„Su keturių dienų – 32 valandų – darbo savaite mes pradedame esminę mūsų laikų diskusiją, – teigė šį planą pasiūliusios mažos kairiosios partijos „Mas Pais“ („Daugiau valstybės“) atstovas Inigo Errejonas. – Tai idėja, kurios valanda jau išaušo.“
Ši mintis po truputį populiarėja visame pasaulyje, buvo keliama Naujojoje Zelandijoje ir Vokietijoje. Jos palaikytojai pabrėžia tokius privalumus kaip augantis produktyvumas, pagerėjusi darbuotojų psichologinė sveikata ir netgi teigiamas poveikis kovai su klimato kaita.
Pandemijos akivaizdoje darbo savaitės trumpinimas tapo dar aktualesnis, nes geros savijautos, perdegimo, darbo ir poilsio pusiausvyros klausimai dabar aštresni nei bet kada anksčiau.
Daugiau nereiškia geriau
Kairiosios partijos Ispanijoje – šalyje, kuri po 44 dienas trukusio streiko Barselonoje 1919-aisiais tapo viena pirmųjų Vakarų Europoje, įvedusių aštuonių valandų trukmės darbo dieną, – įsitvėrė šios idėjos.
„Ispanija yra viena šalių, kuriose darbuotojai turi dirbti ilgiau, nei Europos vidurkis. Bet mes nesame tarp produktyviausių šalių, – teigė I.Errejonas. – Esu įsitikinęs, kad dirbti daugiau valandų nereiškia dirbti geriau.“
Partija „Mas Pais“ pasiūlė trejus metus truksiantį bandomąjį projektą, atsieisiantį 50 mln. eurų, kuris padės įmonėms išbandyti darbo valandų trumpinimą patiriant minimalią riziką.
Kompanijos perėjimo į keturių darbo dienų savaitę sąnaudos pirmaisiais metais galėtų būti padengtos 100 proc., antraisiais – 50 proc., o trečiaisiais – 33 proc.
„Šie skaičiai mums leistų pritraukti į eksperimentą apie 200 kompanijų, iš viso – 3000–6000 darbuotojų, – kalbėjo „Mas Pais“ narys Hectoras Tejero. – Pabrėžiame, kad siekiame sumažinti darbo valandų skaičių ir išvengti algų sumažinimo ar darbų praradimo.“
Turi vieną pavyzdį
Projektą būtų galima pradėti jau rudenį. Tai būtų pirmoji nacionalinio lygio iniciatyva mažinti darbo valandų skaičių po to, kai 1998-aisiais Prancūzija pradėjo siekti sutrumpinti darbo laiką iki 35 valandų per savaitę.
„Ispanija bus pirmoji valstybė, atliekanti tokio masto bandymą, – teigė H.Tejero. – Panašus bandomasis projektas nebuvo išmėgintas niekur kitur pasaulyje.“
Siūloma, kad projektą prižiūrėtų ir jo rezultatus analizuotų ekspertų grupė, kurią sudarytų valdžios atstovai, profesinės sąjungos ir verslo lobistai.
„Mas Pais“ tikisi išvysti, kaip įmonės atkartoja Pietų Ispanijos bendrovės „Software Delsol“ – pirmosios šalyje išbandžiusios keturių dienų darbo savaitę – gerąją patirtį.
„Ši firma pastebėjo, kad sumažėjo pravaikštų, produktyvumas išaugo, darbuotojai teigia esantys laimingesni“, – pasakojo H.Tejero.
Ispanijos pramonės ministerijos atstovė atskleidė, kad diskusijos apie bandomąjį projektą yra pradinės fazės: turi būti tariamasi dėl kainos, laikotarpio ir įtraukiamų įmonių skaičiaus.
Yra nepritariančių
Idėja sulaukė ir pasipriešinimo. Vienos pagrindinių šalies verslo asociacijų lyderis tai pavadino beprotybe, kai šalis klimpsta į didžiausią recesiją nuo pat pilietinio karo laikų: „Kad išeitume iš šios krizės, turime dirbti daugiau, o ne mažiau.“
Ispanijoje žingsnelis po žingsnelio judantį naująjį projektą atidžiai stebi visas pasaulis.
„Tai būtų pirmas istorijoje nacionalinio lygio bandymas įvesti keturių dienų darbo savaitę, – kalbėjo Joe Ryle’as iš „4 dienų savaitės“ kampanijos. – Raginame valstybių vadovus visame pasaulyje sekti Ispanijos pavyzdžiu ir atverti kelią sutrumpintai darbo savaitei.“
J.Ryle’o nuomone, darbo valandų trumpinimas ir taip gerokai pavėluotas: „Akivaizdu: tai, kaip mes dirbame, verčia žmones jausti stresą, perdegti, persidirbti, kelia didžiulių problemų darbovietėse ir sukelia psichologinės sveikatos problemų.
Keturių dienų darbo savaitė teigiamai veiktų ekonomiką, darbuotojus ir aplinką. Kuo ji gali nepatikti?“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
