuris atitiktų tradiciškai nurodomą Loch Neso pabaisos dydį ir elgseną, išties nedidelė.
Ekspedicijos, tyrusios Neso ežerą įvairiais prietaisais, neužfiksavo nė vieno ženklo, kuris sutaptų su pabaisos apibūdinimu: nepastebėjo nei gyvo padaro, nei kokių nors liekanų, pavyzdžiui, didelių kaulų ir dantų.
Nors netrūksta pabaisos nuotraukų, įrodyta, kad dauguma jų yra tiesiog klastotės.
Vienas pirmųjų liudijimų apie Loch Neso ežero pabaisą priklauso kriptozoologui Rupertui Gouldui. Kriptozoologija yra pseudomokslo sritis, kuri siekia įrodyti mitinių būtybių egzistavimą.
R.Gouldas 1934 m. išleido knygą apie legendinį padarą „Loch Neso pabaisa ir kiti“.
Netrukus autorių pasiekė „pono D.Makenzie“ pasirašytas laiškas. Jame buvo George’o Spencerio 1933 m. liudijimas apie važiuojant palei Neso ežerą pastebėtą gyvūną, „artimiausią drakonui ar kokiam priešistoriniam gyviui, kokį tik jis yra matęs savo gyvenime“.
Po šio G.Spencerio aprašymo ir pasipylė daugybė panašių nepagrįstų pranešimų, dėl kurių Loch Neso pabaisa – arba tiesiog Nesė – tapo vienu garsiausių pasaulio mitinių gyvūnų. Šia legenda bandyta pasinaudoti siekiant žinomumo ir dėmesio.
1934 metais laikraštyje „The Daily Mail“ buvo paskelbta pabaisos fotografija ir tik daug vėliau išaiškėjo apgaulė: nuotraukoje matyti žaislinis povandeninis laivas su primontuota galva ir kaklu.
Kartais žmonių įsitikinimą, kad jie tikrai išvydo keistą padarą, nulemia gamtos reiškiniai: staiga kilus bangavimui gerai žinomi gyvūnai, pavyzdžiui, unguriai ar ruoniai, gali pasirodyti gerokai didesni, negu yra iš tikrųjų.
Parengta pagal „Science Alert“ inf.
