B. Johnsonas pareiškė, kad po išstojimo iš Europos Sąjungos Jungtinė Karalystė bus „klestinti, dinamiška ir patenkinta“, galės laisvai sudaryti prekybos susitarimus visame pasaulyje ir toliau sklandžiai eksportuoti į 450 mln. vartotojų turinčią ES rinką.
Tačiau praėjo daugiau nei 100 dienų nuo Jungtinės Karalystės atsiskyrimo nuo savo vienintelės didžiausios prekybos partnerės, o „Brexit“ pasirodė esąs pražūtingas daugeliui britų eksportuotojų, kurie dabar prašo vyriausybės imtis skubių veiksmų, kad būtų išvengta tolesnių nuostolių.
„Raginame ir Jungtinę Karalystę, ir ES vėl sėsti prie derybų stalo ir parengti sprendimus, kurie sumažintų prekybos kliūtis ir suteiktų eksportuotojams šansą“, – pirmadienį pareiškime sakė viena iš Britanijos prekybos rūmų vykdomųjų direktorių Hannah Essex.
„Sunkumai, su kuriais susiduria eksportuotojai, nėra tik „pradinės problemos“. Tai struktūrinės problemos, kurios, jei ir toliau nebus sprendžiamos, gali lemti ilgalaikį, galimai negrįžtamą Jungtinės Karalystės eksporto sektoriaus silpnumą“, – pridūrė ji.
Sandoris yra nenaudingas prekybai. Tačiau jis taip pat prisidėjo prie pastaruoju metu kilusio smurto ir didėjančio pykčio Šiaurės Airijoje.
Derybose dėl „Brexit“ susitarimo sunkiausiai išsprendžiama buvo prekių judėjimo tarp Europos Sąjungai priklausančios Airijos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos problema.
Tam, kad būtų gerbiamas 1998 m. pasirašytas Didžiojo penktadienio susitarimas, kuriuo buvo užbaigtas tris dešimtmečius trukęs smurtas, reikėjo išvengti sienos Airijos saloje grąžinimo.
Vietoj to B.Johnsonas sutiko, kad Šiaurės Airijai ir toliau būtų taikomos ES rinkos taisyklės, o joms kontroliuoti būtų pastatyta prekybos siena prie Airijos jūros, tuo sukeldamas pyktį probritiškiems lojalistams, prieštaraujantiems, kad Šiaurės Airijai būtų taikomos kitokios taisyklės nei likusiai Jungtinės Karalystės daliai.
B. Johnsonas 2019 m. buvo pažadėjęs, kad tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos gabenamos prekės nebus tikrinamos.
Šį mėnesį Belfasto gatvėse kilusios riaušės ir smurtas pakurstė nuogąstavimus, kad gali grįžti nerami Šiaurės Airijos praeitis, ir paskatino JAV valstybės departamento atstovą perspėti, kad Didžiojo penktadienio susitarimas neturi „tapti „Brexit“ auka“.
Problemos gali tęstis ilgai
Jungtinės Karalystės vyriausybė neskelbia „Brexit“ ekonominių padarinių vertinimo ir toliau reklamuoja tariamą jo naudą.
Vyriausybės atstovas spaudai CNN sakė, kad „Brexit“ susitarimas „apsaugo aukštos kokybės darbo vietas ir investicijas visoje Jungtinėje Karalystėje ir užtikrina, kad įmonės ir toliau galėtų veiksmingai prekiauti ir parduoti savo klientams Europos Sąjungoje“.
Tačiau vasario pabaigoje audito bendrovės EY ir lobistinės grupės „London First“ atlikta daugiau kaip tūkstančio Jungtinės Karalystės verslo lyderių apklausa parodė, kad trys ketvirtadaliai jų patyrė veiklos modelio sutrikimų pasibaigus „Brexit“ pereinamajam laikotarpiui, o pusė jų mano, kad jie tęsis ilgą laiką.
Didelį smūgį patyrė prekyba su Europa. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, sausio mėn. prekių eksportas į Europos Sąjungą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, smuko daugiau kaip 41 proc.
Antradienį paskelbtais duomenimis, vasario mėn. eksportas atsigavo, tačiau vis tiek buvo 12,5 proc. mažesnis nei 2020 m., kai Europoje siautė pandemija, ir 22 proc. mažesnis nei 2019 m.
Daugelis bendrovių teigia, kad dėl problemų, kylančių dėl prekybos susitarimo, kyla pavojus jų galimybėms toliau prekiauti su bloku. Įmonės, kurios anksčiau prekes į Europą galėdavo pristatyti per kelias valandas nuo užsakymo pateikimo, dabar dėl naujų muitinės ir maisto saugos patikrinimų susiduria su ilgais vėlavimais ir didesnėmis transportavimo išlaidomis.
Pirmadienį paskelbtoje 2,9 tūkst. Jungtinės Karalystės eksportuotojų apklausoje, kurią atliko Britanijos prekybos rūmai, nustatyta, kad 41 proc. įmonių pranešė apie sumažėjusius eksporto pardavimus pirmąjį ketvirtį dėl „Brexit“ ir koronaviruso pandemijos poveikio.
Pasak Didžiosios Britanijos prekybos rūmų ekonomikos skyriaus vadovo Sureno Thiru, Jungtinės Karalystės eksportuotojams sunkiai sekasi prisitaikyti prie „milžiniško popierizmo kiekio“, su kuriuo jie dabar turi susidoroti.
Be to, trūksta aiškumo dėl pardavimo mokesčių mokėjimo, kyla painiava dėl naujų kilmės taisyklių reikalavimų, o įmonės praneša, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė šiais klausimais teikia labai mažai prieinamų patarimų, sakė jis CNN Business.
„Faktas tas, kad su ES prekiaujančioms bendrovėms iki šiol nereikėjo žinoti ar suprasti muitų. O [muitinės] sektoriuje nėra pakankamai pajėgumų, kad būtų galima suteikti reikiamą pagalbą“, – sakė tarptautinės prekybos konsultacijų bendrovės „Trade & Borders“ įkūrėja Anna Jerzewska.
Nors didesnės įmonės gali absorbuoti naujas išlaidas, mažosios įmonės nukentėjo ypač skaudžiai. Kovo mėnesį Smulkiųjų įmonių federacijos atlikta 132 eksportuotojų apklausa parodė, kad 23 proc. jų laikinai nutraukė pardavimus į Europos Sąjungą, o 5 proc. – visam laikui.
„Mažesni prekybininkai susiduria su sunkumais ir svarsto, ar verta daugiau eksportuoti“, – praėjusį mėnesį pareiškė organizacijos nacionalinis pirmininkas Mike'as Cherry.
Bus ieškoma sprendimų
Pirmadienį įstatymų leidėjų, verslo lyderių ir ekonomistų grupė paskelbė apie nepriklausomą komisiją, kuri tikrins Britanijos prekybos susitarimus su Europa ir kitomis pasaulio šalimis.
Jungtinės Karalystės prekybos ir verslo komisija, kurios vienas iš organizatorių yra bendrovės „Virgin“ pirmininkas Peteris Norrisas, teiks rekomendacijas vyriausybei, kaip pagerinti šiuos sandorius.
„Mes išsamiai nagrinėsime šių sandorių poveikį, ypač mažosioms įmonėms, kurioms tenka didžiausia naujų biurokratinių kliūčių prie mūsų sienų našta“, – pareiškime teigė komisijai priklausantis parlamento narys konservatorius Rodžeris Geilas.
„Reikia pamiršti ideologiją ir rasti pragmatišką, įrodymais pagrįstą kelią į priekį“, – pridūrė jis.
Padėtis ypač aktuali maisto gamintojams, kurių eksportas dėl naujosios prekybos tvarkos beveik išnyko.
Nuo sausio 1 d. visiems į Europos Sąjungą įvežamiems augaliniams ir gyvūniniams produktams reikalingas eksporto sveikatos sertifikatas (EHC), kurį turi patvirtinti vyriausybės sertifikuotas veterinarijos gydytojas.
Dėl to „Cheshire Cheese Company“ negalėjo pardavinėti sūrio pirkėjams internetu Europos Sąjungoje, nes sertifikato kaina daug kartų viršija jos vidutinę pardavimo kainą – nuo 25 iki 50 svarų sterlingų (nuo 28 iki 57 eurų) už užsakymą.
Maisto ir gėrimų federacijos duomenimis, sausio mėn. Jungtinės Karalystės maisto ir gėrimų eksportas smuko, nes, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, pardavimai į Europos Sąjungą sumažėjo 76 proc. Lašišų eksportas sumažėjo 98 proc., jautienos – 92 proc. o pašarų – 80 proc. Viskio eksportas sumažėjo 63 proc.
Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, vasario mėn. maisto produktų ir gyvų gyvūnų eksportas šiek tiek atsigavo, tačiau išlieka mažesnis nei 2020 m. lygis.
„Sprendimas – nuryti savo išdidumą ir sudaryti veterinarinį susitarimą“, – teigia Sasekso universiteto Jungtinės Karalystės prekybos politikos observatorijos steigėjas ir direktorius L. Alanas Vintersas.
„Jei to nepadarysime, tikimybė, kad gyvulinės kilmės produktai atpigs, bus menka“, – pridūrė jis.
Yra dar keletas sričių, kurioms taip pat reikia skirti dėmesio. Pavyzdžiui, dėl abipusio profesinių kvalifikacijų, pavyzdžiui, gydytojų, buhalterių ir architektų, pripažinimo dar turi būti susitarta kiekviename sektoriuje atskirai.
Nukentės ir šalies sostinė
B. Johnsono „Brexit“ susitarime nenumatyta jokių nuostatų dėl finansinių paslaugų – pramonės šakos, kuri sukuria beveik 11 proc. valstybės mokestinių pajamų ir 1,1 mln. darbo vietų.
Panašu, kad susitarimo, kuriuo Jungtinei Karalystei būtų suteiktos tokios pat teisės patekti į rinką kaip ir kai kurioms kitoms ES nepriklausančioms šalims, perspektyvos yra menkos, o tai gali dar labiau pakenkti Londono, kaip didžiausio Europos finansų miesto, pozicijai.
Remiantis EY duomenimis, nuo referendumo tarptautinės finansinių paslaugų įmonės iš Didžiosios Britanijos į Europos Sąjungą perkėlė beveik 1,3 trilijono svarų sterlingų (1,5 eurų) vertės turtą ir 7 600 darbo vietų. Amsterdamas jau aplenkė Londoną ir tapo didžiausiu Europos prekybos akcijomis centru.
„Atrodo, kad dienos, kai buvo skelbiama apie didelius turto ir darbo vietų perkėlimus, jau praėjo, ir jas greičiausiai pakeis lėtesnis, tačiau nuolatinis žmonių ir turto perkėlimas į Europą“, – praėjusio mėnesio ataskaitoje teigė Omaras Ali, EY finansinių paslaugų vadovaujantysis partneris.
Pasitraukimas iš ES bendrosios rinkos reiškia, kad Jungtinės Karalystės įmonės patirs didesnių išlaidų, net ir tada, kai prisitaikys prie naujo verslo vykdymo būdo.
„Svarbu pripažinti, kad yra tam tikrų pradinių sunkumų, tačiau jų taip pat laukia ir ateityje, nes ilgalaikės prekybos apsunkinimo pasekmės atsilieps visiems“, – sakė V. Wintersas.
Laikui bėgant tai nublokš tiesiogines užsienio investicijas į Jungtinę Karalystę, nes įmonės, norinčios aptarnauti Europos rinką, nebesirinks bazių Didžiojoje Britanijoje, pridūrė jis.
Yra pirmųjų ženklų, kad tai jau vyksta. Anglijoje įsikūrusios drabužių ir aksesuarų didmeninės prekybos įmonės „Something Different“ generalinis direktorius Alfredas Van Peltas pirmadienį teigė, kad „Brexit“ „sunaikino didžiulę verslo augimo galimybę“.
„Mūsų užsienio investuotojas planavo, kad Jungtinės Karalystės padalinys taps Europos platinimo centru. Dabar tai nebeįmanoma, nes vienintelis platinimas, kuris gali būti vykdomas iš Jungtinės Karalystės, ekonomiškai efektyvus, yra platinimas Jungtinės Karalystės pašto kodų adresais“, – pridūrė jis.
Jungtinės Karalystės Biudžeto atsakomybės biuro, kuris vyriausybei rengia ekonomines prognozes, duomenimis, dėl naujų prekybos santykių ilguoju laikotarpiu Didžiojoje Britanijoje sumažės maždaug 4 proc. gamybos apimčių, palyginti su tuo atveju, jei šalis liktų Europos Sąjungoje. Eksportas ir importas ilguoju laikotarpiu bus maždaug 15 proc. mažesnis.
Parengta pagal CNN inf.
