Dvi tuometes imperijas – Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos – skiriančiame mažame austrų pasienio miestelyje Braunau prie Ino 1889 m. balandžio 20 d. gimė berniukas, kurį Klara ir Aloisas Hitleriai pavadino Adolfu.
Prabėgo keli dešimtmečiai ir jau visi Braunau prie Ino gyventojai be galo didžiavosi, kad būtent jų miestelis tapo savotišku nacionalsocializmo Betliejumi.
Drauge su paprastais vokiečiais fiurerį – Vokietijos gelbėtoją – šlovino ir A.Hitlerio giminaičiai. Tačiau šis susižavėjimas nebuvo abipusis.
Tiek ilgos kovos dėl valdžios laikotarpiu, tiek 1933-iaisiais tapęs Trečiojo reicho vadovu A.Hitleris itin retai minėdavo giminaičius.
Siekė viską kontroliuoti
Apie santykius su despotišku tėvu, su kuriuo būdamas mažasis nuolatos konfliktavo, ir geraširde motina, kurią labai mylėjo, A.Hitleris epizodiškai rašė savo knygoje „Mano kova“ („Mein Kampf“), pirmą kartą pasirodžiusioje dar 1925 m., kai po nepavykusio pučo ir įkalinimo jo perspektyvos kada nors prasimušti į valdžią Vokietijoje buvo labai miglotos.
Iki pat mirties A.Hitleris laikėsi nuostatos, kad niekam iš pašalinių nebūtina ir net nereikia žinoti apie jo giminaičius.
Šis vengimas kalbėti apie artimuosius dažnai yra aiškinamas A.Hitlerio siekiu žūtbūt nuslėpti nearijišką kilmę ar kokius nors kitus jam nemalonius dalykus.
Tačiau daugelis autoritetingų A.Hitlerio biografų ir istorikų laikosi nuomonės, kad priežastys – perdėtas egocentrizmas, fanatiškas tikėjimas savo pašaukimu, išskirtinumu.
A.Hitleris nuo pradžios iki pabaigos troško pats formuoti savo įvaizdį.
Jis cenzūravo savo nuotraukas, dozavo informaciją apie save, padedamas galingo propagandos aparato kūrė savo mitą.
Bet šeima, kiti artimieji, vaikystės draugai kadaise pažinojo kiek kitokį A.Hitlerį. Fiureris baiminosi, kad Vokietijoje dirbantys užsienio šalių reporteriai gali bandyti surasti jo giminaičius, todėl jiems griežtai rekomenduota nesileisti į jokias kalbas.
O Vokietijos žurnalistai patys puikiai žinojo, kurių A.Hitlerio gyvenimą liečiančių klausimų geriau nejudinti.
Sesuo negalėjo patikėti
Adolfas buvo vienas iš 6 K.Polzl ir A.Hitlerio vaikų: trečias pagal eilę ir antras sūnus.
Net keturi Hitlerių šeimos mažyliai mirė dėl įvairių ligų – gyvi liko tik Adolfas ir jauniausia sesuo Paula.
Iš pirmosios tėvo santuokos Adolfas turėjo brolį Aloisą ir seserį Angelą.
Hitlerio jaunesnioji sesuo Paula (gim. 1896 m.) niekada nebuvo ištekėjusi ir vaikų nesusilaukė. Adolfui ir jo vadovaujamai nacių partijai pradėjus kurti Trečiąjį reichą Paula Hitler tapo Paula Wolff.
Pasikeisti pavardę jos paprašė brolis.
Mainais į tylėjimą moteris iki nacių Vokietijos žlugimo gaudavo išlaikymą iš valstybės iždo, nors suma nebuvo didelė.
Po karo amerikiečių apklausiama A.Hitlerio sesuo nieku gyvu nenorėjo tikėti brolio piktadarystėmis, bet jos pačios nebuvo kuo apkaltinti.
Paula gyveno viena ir mirė 1960 m. Bavarijoje.
Santykiai staiga atšalo
Vyresniajai A.Hitlerio seseriai Angelai (g. 1883 m.) dėl brolio įgeidžių keisti pavardės neteko, nes dokumentuose ji buvo įrašyta pirmojo, o paskui – antrojo vyro pavarde Hammitsch.
Būdama valdinga ir energinga moteris Angela ilgai tvarkė daugelį jaunėlio brolio Adolfo buitinių reikalų, nors apie ją visuomenė beveik nieko nežinojo.
1935 m. Adolfo ir Angelos santykiai gerokai atšalo. Pagal vieną versijų – dėl neigiamo požiūrio į A.Hitlerio santykius su Eva Braun.
Fiureris net nesiteikė dalyvauti antrosiose sesers vestuvėse 1936 m., nors ir atsiuntė kuklų pasveikinimą.
Pokariu A.Hammitsch taip pat nepasmerkė savo brolio: net pareiškė, kad jei naciai ir vykdė žiaurumus, tikrai prieš „mielo brolio“ valią ir jam nežinant. Moteris mirė 1949 m.
Keista draugystė
Tarp Angelos dukters Geli Raubal (g. 1908 m.) ir dėdės Adolfo kurį laiką buvo užsimezgę labai nevienareikšmiškai vertinami santykiai, pasibaigę paslaptinga šios 23 metų merginos savižudybe 1931-aisiais.
Mažoji Geli lydėdavo populiarėjančios nacių partijos lyderį kelionėse, gyveno jo apartamentuose Miunchene.
Ko gero, G.Raubal buvo vienintelė A.Hitlerio giminaitė, kuri jo netrikdė.
Bet kas galėjo sieti džiaugsmu trykštančią jauną moterį su devyniolika metų vyresniu dėde?
Į šį klausimą nėra aiškaus atsakymo. Vieni kalba apie lytinius santykius tarp dviejų artimų giminaičių, kiti tvirtina, kad nėra nė mažiausių įrodymų Adolfui ir Geli buvus meilužiais.
Vargu ar Angela būtų atleidusi broliui už lytinį jos dukters išnaudojimą.
Be to, į viešumą iškilę kraujomaišos faktai būtų sugriovę tiek metų A.Hitlerio kurtą „tautos vado“ įvaizdį.
Faktas, kad gražuolė Geli pateko į labai keistą savo dėdės globą ir tapo kanarėle auksiniame narve. Jokio asmeninio gyvenimo, jokių naujų pažinčių.
Mėginimai megzti santykius su savo bendraamžiais pasibaigdavo didžiu dėdės Adi nepasitenkinimu. Gal neviltis ir pastūmėjo merginą žengti baisų žingsnį.
Brolis pakeitė pavardę
Apie A.Hitlerio santykius su broliu Aloisu (g. 1882 m.) iš pirmosios tėvo santuokos žinoma mažai.
Aloisas buvo spalvinga asmenybė: anksti paliko tėvų namus, uždarbiavo Prancūzijoje, Airijoje, Anglijoje.
Jaunystėje kalėjo dėl vagystės, buvo teisiamas dėl dvipatystės.
Naciams atsidūrus valdžioje Aloisas suvokė, kad giminystė su garsiuoju broliu galėtų smarkiai pagerinti jo paties finansinę padėtį.
Berlyne atidaręs restoraną vyras bandė reklamuotis kaip Trečiojo reicho vadovo brolis, bet vietoj pelno sulaukė A.Hitlerio draudimo net užsiminti apie jųdviejų kraujo ryšį.
Pokariu Aloisas buvo trumpam suimtas, apklausiamas, bet netrukus paleistas, nes nacių Vokietijoje neatliko jokio vaidmens.
Mirė 1956 m. pakeitęs pavardę iš Hitlerio į Hillerį.
Sūnėnas supykdė
Iš visų giminaičių A.Hitleriui bene daugiausia nerimo kėlė brolio Aloiso vyresniojo sūnaus Williamo Patricko (g. 1911 m.), kurio motina buvo airė, elgesys.
1933 m. iš Anglijos į Vokietiją atvykęs Williamas Patrickas, kaip ir jo tėvas, bandė pasinaudoti giminystės su fiureriu ryšiais, bet negavo, ko tikėjosi.
Nepatenkintas Williamas Patrickas pagrasino duosiąs Vakarų spaudai atvirą interviu apie Hitlerių giminę.
Įniršęs diktatorius pareikalavo, kad įžūlusis sūnėnas atsisakytų Didžiosios Britanijos pilietybės. Šis, tikriausiai supratęs, kad peržengė ribą ir pradėjo pavojingą žaidimą, spruko į užsienį.
Gyvendamas Didžiojoje Britanijoje, o paskui JAV W.P.Hitleris dalijo gausybę interviu apie savo garsųjį dėdę, kur teisybė pynėsi su gryniausiais pramanais.
Antrojo pasaulinio karo metais W.P.Hitleris tarnavo JAV laivyne, o paskui tapo Williamu Stuartu-Houstonu ir pasinėrė į verslą. Mirė 1987 m.
Pateko į nelaisvę
Kitas Aloiso Hitlerio sūnus Heinzas Hitleris (g. 1920 m.) buvo fanatiškas nacis ir dėdės Adolfo numylėtinis.
1942 m. sausio 10 d. vermachto puskarininkis H.Hitleris pateko į sovietų nelaisvę ir po mėnesio pražuvo Butyrkų kalėjime.
Raudonarmiečių nelaisvėje buvo atsidūręs dar vienas A.Hitlerio sūnėnas – Vokietijos karinių oro pajėgų aptarnaujamojo personalo leitenantas Leo Raubalis (g. 1906 m.), fiurerio sesers Angelos sūnus. Jis 1956 m. iš sovietų lagerių grįžo į gimtinę.
Sensacijų paieškos
A.Hitleris nusižudė 1945 m. balandžio 30 d. nepalikęs vaikų, nors pokario sensacijų ieškotojai nuolatos atrasdavo tariamų Trečiojo reicho fiurerio atžalų.
Kaip vienas iš tokių palikuonių minėtas prancūzas Jeanas Marie Loret, gimęs 1918 m. neva iš Pirmojo pasaulinio karo jefreitoriaus A.Hitlerio santykių su prancūze Charlotte Lobjoie, kai Bavarijos pėstininkų pulkas, kuriame tarnavo būsimasis Vokietijos fiureris, buvo dislokuotas Šiaurės Prancūzijoje.
Ši versija išpopuliarėjo veikiausiai todėl, kad ją įnirtingai gynė garsus vokiečių istorikas Werneris Maseris, bet vėliau buvo atmesta kaip mažai tikėtina.
Paskutiniai palikuoniai
A.Hitlerio sesers Angelos ir brolio Aloiso vaikai gyvena Austrijoje ir JAV. Jų yra penki: visi vyrai ir visi vengia viešumo.
Sūnėnai nacių fiurerio nėra matę gyvai ir labai nenoriai prisimena liūdnai pagarsėjusį dėdę.
Panašu, kad mirus šiems žmonėms nutrūks A.Hitlerio tėvo Aloiso palikuonių linija, nes nė vienas iš jų neturi vaikų, o jauniausiam – Niujorke gyvenančiam Brianui Stuartui-Houstonui yra 56-eri.
