Ne tik įrašas pase: pavardės keitimas po vestuvių kartais prilygsta socialinei mirčiai

Mari Inoue yra 34-erių anglų kalbos profesorė, dirbanti Tokijuje. Ji susižadėjo su savo vaikinu Kotaro Usui prieš trejus metus. Tačiau pora net nesvarsto kelti vestuvių, nes turi tam labai svarbią priežastį.

Į kovą dėl galimybės po vestuvių išsaugoti savo pavardę įsitraukia ir vyrai.<br>„123rf.com“ nuotr.
Į kovą dėl galimybės po vestuvių išsaugoti savo pavardę įsitraukia ir vyrai.<br>„123rf.com“ nuotr.
Politikoje, kaip ir daugumoje darbo vietų Japonijoje, dominuoja vyrai.<br>ZUMA/„Scanpix“ nuotr.
Politikoje, kaip ir daugumoje darbo vietų Japonijoje, dominuoja vyrai.<br>ZUMA/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 12, 2021, 9:41 PM, atnaujinta Apr 12, 2021, 9:41 PM

Tai nėra pandemijos pasekmė, o archajiškas Japonijos įstatymas, pagal kurį susituokusieji privalo pasirinkti tą pačią pavardę.

Teoriškai bet kuris iš partnerių gali atsisakyti savo pavardės, tačiau net 96 proc. atvejų tai padaro moteris.

„Man tai atrodo labai nesąžininga, – sako M.Inoue. – Reikia turėti galimybę pasilikti abi pavardes.“

M.Inoue sužadėtinis pritaria. K.Usui svarstė tapti ponu Inoue, tačiau kai kurie jo giminaičiai nebūtų laimingi dėl tokio sprendimo.

„Nenoriu nuliūdinti nė vienos iš šeimų, – teigia K.Usui. – Todėl svarbi būtų galimybė rinktis: keisti pavardę į partnerio ar pasilikti savąją.“

Japonija yra vienintelė išsivysčiusios ekonomikos šalis, kuri draudžia poroms po vestuvių išsaugoti skirtingas pavardes.

Toks įstatymas diskriminuoja šalies moteris.

Prieš šešerius metus dvi didelio susidomėjimo sulaukusios bylos, kuriomis siekta pakeisti šią nuostatą, teismuose nedavė norimo rezultato. Bet sujudimas dėl reformos išaugo.

Kova, trunkanti amžius

Visame pasaulyje pavardės šimtmečius buvo ginčų objektas.

Anglijoje XVII amžiuje moters noras išsaugoti savo mergautinę pavardę buvo laikomas „nepriderama ambicija“.

Tie, kurie metė iššūkį patriarchalinei praktikai, susidūrė su stipriu pasipriešinimu.

Galiausiai XIX amžiuje kelios moterys teismuose iškovojo teisę po santuokos vadintis savo pavarde.

Panaši kova vyko JAV. Užtruko iki aštuntojo dešimtmečio, kol atsirado aibė teismo sprendimų, kad ištekėjusi moteris gali pasirinkti norimą pavardę.

Prasidėjus šiam tūkstantmečiui dalis japonų buvo pasiruošę reikšmingiems pokyčiams ir savo šalyje.

Kaori Oguni – viena iš penkių ieškovių, iškėlusių bylas vyriausybei, – bandė įrodyti, kad pavardžių keitimą reglamentuojantis įstatymas prieštarauja Japonijos konstitucijai ir pažeidžia žmogaus teises.

Bet 2015-aisiais Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad šeimai vadintis viena pavarde, išlaikant XIX amžiaus taisyklę, yra protinga.

Išimtis galioja tiktai tiems Japonijos piliečiams, kurie tuokiasi su užsieniečiu.

„Jaučiamės tarsi barami pasipūtusio mokytojo, – palygino K.Oguni, kuri neoficialiai vis dar naudoja savo mergautinę pavardę. – Aš tikėjausi, kad teismas gerbs asmens teises.“

Tačiau teisėjas paskelbė, kad parlamentas turi nuspręsti, ar leisti įsigalėti naujiems teisės aktams.

Politikos sferoje, kaip ir daugumoje darbo vietų Japonijoje, dominuoja vyrai.

Įsitvirtinęs požiūris, kad vaikų ir buities priežiūra yra moters pareiga, net jeigu jos dirba ne tik namuose. Klesti seksizmas.

Dėl to Japonija pasižymi didele lyčių nelygybe, Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu, užimdama 121-ąją vietą tarp 153 tautų.

Vyriausybė teigia siekianti gausesnio moterų dalyvavimo besitraukiančioje darbo rinkoje, tačiau lyčių atotrūkis joje, panašu, auga – Japonija atsidūrė dar 11 vietų žemiau nei ankstesniame lyčių lygybės reitinge.

Vadina socialine mirtimi

Tokijuje dirbanti viešųjų ryšių specialistė Naho Ida 2018-aisiais ėmėsi iššūkio keisti politikų požiūrį.

Kampanija „Chinjyo Action“ ji bando paskatinti parlamentarus įteisinti atskiras pavardes sutuoktiniams.

Ida yra jos buvusio oficialaus vyro pavardė. Kai pora susituokė 1990 metais, jis žmonai atskleidė besigėdijantis priimti jos pavardę.

Abiejų sutuoktinių tėvai sutiko, kad pavardės keitimas yra Naho atsakomybė.

Dešimtmečius savo profesinius darbus publikuojanti jau kaip Naho Ida 45 metų moteris susitaikė su nauja pavarde. O nauja santuoka ją įpareigojo naudoti nenorimą trečią naujo vyro pavardę.

N.Ida sakė: „Kai kurie yra patenkinti pavardės keitimu, tačiau man tai prilygsta socialinei mirčiai.“

Šalyje – pokyčių ženklai

Yoshihide Suga tapimas Japonijos premjeru pernai ir jo parama pavardžių reformai pakurstė aktyvistų viltis sulaukti pokyčių.

Bet gruodį vyriausybė atsižadėjo iškeltų tikslų įgalinti moterų nuomonę, pristatydama mažiau ambicingą lyčių lygybės planą, – neįtraukė klausimo dėl pavardžių keitimo po santuokos.

Japonologijos studijų profesorė iš JAV Linda White sakė: „Daugelio Japonijoje nuomone, moteris, kuri nenori savo vyro pavardės, suskaldo gerokai daugiau nei šeimos branduolį – ji sugriauna visą šeimos sampratą.“

Tradicinė Japonijos „koseki“ (šeimos giminystės ryšių) sistema, paremta bendrapavardėmis šeimomis, prisidėjo prie patriarchalizmo išplitimo nuo vyriausybės iki stambiųjų verslų.

Bet japonų visuomenė atvira pokyčiams: apklausos duomenimis, 71 proc. palaiko galimybę susituokusiems rinktis pavardę savo nuožiūra.

Dabar Japonijos teismuose nagrinėjamos pora dešimčių bylų dėl pavardės pasilikimo po vestuvių. Kitaip negu anksčiau, kai visos ieškovės buvo moterys, jau netrūksta vyrų iniciatyvos.

„Tai labiau byloja ne apie feminizmą, o apie individualią tapatybę ir laisvę, – samprotavo 67 metų teisėjas Fujiko Sakakibara. – Šis klausimas vyrams svarbus ne mažiau nei moterims.“

Vienas ginčo dėl pavardės ieškovų – garsus programinės įrangos įmonės Tokijuje specialistas, kuris po sutuoktuvių oficialiai perėmė žmonos pavardę.

Kitas – Seiichi Yamasaki. Buvęs kariškis 38 metus gyveno faktinėje, bet ne oficialioje partnerystėje su savo antrąja puse, nes abiem atrodė nesąžininga, kad kažkuris privalo keisti pavardę.

71 metų S.Yamasaki savo pavyzdžiu rodo, kad apsisprendimo dėl pavardės poreikis yra ir tarp vyresniųjų piliečių. Jis nori, kad kita karta jau turėtų pasirinkimą.

Kokia nauda iš pavardės?

Teigiami pokyčiai karjeroje vien dėl pavardės pasilikimo – stipri reformą palaikančių moterų motyvacija.

Visai kas kita – našta keičiant pavardes dešimtyse oficialių dokumentų popierizme paskendusioje Japonijoje.

Pasirinkusieji nesituokti dėl egzistuojančio įstatymo mini kitas problemas, pavyzdžiui, susijusias su partnerio sveikatos būkle, kai tiktai oficialūs sutuoktiniai ligoninėje turi teisę priimti svarbius sprendimus vienas kito vardu.

Galiausiai daugeliui moterų pavardžių įstatymas yra ir jų tapatybės klausimas.

Anesteziologė iš Hirošimos Izumi Onji nusprendė pasielgti netradiciškai: oficialiai išsiskyrė su vyru vien tam, kad galėtų susigrąžinti mergautinę pavardę.

Dešimtmečius po nutrauktos santuokos jie toliau gyvena kartu. Tokie atvejai Japonijoje vadinami „popierinėmis skyrybomis“.

„Tai esu aš. Tai mano tapatybė“, – pasirinkimą paprastai įvardija 65-erių moteris.

I.Onji, kovojanti prieš pavardės reguliavimo po santuokos prievolę, žino esanti tiktai viena iš mažumos, kuri iš tiesų pasinaudotų iš naujo persvarstytu įstatymu.

Pribloškianti japonių dauguma, kaip ir galybė moterų įvairiose kitose šalyse, po santuokos laisva valia neteks savo pačių pavardės.

Kaip paaiškino 30-mečio link artėjanti dviejų vaikų motina Mihiko Sato, perimti savo vyro pavardę buvo „natūraliai susiklostęs sprendimas, kuris leido šeimai jaustis labiau suvienytai“.

Dauguma ištekėjusių bričių yra tokios pat nuomonės – beveik 90 procentų jų po vedybų atsisako mergautinės pavardės.

Vadinasi, daugėjant sąmoningumo lyčių lygybės klausimais ir gausėjant moterų, save laikančių feministėmis, pavardės keitimo paprotys vis tiek geba išlikti.

Tačiau Japonijos atveju tradicija neturėtų užgožti pasirinkimo laisvės.

„Kiekvienas nusipelno teisės išsaugoti savo pačių vardus“, – teigė M.Sato.

Parengta pagal BBC inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.